Po ilgos tylos prabilusi D. Grybauskaitė: kokios skandalo pabaigos sulauksime? [T. Janeliūnas]

Praėjusią savaitę paviešintas buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas įžiebė aršias diskusijas, kurias dar labiau kaitino prezidentės tyla. Nors prezidentūra oficialią poziciją išsakė, D. Grybauskaitė prabilo tik trečiadienį. Ką atskleidžia šalies vadovės pasisakymas? Interviu LRT D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjusi su E. Masiuliu elektroniniu paštu, tačiau laiškų turinys liko nepatvirtintas. Anot prezidentės, šių laiškų paviešinimas – E. Masiulio bandymas apsiginti ir politizuoti korupcijos bylą.

Nuvertino situaciją

Visuomenei oficialaus D. Grybauskaitės pareiškimo apie susidariusią situaciją teko palaukti kelias dienas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, prezidentė, matyt, nesitikėjo, kad paviešintos žinutės sukels tokį ažiotažą.

„Galbūt manė, kad tai bus nelabai reikšmingas epizodas, nukreiptas į konkrečios bylos gynybinę taktiką. Kai įsitraukė kiti politikai komentuoti tuos laiškus, tai teko ir pačiai prezidentei į tai atsakyti“, – tv3.lt kalbėjo T. Janeliūnas. Tuo tarpu Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius nemano, kad prezidentė delsė atsakyti. Jo teigimu, šalies vadovei pirmiausiai reikėjo suformuluoti poziciją, koją kišo ir laisvadienis Gegužės 1-ąją, ir E. Masiulio tėvo mirtis. „Nematyčiau, kad prezidentė elgėsi kaip nors netinkamai, kaip nors per ilgai. Sakyčiau, kad daugiau mažiau viskas buvo daroma laiku. Klausimas kitas – ar pateikti atsakymai tenkina“, – tv3.lt retoriškai klausė A. Krupavičius.

Visos tiesios neatskleidė

Kalbėdama apie laiškus, D. Grybauskaitė akcentavo ne jų turinį, o patį faktą, kad susirašinėjimas vyko su politiku. Jis pabrėžė, kad susirašinėjimas su politikais vyksta, vyko ir vyks.Kaip pastebi T. Janeliūnas, norintys iš susirašinėjimo fakto išsukti didesnę naudą ar „paspausti prezidentę“, didesnį dėmesį skiria prezidentės leksikai laiškuose. Tačiau ši, pasak profesoriaus, turėtų mažai ką stebinti. „Nemanau, kad toks bendravimo stilius kam nors būtų naujiena. Tokia kategoriška laikysena apskritai jau buvo žinoma visiems, kalbant apie Grybauskaitę. Ar tai keičia kažką, ko mes nežinojome iki šiol, vargu. Klausimas, ar bus bandoma iš tų detalių išsukti labiau apčiuopiamą kaltinimą ir kokia iš to nauda patiems valdantiesiems. Tai aš tos naudos nelabai matau išskyrus taktinius psichologinius žaidimus“, – teigė T. Janeliūnas.

A. Krupavičius linkęs kritikuoti patį bendravimo su politikais būdą. Jo manymu, susirašinėjimas, o ne susitikimas gyvai, nėra pats geriausias demokratiniu požiūriu, nes rodo diskusijų baimę. Tuo tarpu patys laiškai, anot. A. Krupavičiaus, atskleidžia Lietuvos politinę virtuvę, bet prezidentei derėtų ryžtis atskleisti visą tiesą.
„Reikia dėti kortas ant stalo ir sakyti, kaip yra. Yra tas, kaip vis mato. Kai politikai pradeda žaisti dviprasmišką žaidimą, tai jiems jokio autoriteto neprideda. Be abejo, Lietuvos politikoje trūksta aiškumo, pasakymo, kas yra kas“, – teigė A. Krupavičius.

Ar laiškais pasieks savo?

Vos išaiškėjo politikų susirašinėjimas, apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad jie išskirtinai palankūs E. Masiuliu ir jis taip, matyt, bando politizuoti bylą, kurioje figūruoja. Tai kartojo ir pati D. Grybauskaitė. Paklaustas, ar laiškai tikrai turės įtakos byloje, kuri jau pasiekė teismą, T. Janeliūnas, abejojo.

„Tokiu būdu ieškoma visų galimybių pamėginti suteikti sau kažkokią galimybę kitaip pateikti visą situaciją, kuri tuo metu buvo. Lygiai taip pat, manau, ir prokurorai, ir teismai vertins tokius bandymus tik kaip gynybinę taktiką“, – prognozavo T. Janeliūnas. A. Krupavičius taip pat teigia, kad iki šiol prokurorai laiškų nesiejo su byla, nes tai visiškai kita linija. Tačiau profesorius neatmetė galimybės, kad politikų susirašinėjimas gali atsidurti byloje.

Perspausdinta iš TV3.lt