Politologas T. Janeliūnas: „Vieningas Kaunas“ demonstruoja įžūlumą. Komentuoja T. Janeliūnas [Alfa.lt]

Po Alfa.lt publikacijos apie neviešinamus visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ finansinius rėmėjus užvirė diskusija apie politinę sistemą Lietuvoje. Visuomeniniai judėjimai ir rinkimų komitetai tampa rimtais konkurentais tradicinėms partijoms. Tačiau tai, kad judėjimai ir komitetai naudojasi įstatymų spragomis, nejaučia atsakomybės veikti skaidriai, Lietuvos politinę sistemą gali nublokšti atgal į 1990-ųjų pradžią, perspėja profesorius politologas Tomas Janeliūnas. Jis yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros vedėjas, žurnalo „Politologija“ vyriausiasis redaktorius, žurnalo IQ politikos redaktorius.

– Kaip vertinate aktyvų visuomeninių judėjimų ir rinkimų komitetų dalyvavimą Lietuvos politinėje sistemoje? – paklausėme profesoriaus.

– Kas pirmiausia matyti: visuomeniniai judėjimai tampa lygiaverčiais politiniais dariniais, kaip ir partijos. Bet jie neturi tokių pačių įpareigojimų rodyti pajamų šaltinius, neprivalo parodyti sąsajų su rėmėjais, ką privalo deklaruoti tradicinės partijos. Kas tuomet atsitinka? Turime situaciją, kai įkuriamas vienkartinis politinis darinys dalyvauti rinkimuose, tačiau vėliau niekas neprisiima atsakomybės deklaruoti ryšius su finansinėmis struktūromis ir sekti tokio judėjimo finansavimo.

Kitaip tariant, mes turime du nelygiaverčius politinius žaidėjus – politines partijas ir visuomeninius judėjimus, kurie abu gali dalyvauti rinkimuose, bet turi nevienodą atsakomybę prieš rinkėjus. Susidaro įspūdis, kad tiesiog patogu kurti visokius judėjimus, tuo politikai ir naudojasi. Matydami tokias spragas, jie gali apsimesti, jog dalyvauja kaip nepriklausomi politikai, savo vardu inicijuoti komitetus, juos įkurti, paskui, rinkimams pasibaigus, uždaryti, neturėti atsakomybės prieš rinkėjus bei valstybės institucijas, kitiems rinkimams vėl organizuoti komitetą ir t. t.

– Kas pirmiausia turėtų spręsti šią problemą?

– Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ji turėtų siūlyti keisti politinių rinkimų dalyvių reglamentavimą ir teikti tokius įstatymų pakeitimus, kurie sukurtų aiškią sistemą, kaip kontroliuoti tokių judėjimų finansavimą ne tik rinkimų metu, bet ir po jų. Manyčiau, kad VKR nėra linkusi imtis tokios iniciatyvos. Ilgą laiką ši institucija buvo pasyvi, daugiau reaguojanti į skundus nei pati ką nors inicijuojanti.

– Kur slypi didžiausi pavojai?

– Partijos negali lygiavertiškai konkuruoti su tokiais politiniais dariniais. Juk partijos turi žymiai daugiau suvaržymų, atsakomybių, o judėjimai – ne.

2019 m. Lietuvoje bus gausu rinkimų. Esu įsitikinęs, kad mano įvardyta problema tikrai didės, neabejoju, kad visuomeniniai judėjimai ir rinkimų komitetai taps dominuojantys ir pralenks partijas savo skaičiumi. Kas gresia? Tokia maišalynė sumažins visuomenės pasitikėjimą politika. Antra – labai greitai galime turėti anarchiją, kai nežinosime, kas ką remia, kas ką finansuoja. Realiai grįšime į 1990-ųjų pradžią.

– Kokią matote išeitį?

– Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų būtų gerai peržiūrėti visos Lietuvos politinės sistemos funkcionavimą, patikrinti, kaip veikia partijos, kokie jų ryšiai su verslu ir interesų grupėmis. Būtinai reikia atkreipti dėmesį į tokių judėjimų ir rinkimų komitetų priežiūrą.

Manau, kad atidarėme lempą ir išleidome džiną, kai leidome rinkimų komitetams dalyvauti rinkimuose, tačiau jų statusas nebuvo prilygintas partijoms. Manau, kad derėtų pagalvoti apskritai apie draudimą visuomeniniams judėjimams ir rinkimų komitetams dalyvauti rinkimuose. Šis eksperimentas nebuvo iki galo užbaigtas. Geriau būtų grįžti prie buvusios politinės sistemos, negu leisti ją galutinai sužlugdyti.

– Asociacija „Vieningas Kaunas“, paklausta apie jos finansavimo šaltinius, pasiūlė kreiptis į VĮ Juridinių asmenų registras. Kitaip tariant, organizacija demonstruoja arogantišką požiūrį į rinkėjų norą žinoti. Kaip vertinate tokį dabartinių Kauno valdančiųjų elgesį?

– Taip, „Vieningas Kaunas“ demonstruoja įžūlumą. Kai judėjimo nariai yra politikai, kai jie aktyviai dalyvauja savivaldoje ir kai tikisi dalyvauti būsimuose rinkimuose, jiems turėtų galioti tos pačios taisyklės, kaip ir visoms politinėms partijoms.

Perspausdinta iš Alfa.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.