L.Kojala: D.Trumpui labiau gali pakenkti ne tyrimas, o jo paties reakcijos

JAV prezidentui Donaldui Trumpui daugiau žalos gali padaryti ne tyrimo dėl Rusijos kišimosi į rinkimus rezultatai, o jo paties veiksmai, kurie matomi kaip bandymas sutrukdyti tyrimo eigą. Taip LRT RADIJUI sako politologas Linas Kojala. Jo teigimu, kol kas prezidentas padaro ar pasako dalykų, kurie nepalengvina jo situacijos. „Bet turbūt kartu tai įrodo, kad […] tyrimo eiga D.Trumpo teisininkų traktuojama kaip tokia, kuri tiesiogiai grėsmės prezidentui nekelia“, – mano L.Kojala.

Pasaulinė žiniasklaida kasdien praneša naujų su JAV prezidentu D.Trumpu siejamų tyrimų detalių. Vienas iš jų – jau beveik metus trunkantis galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus tyrimas.

Specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda nagrinėja galimą sąmokslą, kliudymą teisingumui bei piktnaudžiavimą valdžia, kuriuo kaltinami buvę ir esami D.Trumpo pagalbininkai. Bet kokia remiantis šio tyrimo atradimais iškelta byla taptų istorine. Dviem prezidentams, kuriems grėsė apkalta, – Billui Clintonui ir Richardui Nixonui – buvo pareikšti tokie patys kaltinimai.

Kliūtis kai kuriems sprendimams

Politologas L.Kojala R.Muellerio tyrimą vadina erzinančiu šešėliu, persekiojančiu D.Trumpą visą jo prezidentavimo laikotarpį.

„Matome jo kartais skandalingus pareiškimus „Twitteryje“ ir kitur – sako, kad tai yra raganų medžioklė, bandymas susidoroti su prezidentu, kad tai tarsi sistemos bandymas paveikti žmogų, kuris ją nori reformuoti. To šešėlio neatsikratymas turi tiesioginės įtakos prezidento darbui ir, ko gero, yra kliūtis įgyvendinti kai kuriuos sprendimus, kuriuos jis norėtų padaryti“, – sako L.Kojala.

Beje, kai kurie politikos apžvalgininkai lygina dažnus D.Trumpo kabineto narių atleidimus su tais, kurie buvo per Votergeito skandalo tyrimą aštuntajame dešimtmetyje – tuomet R. Nixonas per vieną vakarą privertė atsistatydinti kelis pareigūnus, atsisakiusius atleisti tyrimui vadovavusį nepriklausomą tyrėją. Šis atvejis buvo pavadintas „Šeštadienio nakties skerdynėmis“ („Saturday night massacre“). Pasak L.Kojalos, pačiam D.Trumpui daugiau žalos gali padaryti ne patys tyrimo rezultatai, o veiksmai, kurie matomi kaip bandymas sutrukdyti jo eigą, pavyzdžiui, pareigūnų atleidimas.

„Būtent tokie sprendimai, kaip buvusio Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo Jameso Comey atleidimas, kuris siejamas su tyrimu, kurį atliko J.Comey vadovaujama FTB, taip pat kalbos, kad galbūt prezidentas gali atleisti R.Muellerį ؘ– visa tai D.Trumpą gali įstumti į tokią situaciją, kad pagrindine problema taps ne pirminė tyrimo medžiaga arba pirminis tyrimo tikslas, o labiau pats faktas, kad prezidentas dėl kažkokių priežasčių kliudė tam tyrimui vykti ir tiesiogiai kišosi į tą procesą“, – sako L.Kojala.

Specialusis prokuroras R.Muelleris daug detalių apie vykstantį tyrimą neatskleidžia, tačiau praėjusią savaitę nutekinti D.Trumpui skirti klausimai rodo, kad daugiausia norima sužinoti apie buvusio rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto ryšius su Rusijos įmonėmis.

Su R.Muellerio tyrimu siejamos ir balandžio pradžioje įvykdytos kratos vieno pagrindinių D.Trumpo advokatų Michaelo Coheno biure. FTB pareigūnai ieškojo dokumentų, įrodančių, kad teisininkas 2016-aisiais, tebevykstant rinkimų kampanijai, sumokėjo 130 tūkst. dolerių už pornografinių filmų žvaigždės Stormy Daniels tylą.

S.Daniels istorija ne tokia svarbi

Audra artėja – šitaip pasakė pati S.Daniels, pasirodžiusi populiarioje amerikiečių parodijų laidoje „Saturday Night Live“. Moteris, tvirtinanti, kad 2006 metais turėjo intymių santykių su D.Trumpu, gegužės pradžioje pradėjo teisinį procesą prieš JAV prezidentą dėl šmeižto po to, kai D.Trumpas jos pareiškimus dėl grasinimų pavadino aferistų darbu. Anot S.Daniels, 2011-aisiais ji sulaukė grasinimų – automobilių stovėjimo aikštelėje prie jos priėjęs vyras liepė „palikti Trumpą ramybėje“.

Pats D.Trumpas neigia turėjęs romaną su pornožvaigžde, tačiau pripažino, kad jo privatus teisininkas M.Cohenas atstovavo jo interesams derybose su šia aktore. Pats M.Cohenas prisipažino sumokėjęs 130 tūkst. dolerių, tačiau tai neva buvusios asmeninės lėšos, nesusijusios su rinkimų kampanija.

L.Kojala šią istoriją vertina kaip mažiau svarbią, labiau susijusią su D.Trumpo asmenybe, o ne su jo politika.

„Nemanau, kad tai yra taip svarbu. Jeigu yra tyrimas, kuris realiai gali paveikti D.Trumpo prezidentavimą, – tai R.Muellerio tyrimas. S.Daniels yra tiesiog viešosios erdvės tema, kuri po kurio laiko greičiausiai bus gerokai mažiau svarbi nei dabar“, – mano LRT RADIJO pašnekovas.

D.Trumpas taip pat neigia žinojęs apie kokius nors mokėjimus dabar jam kaltinimus metančioms moterims, tačiau jo teisininkai pranešė, kad prezidentas vis dėlto grąžino M.Cohenui jo sumokėtą sumą.

Dabar JAV vadovas sulaukia priekaištų melavęs, apėjęs kampanijos finansavimo įstatymą ir laiku nepranešęs Federalinei rinkimų komisijai apie mokėjimus M.Cohenui. Prieš kelias dienas pasirodė informacija, kad advokatas taip pat gavo pinigų iš įmonės, siejamos su Rusija. S.Daniels atstovaujantis advokatas Michaelas Avenatti pareiškė turintis duomenų, kad M.Cohenas padėjo kelioms korporacijoms užmegzti ryšius su prezidentu arba konsultavo, kaip jos galėtų užtikrinti sau palankių įstatymų priėmimą.

TIME žurnalo teigimu, tai gali pakenkti paties D.Trumpo padėčiai – nors jo rėmėjams nelabai rūpi Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimas, jie gali būti mažiau pakantūs prekybai poveikiu.

Grėsmė tik D.Trumpo patarėjams?

D.Trumpas abu tyrimus komentuoja tiek žiniasklaidoje, tiek „Twitteryje“: Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimą pavadino „raganų medžiokle“, o S.Daniels pareiškimus – melagingomis, išgalvotomis nesąmonėmis.

Prezidento advokatas Rudy Giuliani neatmeta galimybės, kad jeigu D.Trumpui tektų liudyti Rusijos kišimosi į rinkimus tyrime, jis pasinaudotų 5-ąja pataisa, leidžiančia neduoti parodymų prieš patį save.

Apskritai kol kas beveik metus trunkantis tyrimas nekelia grėsmės pačiam prezidentui, o labiau liečia jo aplinką. Tačiau L.Kojalos teigimu, neatsargūs komentarai arba sprendimai galėtų situaciją pabloginti. „

Ko gero, tą D.Trumpui sako ir jo teisininkai – kad nereikia prisidaryti papildomų problemų ten, kur jų galbūt galima išvengti – ar R.Muellerio atleidimas, ar atsakinėjimas į jo klausimus viešai galėtų sukurti situaciją, kai jam pasakius kažkokį dalyką, šis galėtų būti suprastas dviprasmiškai ir tai suteiktų naują impulsą arba pačiam tyrimui, arba tam tikrai jo krypčiai ir pan.

Kol kas prezidentas, kaip matome jo „Twitteryje“ ir žiniasklaidos priemonėse, kartais pasako dalykų, kurie nepalengvina jo situacijos, bet turbūt kartu tai įrodo, kad kol kas pati R.Muellerio tyrimo eiga D.Trumpo teisininkų traktuojama kaip tokia, kuri tiesiogiai grėsmės prezidentui nekelia. Jo aplinkai – taip, jo patarėjams, ypatingai buvusiems, kaip nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui, – taip, nes jie jau prisipažino, kad atliko neteisėtus veiksmus, bet tai paties prezidento galbūt nepalies“, – komentuoja L.Kojala.

Reitingas šiek tiek kyla

Šių metų lapkritį JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai į Atstovų Rūmus ir Senatą, kurie paprastai nebūna palankūs prezidentui ir juos laimi opozicinė partija. Taigi, sėkmė šį kartą prognozuojama demokratams. Tačiau, pasak L.Kojalos, nepaisant vykstančių tyrimų, Respublikonų partija gali išlaikyti savo pozicijas.

„Nepaisant to, kad informacinė erdvė nesikeičia ir D.Trumpas vertinamas kritiškai, yra skandalingų faktų, kurie plačiai aptarinėjami, paties D.Trumpo reitingai šiek tiek kyla – reikia tą pripažinti. Jie dabar balansuoja, jeigu žvelgtume į skirtingas apklausas, ties 40–42 proc. riba ir tai yra šiek tiek aukštesnis rezultatas, nei matėme prieš pusmetį.

O tai yra vienas iš indikatorių, kuris leidžia manyti, kad Respublikonų partija taip pat yra pakankamai gerai mobilizavusis ir pakankamai pozityviai vertina D.Trumpą. Tai leistų tikėtis, kad Respublikonų partijos kandidatai galės tuo pasinaudoti savo rinkimų kampanijose ir tikėtis, kad rezultatai partijai nebus tragiški ir respublikonai išsaugos daugumą bent jau Senate“, – sako politologas.

L.Kojalos teigimu, R.Muellerio tyrimas gali turėti įtakos ne tik vidiniams politiniams procesams, bet ir santykiams su partneriais užsienio šalyse. Ypač ši tendencija buvo ryški D.Trumpo valdymo pradžioje. Tačiau, anot politologo, dabartiniai Amerikos prezidento sprendimai rodo, kad jis nėra tiesiogiai priklausomas nuo Rusijos.

„Kiekvienas D.Trumpo sprendimas Rusijos atžvilgiu – ar tai būtų susiję su Iranu (kas labai svarbu ir Rusijai, kuri dalyvauja tame susitarime), ar tai būtų susiję su Ukraina – stebimas per padidinamąjį stiklą. Ir kiekvienas bent šiek tiek švelnesnis žingsnis arba Vladimiro Putino pasveikinimas išrinkimo ar inauguracijos proga nuolat susilaukia didžiulės kritikos, nes tai sudedama į vieną krūvą ir sakoma, kad galbūt tai yra įrodymas, jog D.Trumpas priklausomas nuo Rusijos.

Ir atvirkščiai – tie, kurie D.Trumpą vertina pozityviai ir nemato Rusijos įtakos jam, teigia, kad kai kurie jo strateginio lygmens sprendimai, kaip Ukrainos apginklavimas, smūgiai Kremliaus remiamo Basharo al-Assado režimui Sirijoje, yra tarsi geriausias įrodymas, kad jokios Kremliaus įtakos nėra, nes paties D.Trumpo sprendimai Kremliui nėra palankūs“, – teigia politologas.

Galimi scenarijai

Anot L.Kojalos, dabar vykstančio Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimo baigtį numatyti sunku, nes visuomenei informacija nėra pateikiama, tačiau jo pagrindinis tikslas – arba patvirtinti šiuos įtarimus, arba juos paneigti.

„Tyrimo [baigties] scenarijai bent jau iš to, ką dabar žinome, turbūt yra keli. Pirmasis – turbūt pats nuosaikiausias, kuris konstatuotų, kad Rusija aktyviai kišimosi į rinkimus, bandė paveikti visuomenės nuomonę ir kad kai kurie prie D.Trumpo kampanijos dirbę asmenys – galbūt ne patys aukščiausi pareigūnai, bet įvairaus rango patarėjai ar padėjėjai – bandė ieškoti sąsajų su Kremliumi, tikėdamiesi, kad tai gali būti kampanijai naudinga. Bet ar tai buvo sistemingi veiksmai, ar tai buvo pavienių asmenų veiksmai – didelis klausimas.

Gerokai blogesnis scenarijus prezidentui būtų, jei tyrėjai įrodytų, kad ir pats prezidentas – tuomet dar kandidatas – dalyvavo šiame procese, kad tai buvo sistemingos paramos iš Rusijos paieškos, kad galbūt buvo siekis turėti naudos iš tų santykių su Rusija, gaunant paramą ir vėliau ją grąžinant politiniais sprendimais.

Bet kol kas tai tik kaltinimai, kurie dažniau pasvarstomi žiniasklaidoje ir kol kas neturintys didelio faktologinio turinio. R.Muellerio tyrimas ir yra tam, kad įrodytų arba paneigtų šią informaciją. R.Muelleris yra plačiai gerbiamas ir, nepaisant prezidento kritikos, jo žodis bus paskutinis“, – sako L.Kojala.

Situaciją Amerikoje stebintys specialistai numano, kad didžiausia žala, kurią galėtų patirti D.Trumpas, yra nesėkmė 2020-ųjų prezidento rinkimuose. Taip pat manoma, kad R.Muelleris turi ir D.Trumpo mokesčių deklaraciją bei tiria jo valdomų įmonių veiklą, taigi problemų gali sukelti ir su dabar vykstančiais tyrimais nesusijusios detalės.

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.