Draugystė su Izraeliu neturi užgožti idealų [K. Girnius]

JAV sprendimas perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę kai kuriems Lietuvos politikams sukėlė minčių apie tai, kad mūsų šalis turi pasielgti analogiškai. Reaguodamas į jų raginimus, Lietuvos užsienio reikalų ministras patikino, kad tokia galimybė nesvarstoma. Esą ir toliau matome Jeruzalę kaip būsimą tiek Izraelio, tiek Palestinos sostinę.

JAV ambasada Jeruzalėje, kurią prezidento Donaldo Trumpo administracija pripažino Izraelio sostine, iškilmingai atidaryta pirmadienį. Tai lėmė masinius palestiniečių protestus, o Izraelio pajėgos prie sienos su Gazos Ruožu nukovė mažiausiai 60 palestiniečių. Nors oficiali Lietuvos pozicija dėl Jeruzalės statuso nesikeičia, būrelis konservatorių jau vadina šį miestą Izraelio valstybės sostine.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Izraelis turi teisę ginti savo teritoriją ir suverenumą, bet kartu paragino kaip įmanoma adekvačiai naudoti jėgą. Tuo metu keli konservatoriai pasiūlė, jog Lietuva taip pat perkeltų savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir inicijuotų diskusijas siekdama, kad ir kitos Europos valstybės apie tai svarstytų. To norėtų Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Tarp jų – Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Rimantas Jonas Dagys, Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis ir kiti. Šiuo klausimu jie kreipėsi į užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį. Esą perkėlus ambasadą į Jeruzalę, būtų išreikštas solidarumas su Izraelio valstybe ir JAV. Be to, L. Linkevičiui ir J. Bernatoniui adresuotame rašte parlamentarai iškėlė klausimų, kodėl Lietuvos atstovai nedalyvavo JAV ambasados atidarymo Jeruzalėje renginyje, ar mūsų šalis galėtų inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje (ES) dėl Europos šalių ambasadų perkėlimo į Jeruzalę. „2018 metų gegužės 14 dieną Jungtinės Amerikos Valstijos perkėlė savo ambasadą į Jeruzalę. Kai kurios ES valstybės narės – Čekija, Rumunija ir Vengrija – taip pat kalba apie ketinimus sekti JAV pavyzdžiu ir perkelti savo ambasadas. Jeruzalė yra istorinė žydų valstybės sostinė, todėl diplomatinių atstovybių perkėlimas rodo istorinio teisingumo atkūrimą. Izraelis yra vienintelė demokratinė valstybė regione ir ištikima Vakarų šalių sąjungininkė“, – aiškino L. Kasčiūnas.

„Jeruzalė yra Izraelio valstybės sostinė, kaip Vilnius yra mūsų valstybės sostinė. Ir šio fakto niekas negali paneigti“, – pridūrė D. Kreivys. Jie dėstė, kad Jeruzalėje veikia Izraelio valstybės parlamentas ir kitos valdžios institucijos, o JAV ambasada perkelta į Jeruzalės vakarinę dalį. „Modernios Izraelio valstybės istorija yra sudėtinga ir komplikuota. Tai valstybė, kurios nepripažįsta kaimynai ir dauguma kitų arabiškų šalių. Jos aiškiai ir oficialiai deklaruoja, kad Izraelis turi būti sunaikintas. Izraelio valstybė tiesiogine prasme nuolat kovoja dėl savo išlikimo. Ir šiuo atveju ne Izraelis yra agresorius – ši valstybė nesiruošia okupuoti nė vienos šalies. Jeruzalė yra oficiali Izraelio sostinė. Tad jei pripažįstame Izraelio valstybę, tuomet turėtume pripažinti ir jos sostinę Jeruzalę“, – įsitikinę iniciatyvos autoriai.

Klausimas nesvarstomas

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sakė, kad Lietuva nesvarsto galimybės perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. „Jau ir anksčiau esame išsakę atitinkamus argumentus.

Matome Jeruzalę kaip būsimą abiejų šalių sostinę. Apskritai viskas turi būti derybų rezultatas, nes matome, kaip tai yra jautru. Ir anksčiau sakėme, kad vienašališki sprendimai gali dar labiau pabloginti bendrą situaciją ir pokalbių klimatą. Tai, kaip matome, ir įvyko“, – aiškino jis. Linas Linkevičius: „Ir anksčiau sakėme, kad vienašališki sprendimai gali dar labiau pabloginti bendrą situaciją ir pokalbių klimatą.“ L. Linkevičiaus teigimu, absoliuti dauguma ES šalių laikosi nuomonės, kad Izraelio ir Palestinos klausimu reikėtų grįžti prie derybų ir būtent taip ieškoti kelių iš susidariusios krizės bei spręsti įsisenėjusią problemą. Esą Palestinos klausimas matomas kaip dviejų valstybių sprendimas – viena šalis turi pripažinti kitą. „Šis klausimas keliamas, bet, kaip matome dabar, ne visi pritaria tokiam sprendimui“, – pažymėjo ministras. Dėl Jeruzalėje kilusios smurto bangos, anot L. Linkevičiaus, negalima kaltinti vien Izraelio. Tačiau pats faktas, kad žūva žmonės ir yra tiek aukų, pritraukė pasaulio dėmesį ir dar kartą iškėlė klausimus dėl jėgos panaudojimo. „Žinoma, Izraelis turi teisę ginti savo teritoriją. Tai esame pabrėžę ne kartą. Tačiau visi primena, kad jėga turi būti naudojama adekvačiai“, – dėstė jis. Kalbėdamas apie Lietuvos santykius ir bendradarbiavimą su Palestina, L. Linkevičius tikino, jog mūsų šalis stengiasi atsižvelgti tiek į Izraelio, tiek į Palestinos interesus ir nori, kad tai prisidėtų prie dialogo. „Politika yra tokia – Palestinos, kaip valstybės, nepripažįstame, ten turime biurą, jis nėra ambasada. Tačiau atstovavimas yra – Ramaloje dirba atstovas. Tiesą sakant, Palestina tai puikiai supranta. Ji norėtų atitinkamą biurą atidaryti Vilniuje ir ne kartą tai sakė. Dialogas vyksta. Kai lankomės Izraelyje, paprastai visada apsilankome ir Ramaloje, susitinkame su palestiniečių vadovybe. Nuolat visus raginame pradėti tiesiogines derybas. Jų nėra buvę, nors tiek viena, tiek kita šalis tarsi ir deklaruoja pasirengimą joms. Mūsų požiūris nepasikeitė. Manau, jis tikrai yra grindžiamas tarptautine teise ir tiesiog praktine situacija, šiuo metu susiklosčiusia regione“, – aiškino ministras.

Sąžinė negali leisti tylėti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius grupės parlamentarų raginimą perkelti mūsų šalies ambasadą į Jeruzalę įvertino kaip kvailą ir kone amoralų. Jis priminė, kad yra priimta daug Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijų, raginančių užtikrinti dviejų šalių sutarimą siekiant, kad būtų ir Izraelio, ir Palestinos valstybė.

Dabartinis JAV žingsnis, K. Girniaus vertinimu, faktiškai diskvalifikuoja Ameriką, kaip derybų proceso tarpininkę. „Tai reiškia, kad taikos procesas yra sustojęs. Beveik visa ES, išskyrus 3–4 Rytų Europos šalis, tai irgi vertina kritiškai. Manau, turėtume laikytis principingos pozicijos. Antra, D. Trumpo sprendimas perkelti ambasadą į Jeruzalę priimtas vien tam, kad jis patenkintų savo sekėjus. Tai buvo žingsnis Amerikos vidaus politikoje, ir ne mūsų tikslas yra palaikyti, sakyčiau, ganėtinai pavojingą Amerikos prezidentą“, – įsitikinęs politologas. K. Girnius pažymėjo, kad Lietuva yra viena tvirčiausių Izraelio sąjungininkių pasaulyje. Tai galima aiškinti ir kalte dėl Holokausto, ir kitomis priežastimis. „Visais klausimais, kai neaišku, kas yra teisus, Amerika ar Lietuva rems Izraelį. Tačiau tokiais atvejais, kokie, pavyzdžiui, matomi dabar, kai yra pavergiama tauta, žudomi jos žmonės, sąžinė negali leisti Lietuvai tylėti. L. Linkevičiaus teiginius vertinu kaip kuklų sąžinės pabudimą“, – pabrėžė jis. Anot K. Girniaus, Palestinos klausimu turėtume būti jautresni. Palestiniečiai gyvena sudėtingomis sąlygomis, kartais blogesnėmis, nei mes gyvenome SSRS. Esą Gazos Ruožas – kalėjimas po atviru dangumi, iš kurio kone neįmanoma išvykti. Jo teigimu, mūsų patirtis ir paprastas žmogiškumas verčia kreipti daugiau dėmesio į Palestinos problemas.

Balsavo prieš D. Trumpo norą

Praėjusių metų pabaigoje Lietuva buvo tarp 120 valstybių, palaikiusių JT rezoliuciją, kuria D. Trumpas ragintas atšaukti sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, nors JAV yra strateginės mūsų šalies partnerės ir grasino nutraukti finansinę paramą prieš jas balsuosiančioms šalims. Kęstutis Girnius: „Beveik visa ES, išskyrus 3–4 Rytų Europos šalis, tai irgi vertina kritiškai. Manau, turėtume laikytis principingos pozicijos.“ Užsienio reikalų ministerija (URM) tąsyk aiškino, kad JT Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija pakartoja ankstesnių dokumentų nuostatas, atspindinčias ir ilgalaikę bendrą ES poziciją. „Manome, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. Raginame, kad Jeruzalės, kaip dviejų valstybių sostinės, klausimas būtų išspręstas derybomis“, – teigė URM atstovai. Tiesa, mūsų šalies ne visada pasisakydavo už Palestinai palankius sprendimus. 2011 metais Lietuva buvo viena iš vos keliolikos valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Tai buvo vienas palestiniečių kampanijos siekiant valstybingumo akcentų, kuriam prieštaravo JAV ir Izraelis.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.