K. Girnius: tai geriausias Grybauskaitės metinis pranešimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius sako, kad nors prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime kvietė bendradarbiavimui, karo kirvis tarp jos ir valdančiųjų liks kaboti.

Komentuodamas antradienį nuskambėjusį priešpaskutinį D. Grybauskaitės kadencijoje metinį pranešimą, K. Girnius DELFI sakė, jog pirmasis jam kilęs įspūdis yra teigiamas.
„Manau, kad tai geriausias D. Grybauskaitės metinis pranešimas, nes jame išlaikyta nebloga pusiausvyra. Iš pradžių ji gana griežtai kalbėjo apie neigiamus procesus, gal net piktokai, sakydama, kad vis dar knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių.

Šiek tiek bijojau, kad taip pradėdama, prezidentė akcentą suteiks dabartiniam skandalui, bet ji perėjo į platesnį lauką: pakritikavo partijas, bet išsakė viltis, kad jos gali atsinaujinti, taip pat man labai patiko pasiūlymas, kad reikia savanorių ne tik kariuomenei, bet ir politinėms organizacijoms“, – akcentavo politologas.

Jo manymu, kalboje buvo matyti žvilgsnis ne tik į praeities nuodėmes, bet ir į ateities viltis.„Tai gana nebūdinga mūsų prezidentei, todėl kalbą vadinčiau teigiamu posūkiu“, – sakė K. Girnius.

Liko neaiškių vietų

Vis dėlto, komentuodamas D. Grybauskaitės pasakymą, jog pristabdydami „oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą“ visi skaudžiai nusideginome pirštus, taip pat ir ji pati, K. Girnius teigė, jog ši kalbos dalis liko „visiškai neaiški“.

„Ar ji pati įkišo pirštus ir todėl nusvilo, ar kažkas ją „įkišo“, ir todėl ji nukentėjo? Kiek ji „nusvilo“ dėl savo veiksmų, o kiek – dėl kitų politikų? Būčiau norėjęs, kad šią dalį ji pakomentuotų kiek plačiau. Bet būtų labai netikėta, kad prezidentė atkreiptų daug dėmesio į turbūt vienintelį skandalą, į kurį yra įsivėlusi“, – kalbėjo politologas.

Metiniame pranešime D. Grybauskaitė taip pat įspėjo, kad jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.

„Manau, kad šiuo atveju ji kalbėjo apie „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio „Agrokoncerną“. Šiuo atveju vėl yra šioks toks prieštaravimas: prezidentė labai teisingai pasakė, kad parlamentee reikia ne kariauti, tačiau bendradarbiauti, bet ir pati pasirinko kariavimą.

Juk prezidentė yra kovojusi su kiekviena valdžia – su konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybe, socialdemokratais, „darbiečiais“, dabar su „valstiečiais“. Būtų gerai, jei per likusius paskutiniuosius metus ji šią savo retoriką sumažintų. Tačiau užuomina apie koncerną reiškia, kad tame plane jos vaizduotėje dar tebėra R. Karbauskis“, – pažymėjo K. Girnius.

Švietimas bus lakmuso popierėlis

Kalbėdamas apie prezidentės pasakymą, esą žmonų lūkesčiai yra palikti politinės darbotvarkės nuošalėje, jis pritarė, kad iš tiesų pastaruoju metu valdančiųjų dėmesys krypsta į smulkias problemas, šalies vadovės įvardytas kaip „erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai“.

„JI teisingai nurodo – tai smulkmenos, Seimas neturėtų tam skirti daug dėmesio. Bet kitas dalykas, kad kalbant apie pagrindines problemas – socialinę atskirtį, menkas pensijas, emigraciją ir panašiai, čia lengvų sprendimų nėra. Manau, nerealistiška tikėtis, kad „valstiečių“ ar kokia kita partija tai stebuklingai išspręs“, – aiškino politologas.

Klausiamas, ar šioje kalboje išryškėjo gairės, kurios leistų susidaryti įspūdį, kokius darbus šalies vadovė per jai likusius metus laiko prioritetiniais, K. Girnius sakė, jog jam įstrigo švietimo svarbos akcentas.

„Prezidentė sakė, jog švietimas turėtų būti pagrindinė investicija. Bus įdomu, ar ji kažkaip skatins Seimą imtis daugiau priemonių šia kryptimi, ar bus ieškoma daugiau pinigų naujoms programoms. Man tai būtų lakmuso popierėlis: paskelbusi, kad į švietimą reikia investuoti, ką prezidentė per paskutiniuosius metus darys“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto politologas kalbėjo manantis, kad karo kirvis su „valstiečiais“ toliau liks kaboti.

„Vis dėlto tikiuosi, kad prezidentė karts nuo karto perskaitys savo kalbą ir truputį santūriau elgsis ir galbūt net nekritikuos to, ką galima būtų kritikuoti, vien dėl to, kad nepablogintų padėties“, – sakė K. Girnius.

Naujas žvilgsnis į partnerystę

K. Girnius pažymėjo, kad, jo nuomone, pastarajame metiniame pranešime labai teisingai užsienio politikos ir gynybos klausimai buvo aptarti pabaigoje, nes žmonėms tai nėra pagrindinis rūpestis.

„Tačiau įdomu, jog kalbėdama apie strateginius partnerius, D. Grybauskaitė įvardijo JAV, Prancūziją, Lenkiją ir Vokietiją. Įdomu, kad strateginė partnerystė su Lenkija staiga tapo svarbi – iki šiol ji buvo skelbiama, bet šešerius metus tvyrojo didelė įtampa. Ši įtampa sumažėjo tik šįmet, todėl manau, kad Lenkijos paminėjimas šiame kontekste reiškia, jog ginčai pagaliau bus palaidoti“, – sakė jis.

Taip pat mokslininkas akcentavo, jog iš strateginių partnerių eilių staiga „iškrito“ Didžioji Britanija, nors saugumo reikaluose ji turi didžiulę įtaką.

„Atrodo, prezidentė peržiūri Lietuvos saugumo prioritetus. Tai, kad Didžioji Britanija iškrito, matyt yra susiję su manymu, jog, šiai šaliai pasitraukiant iš Europos Sąjungos, ji turės mažesnį vaidmenį net ir gynybos politikoje, Vis dėlto manyčiau, kad, kaip tik, gal Lietuvai būtų svarbu atkreipti dėmesį į Didžiąją Britaniją ne kaip į Europos Sąjungos, bet kaip į NATO narę ir siekti kuo didesnio jos investavimo į Baltijos šalių gynybą“, – svarstė K. Girnius.

Perspausdinta iš Delfi.lt