Kai sava valdžia nemiela, pasitikime Europos Sąjunga [M. Jastramskis]

Eurobarometro atliktos apklausos duomenimis, lietuviai labiausiai iš visų bendrijos piliečių pasitiki ES. Teigiamai atsakė 66 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų. Anot politologo Mažvydo Jastramskio, tai ilgametė tendencija: pasitikėjimas ES kompensuoja lietuviams neigiamą požiūrį į savos valstybės institucijas.

Praėjusiais metais pasitikėjimą ES pareiškė 64 procentai apklaustų lietuvių. Kaip LŽ sakė Mažvydas Jastramskis, toks apklausos rezultatas nestebina, nes lietuviai jau ne vienus metus deklaruoja pasitikėjimą ne tik ES apskritai, bet ir atskiromis jos institucijomis, kaip pavyzdžiui, Europos Komisija ir Europos centriniu banku. „Net ir eurozonos krizės metu apie 2010 – 2011 metus, pasitikėjimas ES smarkiai krito kitose bendrijos valstybėse, o Lietuvoje ir tuo metu išliko tendencija, kad pasitikinčiųjų bendrija liko gerokai daugiau, nei nepasitikinčių“, – sakė politologas.

Anot Mažvydo Jastramskio, lietuviai nėra unikalūs šiuo atžvilgiu, nes didesnis pasitikėjimas ES būdingas ir kitoms pokomunistinėms valstybėms. „Veikia kompensacijos mechanizmas, kai tokiose valstybėse (pokomunistinėse, – aut. past.), kurių visuomenė nepasitiki sava valdžia, tikisi tam tikro teisingesnio valdymo iš europinių institucijų. Savos institucijos laikomos nepatikimomis, korumpuotomis arba nekompetetingos ir geros valdžios trūkumas kompensuojamas žiūrint į ES institucijas“, – teigė LŽ pašnekovas.

Nepaisant tokio didelio pasitikėjimo ES, lietuviai nepasižymi atitinkamu aktyvumu Europos Parlamento rinkimuose – 2014 metais juose balsavo apie 52 procentai rinkėjų. Tuo pat metu politinės neretai partijos kritikuojamos už tai, kad į šiuos rinkimus neretai žiūri į kaip į antrarūšius. Pasak politologo, lietuviai šiuo atžvilgiu neišsiskiria nei iš pokomunistinių valstybių, nei iš visos ES apskritai.

„Tokie klausimai, kaip didesnė ar mažesnė ES integracija, daug labiau rūpi Vakarų, nei Rytų Europai. Pavyzdžiui, Nyderlanduose arba Prancūzijoje yra aiškūs skirtumai tarp glaudesnę ES integraciją palaikančių ir jai oponuojančių partijų. Tuo metu Lietuvoje tokio skirtumo tarp politinių jėgų nėra“, teigė Mažvydas Jastramskis. Atitinkamai, Lietuvos rinkėjams tokie klausimai taip pat nėra aktualūs, nes jie ir šiaip pasitiki ES institucijomis.

Eurobarometro duomenimis, arčiausiai lietuvių pastarojoje apklausoje atsidūrė portugalai ir danai (57 procentai pasitikinčiųjų ES). Tuo metu mūsų kaimynai Baltijos regione ne taip entuziastingai vertino ES: Estija – 49, Latvija – 45, o Lenkija – 43 procentai.

„Tikėtina, kad viena senųjų ES narių Portugalija labiau pasitiki ES, nes jaučia iš narystės gaunamą naudą. Lietuvių nuomonės skirtumą nuo lenkų galima paaiškinti tuo, kad Lenkijoje yra politinės jėgos, oponuojančios ES politikai. Valdančioji partija „Tvarka ir teisingumas“ gana aktyviai pozicionuoja save, kaip tam tikrus minkštuosius euroskeptikus. Ši partija Lenkijoje yra populiari dėl kitų priežasčių, bet jos susipriešinimas su Briuseliu atsiliepia piliečių nuomonei“, – sakė politologas. Kita vertus, anot Mažvydo Jastramskio, požiūrių skirtumą gali lemti ir tai, kad Lenkija yra viena didžiausių, o Lietuva – viena mažesniųjų bendrijos narių, todėl jose skiriasi ir visuomenės požiūris į ES.

Mažiausias pasitikėjimas ES, Eurobarometro duomenimis, užfiksuotas Graikijoje (27 procentai), Jungtinėje Karalystėje (30 procentų) ir Prancūzijoje (34 procentai). Graikijos nusivylimas suprantamas dėl jos patirties eurozonos krizės metus, tačiau kitų dviejų valstybių rezultatai, pasak Mažvydo Jastramskio, taip pat nekelia didelės nuostabos. „Jungtinės Karalystės santykiai su ES nuo seno buvo sudėtingi, o ir patys britai nelaiko savęs Europos dalimi“, – sakė politologas.

Paklaustas, kodėl taip skeptiškai nusiteikę prancūzai, nors jų prezidentas Emmanuelis Macronas daugelio laikomas vienu iš Europos ateities lyderių ir vizijos formuotojų, Mažvydas Jastramskis teigė, kad apklausa, netgi rodanti vieną mažiausių Europoje rodiklių, neatspindi visuotinio prancūzų nusistatymo. Be to, pačių prancūzų požiūris į prezidentą anaiptol ne toks teigiamas.

Savos institucijos laikomos nepatikimomis, korumpuotomis arba nekompetetingos ir geros valdžios trūkumas kompensuojamas žiūrint į ES institucijas.

„Prancūzijai aktualūs migracijos klausimai, didelę įtaką turi tokios jėgos, kaip Marine Le Pen „Nacioalinis frontas“. Ši politikė varžėsi su Emmanueliu Macronu antrajame rinkimų ture. Nepamirškime ir to, kad skirtingai, nei Lietuvoje, Prancūzijoje yra stiprios ir prieš globalizaciją kovojančios jėgos. Jas palaikantys rinkėjai nesudaro daugumos, tačiau ir Emmanuelis Macronas nėra toks populiarus, kaip gali pasirodyti žiūrint iš šono – rinkėjų aktyvumas pastarųjų prezidento rinkimų metu buvo mažiausias nuo Antrojo Pasaulinio karo, o tai reiškia, kad nemažai prancūzų rinkosi visai neiti į rinkimus, negu balsuoti už dabartinį prezidentą“, – teigė Mažvydas Jastramskis.

Perspausdinta iš lzinios.lt