Grybauskaitės veiklą Lietuvos gyventojai įvertino pažymiu: Seimas apie tai galėtų tik pasvajoti? Kiek įtakos turėjo laiškai Eligijui Masiuliui. K. Girniaus komentaras

Antrajai kadencijai einant į pabaigą gyventojai surašė pažymius už darbą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos indėlį užsienio politikoje jie vertina tvirtu septynetu, o bendrai prezidentavimą – aštuonetu, rodo „Spinter tyrimų“ duomenys.

Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio 19-27 dienomis atlikta apklausa parodė, kad D. Grybauskaitės užsienio politiką dešimties balų sistemoje apklaustieji vertina 7,42 balo.

<…>

Tvirtą prezidentės laikyseną užsienio politikoje pabrėžė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. Kęstutis Girnius. Pasak jo, prezidentė aiškiai rodė, kad „čia – jos sfera“, ir labiau negu Valdas Adamkus arba Algirdas Brazauskas pabrėžė, kad „ji čia vadovaus“.

„Prisiminkime, kai Vygaudas Ušackas buvo užsienio reikalų ministru ir keletą kartų padarė pareiškimus nesuderinęs su prezidente. Tai tučtuojau jį pašalino. Nuo to laiko Užsienio reikalų ministerija neturi didesnės įtakos. Užsienio politika labiau priklauso prezidentei“, – sakė K. Girnius.

Pasak politologo, tai nėra blogai, jeigu prezidentė tariasi.

„Jeigu ji, kaip Donaldas Trumpas atsikeltų iš ryto ir nutartų, kad „štai aš tą darysiu“, tada būtų blogai. Bet jeigu ji kalba su specialistais ir su Linu Linkevičiumi, tada nematau problemos“, – sakė K. Girnius.

Politologui susidaro įspūdis, kad tarp šių dviejų situacijų ji yra kažkur per vidurį.

„Ji, turbūt, pasitiki savo instinktais ir priima didesnius sprendimus. Esu tikras, kad tas sprendimas laikinai nusigręžti nuo Amerikos buvo jos, o ne Užsienio reikalų ministerijos mintis.

Juolab, kad tuo metu ministru buvo V. Ušackas, kuris yra buvęs Lietuvos ambasadoriumi Amerikoje“, – sakė K. Girnius.

Atsisakė V. Adamkaus tradicijų, bet ne politikos krypties

Politologo vertinimu, būtent tai, kad ji iš pradžių buvo nusprendusi neigti V. Adamkaus politiką ir šiek tiek nusigręžti nuo Amerikos, buvo didžiausia jos silpnybė. Tačiau jis pažymėjo, kad po pusantrų metų ji suprato, kad tai neprotinga politika.

Svarbiausiu jos darbu politologas vadina tai, kad ji su Baltijos šalimis išsireikalavo, kad NATO parengtų konkrečius gynybos planus. Kiek vėliau Baltijos šalyse ir Lenkijoje atsirado NATO pajėgų batalionai.

Prezidentės griežtą retoriką Rusijos atžvilgiu politologas vertina nevienareikšmiškai.

„Aišku, Rusija yra priešiška valstybė, prezidentė ją vadina teroristine valstybe, labai dažnai kritikuoja. Tokia labai griežta kritika po kiek laiko nebeturi didesnio poveikio. Labiau niuansuota pozicija būtų buvusi naudingesnė“, – sakė K. Girnius.

Apskritai politologas didesnių priekaištų D. Grybauskaitei dėl užsienio politikos neturėjo.

„Apskritai yra ne taip jau blogai. Reikia prisiminti, kad ji atėjo žadėdama pakeisti V. Adamkaus politiką, o faktiškai keliavo tuo pačiu keliu“, – sakė K. Girnius.

Vienos V. Adamkaus tradicijos prezidentė tikrai atsisakė. Ji per savo abi kadencijas neberengė iškilmingų vakarienių arba priėmimų įvairiomis progomis. Politologas dar atkreipė dėmesį, kad prezidentė ir pati nėjo į nei vienos šalies nepriklausomybės šventę, todėl užsienio valstybių diplomatai nelabai turėjo neformalių progų su ja pasikalbėti.

„D. Grybauskaitė buvo nepasiekiama. (…) Diplomatams patinka, jeigu jie gali pakalbėti su atsakingiausiais pareigūnais ir nustatyti, ką jie galvoja. O ta galimybė neegzistavo. Tada jie yra priversti patys spėlioti, kas čia darosi, tai apsunkina jų darbą“, – sakė K. Girnius.

Mato neišnaudotą galimybę

Dešimties balų skalėje D. Grybauskaitės prezidentavimą gyventojai vertina 7,94 proc., rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Palankiau prezidentės veiklą vertina 46-55 m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Tiek K. Girnius, tiek J. Novagrockienė teigė, kad tai yra geras vertinimas.

„Reikėtų pažiūrėti, koks būtų Seimo arba Vyriausybės vertinimas. Aš manau, kad jie net ir šešių nepasiektų“, – sakė K. Girnius.

Pasak politologo, prezidentė vykdė atsargią vidaus politiką, vengė konfliktų, kurį laiką dominavo.

„Ji pabrėžė kovą su korupcija, bet buvo pakankamai atsargi, į jautriausius mokesčių arba pensijų politikos klausimus įsikišdavo tik paskutiniu momentu ir aptakiai“, – sakė K. Girnius.

Politologui gaila, kad prezidentė „nepakankamai reikalavo, kad būtų įvesti progresiniai mokesčiai, būtų surenkama daugiau pinigų į biudžetą, kad būtų galima labiau padėti vargingai gyvenantiems Lietuvos gyventojams“.

„Tai nėra jai privaloma. Ūkis ne jai priklauso. Bet kaip prezidentė, ji turi plačių galių, ir, jei kas nors tau rūpi, tai gali tą galutinį rezultatą paveikti. Nenoriu pasakyti, kad ji privalėjo, bet ji galėjo būti aktyvesnė. Ji tokia nebuvo iš dalies dėl to, kad tai turėjo nemažą politinę riziką“, – sakė K. Girnius.

Politologas sutinka su sakančiais, kad D. Grybauskaitės stilius yra autoritariškas, tačiau jis nemano, kad ji peržengia savo galių ribas.

„Jos stilius yra autoritariškas. Ji ateina ir pasako, kad taip turi būti ir nediskutuoja. Išsikviečia ministrus išbarti ant kilimėlio. Galima tai ir mandagiau padaryti – pasikviesti ir pasakyti privačiai, o čia drožia pamokas žiniasklaidos akivaizdoje. Bet ji liko tradicinėse ribose. Ji tikrai jų neperžengė“, – sakė K. Girnius.

<…>

Laiškai E. Masiuliui didesnės įtakos neturėjo

Per apklausą gyventojų buvo klausiama, ir kaip jų požiūrį į prezidentę pakeitė paviešintas D. Grybauskaitės susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu.

26,9 proc. respondentų atsakė, kad jų nuomonė apie prezidentę suprastėjo. 6,7 proc. apklaustųjų nuomonė pagerėjo. 51,3 proc. teigė, kad jų nuomonė nepakito, o 15,1 proc. neturėjo nuomonės.

Suprastėjusią nuomonę dažniau nurodė vyrai, 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.

<…>

K. Girnius mano, kad jeigu šio klausimo būtų paklausta žmonių dar po keturių mėnesių, nepatenkintųjų skaičius dar labiau sumažėtų.

„Aš nemanau, kad tai turi ilgalaikių pasekmių. Aš suprantu nusivylimą, bet aš manau, kad jis yra laikinas, ir sakyčiau, kad po keturių-penkių mėnesių jos populiarumas sugrįš į ankstesnes vietas, ir nusivylusiųjų procentas bus mažesnis“, – sakė politologas.

Abu politologai nemano, kad šis skandalas galėjo turėti įtakos galimai D. Grybauskaitės tarptautinei karjerai.

„Jeigu turime mintyje atsakingą poziciją kur nors ES, tai pagrindinė kliūtis yra jos charakteris. Dauguma esančiųjų aukštose pozicijose turi būti derintojais, sutaikyti, rasti kompromisą, paglostyti, kad nusileistų. O prezidentė nėra glostytoja, ji neturi gebėjimų tą daryti. Tai gal galėtų rasti poziciją, kur nereikėtų derinti, bet turėtų labiau vykdomąsias funkcijas“, – sakė K. Girnius.

<…>

Turi kalbėti angliškai

Daugumos apklaustųjų nuomone, būsimas šalies prezidentas privalo mokėti anglų kalbą. Taip mano 77 proc. apklaustųjų. 15,2 proc. negalvoja, kad tai būtina, prezidentas gali turėti vertėją. 7,8 proc. neturi nuomonės.

Jaunesnio amžiaus atstovai (iki 35m.) bei aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai praktiškai neįsivaizduoja prezidento, nemokančio anglų kalbos. Vyriausioje amžiaus grupėje bei tarp žemesnio išsimokslinimo atstovų nuostatos ne tokios kategoriškos – dažniau manoma, kad prezidentui gali talkinti vertėjas.

Abu DELFI kalbinti politologai mano, kad anglų kalbos mokėjimas Lietuvos prezidentui yra būtinas.

„Šiais laikais visi turi kalbėti angliškai. Ypač mažesnių valstybių vadovai. Vertėjai komplikuotų dalykus. Bendraujant per juos nėra lankstumo, intymumo, kas būtų reikalinga per derybas“, – sakė K. Girnius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2018 metų birželio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Tai yra straipsnio ištrauka. Pilną tekstą galite skaityti Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.