Rusijos ateitis: neramumai ar Vladimiro Putino paskirtas įpėdinis? L. Kojalos komentaras

Lietuvos politologo Lino Kojalos nuomone, prezidentui Vladimirui Putinui traukiantis iš valdžios, Rusijoje gali būti perturbacijų ir sistemos viduje, ir išorėje. Rusų žurnalistas Jevgenijus Titovas mano panašiai: šiuo metu visa šios šalies sistema išskirtinai priklauso nuo vieno žmogaus. Yra vadeiva ir grupė oligarchinių klanų. Kai jo nebebus, prasidės Rusijos oligarchinių klanų muštynės.

Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs Rusijos žurnalistas J. Titovas įsitikinęs, kad dabartiniam šios šalies vadovui V. Putinui būti prie šalies vairo liko nedaug laiko. Nors Rusijos prezidento kadencija prasidėjo tik šiais metais ir turėtų trukti šešerius metus, skelbiama versija, kad postą jis gali perleisti pasirinktam įpėdiniui gerokai anksčiau.

„Po dvejų ar trejų metų V. Putinas pasitrauks. Per šių metų prezidento inauguraciją tai jau galima buvo matyti – buvo pavargęs, nieko nebenorintis“, – prognozavo Lietuvoje gyvenantis nepriklausomas rusų žurnalistas ir Kremliaus kritikas J. Titovas.

Kokių vilčių gali turėti K. Sobčak?

J. Titovo požiūriu, Rusijai geriausiai galėtų vadovauti dabartinis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Teigė, kad iš visų opozicijos politikų šis labiausiai talentingas, gudrus, suprantantis, kaip laikyti visą politinę sistemą. „A. Navalnas sugeba su kuo reikia, susitarti, prispausti, jei reikia, atsitraukti“, – aiškino žurnalistas.

O apie Kseniją Sobčak, televizijos laidų vedėją, prieš tai – pramogų pasaulio atstovą, dalyvavusią 2018 metų Rusijos prezidento rinkimuose, J. Titovo nuomonė kitokia. „Ji yra iš tos pačios šeimos plačiąja prasme, – sakė jis. – Tėvas Anatolijus Sobčakas kadaise priėmė dirbti V. Putiną.“

Į LŽ žurnalistės repliką, kad vaikai nėra atsakingi už savo tėvus, J. Titovas teigė, kad saugumo darbuotojų – dar ir kaip atsakingi.

Žurnalistas iškėlė versiją, kad V. Putinas net gali K. Sobčak paskirti savo politine įpėdine.

Tačiau Lietuvos politologas Linas Kojala mano kitaip: „Tai – tik spėliojimas, kokio nors pagrindo, kad K. Sobčak galėtų būti naujoji lyderė, nėra.“ Politologo žodžiais, matomi jos įtempti santykiai su A. Navalnu, nors abu yra pagrindinės, labiausiai matomos opozicinės figūros, bet tarpusavyje nesutaria. Todėl galima numanyti, kad vieningo opozicijos fronto nebus.

„K. Sobčak tarsi galėtų būti netoli sistemos, bet tai – spėliojimas. Įvardyti konkrečias pavardes yra sudėtinga“, – sakė L. Kojala.

D. Medvedevo pozicijos susvyravusios

O dabartinis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvevevas turbūt negalėtų vėl pakeisti V. Putino prezidento poste, nes rusų tauta šiuo metu juo ne itin pasitiki? „Taip, jis nėra stiprus lyderis, todėl abejotina“, – sakė J. Titovas. Vis dėlto jis prisiminė istorija, kad kadaise Boriso Jelcino, siekusio antros Rusijos prezidento kadencijos, reitingai buvo visai ne kokie, bet maždaug per du mėnesius juos „pripumpavo“ iki kokių 70 proc.

Klausiamas apie dabartinį Rusijos premjerą D. Medvedevą, L. Kojala teigė, jog šio pozicijos jau kurį laiką susvyravusios. Sakė, kad tai buvo matyti ir neseniai, kai Rusijoje buvo priimti sprendimai dėl pensinio amžiaus didinimo, nes akivaizdu, jog buvo bandoma kritikos strėles kuo labiau nukreipti būtent į vyriausybę, tikinti, kad tai nebuvo prezidento sprendimas. Anot pašnekovo, tai buvo daroma siekiant apsaugoti V. Putino populiarumą, nors, kaip galima matyti pagal krentančius reitingus, to padaryti nepavyko.

„Apskritai D. Medvedevas po to, kai 2012 metais pasitraukė iš prezidento posto, nesiekdamas antros kadencijos, turbūt nebuvo vertinamas, kaip labai sėkmingas veikėjas. Jis turėjo kažkiek bandė kurti kitokią Rusijos politinę viziją, bet akivaizdžiai pralaimėjo tarpusavio asmenybių kovą V. Putinui ir atsidūrė jo šešėlyje, – aiškino politologas. – Dabar D. Medvedevas nėra matomas kaip tas žmogus, kuris galėtų realiai pretenduoti į prezidento postą. Bet vėlgi – viskas gali keistis.“

Nors vieną kadenciją buvo Rusijos prezidentas, Dmitrijus Medvedevas pralaimėjo tarpusavio asmenybių kovą Vladimirui Putinui ir atsidūrė jo šešėlyje, sakė politologas Linas Kojala.

Gali būti kas nors iš šešėlio

L. Kojalos žodžiais, šiuo atveju neturėtume manyti, kad tie, kurie dabar ryškiausi ir geriausiai matomi, labiausiai tikėtina, jog gali pakeisti V. Putiną. Žinomi ir matomi – dabartinis gynybos ministras Sergejus Šoigu, prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavroras.

Politologas priminė, kaip pats V. Putinas tapo prezidentu: iš pradžių laikinai, po to buvo išrinktas. „Tuo metu jo žinomumas Rusijoje buvo be galo menkas. Daugeliui tai buvo visiškai nežinoma figūra. Tačiau kai atsirado, tapo pačia įtakingiausia ir, kaip matome, išsilaikė beveik du dešimtmečius“, – teigė jis.

L. Kojalos požiūriu, didelė tikimybė, kad ir po V. Putino galimo pretendento būti Rusijos prezidentu pavardė mums bus labai menkai žinoma. „Tad tikimybė, jog reikės ieškoti naujos informacijos apie tą, apie kurį beveik nesame girdėję, irgi labai didelė“, – teigė politologas.

Žurnalistas J. Titovas taip pat neatmetė, kad per tą laiką, kol V. Putino nebeliks valdžioje, Rusijoje gali atsirasti naujas ryškus lyderis, šiuo esantis kur nors šešėlyje, bet turintis jėgos kovoti dėl valdžios.

Aleksejus Navalnas ir Ksenija Sobčak, abu yra pagrindinės, labiausiai matomos opozicinės figūros, bet tarpusavyje nesutaria.

Laikas bus sunkiai prognozuojamas ir neramus

L. Kojalos požiūriu, tokių ženklų, kad kai V. Putinas traukis iš valdžios, gali būti komplikacijų, šiek tiek matyti jau dabar.

„Socioekonominės sąlygos, problemos, kurias sukuria ekonominės sankcijos, naftos kainų sumažėjimas, nors jos dabar pakilo, biudžetui padarė didelių nuostolių… Visa tai persekios Rusijos valdžią ir šiai teks priimti sprendimus, kurie yra nepopuliarūs, – kalbėjo politologas. – Ir tai jau yra daroma. Tarkime, pensinio amžiaus didinimas. Tokių sprendimų gali būti ir daugiau. Natūralu, kad jie sukeltų visuomenės nepasitenkinimą. Matėme, kad net pasaulio futbolo čempionatas, kuris Rusijoje buvo labai pozityvus, šio aspekto neužgožė.“

Kita vertus, anot L. Kojalos, ši prezidento kadencija V. Putinui yra paskutinė, bet kol kas neatskleidžiamas joks planas, kas bus po to – 2024 metais. „Tai savaime sąlygoja tokią situaciją, kai vyksta kur kas intensyvesnės vidaus kovos tarp elito, siekiant užsitikrinti, kad 2024 metais viskas nesubyrėtų. Gali būti perturbacijų ir sistemos viduje, ir išorėje. Išorėje pirmiausia todėl, kad kai kurie sprendimai seniai laukia ir turės būti priimami, kad būtų išlaikomas Rusijos ekonominis stabilumas“, – sakė jis.

Tad vėliausiai po beveik šešerių metų Rusijoje gali būti įdomių dalykų. O L. Kojalos nuomone, net ir anksčiau. „Iki tol jau turėtume jausti, kas artėja, kokie sprendimai bus priimami. Tarkime, Rusijos konstitucijos keitimas, – sakė jis. – Tačiau tikrai laikas bus sunkiai prognozuojamas ir neramus.“

„Kiekvienas medalis turi dvi puses, – posakį priminė žurnalistas J. Titovas. – Dešimtame dešimtmetyje taip pat buvo oligarchinių grupuočių konfrontacija. Tačiau, kita vertus, buvo ir spaudos laisvė. Tada kiekvienas reiškinys buvo atspindimas.“

Žurnalistas įsitikinęs: šiuo metu visa Rusijos sistema išskirtinai priklauso nuo vieno žmogaus. Yra vadeiva ir grupė oligarchinių klanų.

„Pasitraukus V. Putinui, tie klanai pradėtų kovoti dėl įtakos, dėl valdžios, – mano jis. – V. Putinas Rusiją pastatė pavojų, nes visą valstybinę sistemą supynė sau. Ji laikosi vieno asmens dėka, o ne dėl įstatymų, taisyklių. Kai jo nebebus, prasidės oligarchinių klanų muštynės.“

J. Titovas teigė: tada bus laikas, kai visi, pasitraukę iš Rusijos, turės į ją grįžti, kurti ten partijas, bandyti keisti situaciją.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.