L. Kojala. Keisčiausi pasaulio diplomatai – nuo M. Ali iki S. Seagalo

Sunku ginčytis, kad diplomatija yra svarbi veikla, reikalaujanti žinių ir patirties. Visgi tarpvalstybiniuose santykiuose dažnai veikia asmenys, kurie šių kriterijų tikrai neatitinka.

Štai rugpjūčio pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog naujuoju šios šalies atstovu dialoge su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bus Stevenas Seagalas. Žymus, nors nebūtinai aukščiausio lygio, Holivudo kovinių filmų aktorius bus atsakingas už kultūros, meno, jaunimo mainų sričių vystymą. Ministerijos atstovai pabrėžė, kad darbas – savanoriškas, taigi algos S. Seagalas negaus. Bet ir tai nesudarytų problemų, mat jis jau yra gavęs Rusijos pilietybę.

Tokia žinia nebuvo netikėta. S. Seagalas seniai neslepia keistokos simpatijos autoritariniams lyderiams: pavyzdžiui, jis buvo Čečėnijos vado Ramzano Kadyrovo garbės svečias, o Baltarusijoje ragavo morkas tiesiai iš Aliaksandro Lukašenkos rankų. Negana to, Rusija svarstė jį paskirti šalies garbės konsulu keliose Jungtinių Valstijų regionuose, tokiais siūlymais išmušdami iš vėžių tuometį prezidentą Baracką Obamą. Nors tai neįvyko, galiausiai S. Seagalas savo nišą diplomatijoje, panašu, atrado.

S. Seagalas anaiptol nėra pirmasis pramogų pasaulio atstovas, atsidūręs tarptautinių santykių procesų epicentre. Tuo išgarsėjo ir buvęs NBA krepšininkas Dennisas Rodmanas, virtęs savotiška jungiamąja grandimi tarp diplomatinių santykių nepalaikančių Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos.

Į vieną labiausiai izoliuotų planetos valstybių Šiaurės Korėją D. Rodmanas pirmą kartą nuvyko 2013 metais. Atrasti bendrą kalbą su šios šalies vadu Kim Jong Unu jam buvo daug lengviau nei bet kokiam politikui. To priežastis – faktas, jog Šiaurės Korėjos diktatorius yra didelis krepšinio gerbėjas. Jie ne tik laidė vienas kitam komplimentus: manoma, jog D. Rodmanas prisidėjo prie to, kad Šiaurės Korėja paleistų iš kalėjimo korėjiečių kilmės amerikietį misionierių.

Kai šiemet Šiaurės Korėjos diktatorius pirmą kartą susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, D. Rodmanas neslėpė džiaugsmo. Buvęs krepšininkas tiesioginiame televizijos eteryje pravirko ir tikino visada tikėjęs, jog valstybių santykiai pagerės. Nors realybėje problemos išlieka, D. Rodmanas tvirtai tiki prisidedantis prie taikos proceso.

Dar kurioziškesnė garsiausio planetos boksininko Muhammado Ali istorija. 1980 metais tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Jimmy Carteris paprašė sportininko padėti įtikinti Afrikos valstybes boikotuoti olimpines žaidynes Maskvoje. Šaltojo karo metais amerikiečiams buvo svarbu, jog didžiulį renginį praleistų kiek įmanoma daugiau valstybių.

M. Ali turėjo keliauti į keliolika Afrikos valstybių. Jau pirmieji vieši renginiai vos nesibaigė fiasko: pavyzdžiui, atvirumu garsėjęs ir pirmuosius Parkinsono ligos simptomus tuomet jautęs boksininkas ėmė juokauti apie kanibalizmą. Vėliau, išgirdęs afrikiečių kritiką Jungtinių Valstijų politikos atžvilgiu, jis ne tik negynė savo šalies, bet ir ėmė atvirai abejoti, ar jam iškelti tikslai yra teisingi. Galiausiai M. Ali grįžo namo be rezultatų, o žurnalas „Time“ pavadino tai „keisčiausia diplomatine misija Jungtinių Valstijų istorijoje“.

Įdomiausia, jog po dešimtmečio M. Ali vėl tapo diplomatu – ir šį sykį daug sėkmingesniu. Jis vyko į Iraką, kur diktatorius Sadamas Huseinas buvo paėmęs penkiolika amerikiečių įkaitų. Visos pastangos juos išvaduoti buvo bevaisės, bet M. Ali reputacija suveikė – po savaitės amerikiečiai buvo išlaisvinti.

S. Seagalo, D. Rodmano, M. Ali pavyzdžiai atskleidžia kelis dalykus. Visų pirma, jie sutraukia milžinišką žiniasklaidos dėmesį, o tai savaime gali prisidėti prie sudėtingų problemų sprendimo. Antra, jei politikams nesunku pyktis tarpusavyje, tai atsakyti „ne“ garsiems sportininkams panašu būna gerokai sudėtingiau. Trečia, tokie „diplomatai“ gauna priėjimą prie lyderių, kuris jokiomis kitomis aplinkybėmis būtų neįmanomas. M. Ali ir D. Rodmano pavyzdžiai parodė, jog iš to galima išpešti kai ką konkretaus. Tiesa, S. Seagalui dėl įvairių priežasčių tokiu sėkmingu būti bus gerokai sudėtingiau.

Lino Kojalos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.