Informacija tyrėjams

Mokslinių tyrimų duomenų valdymas reiškia mokslinių duomenų ir susijusių aprašomųjų metaduomenų kūrimą, saugojimą ir dalijimąsi jais, siekiant išsaugoti duomenų tinkamumą ir patikimumą, laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų visą duomenų naudojimo laikotarpį. Duomenų valdymą Lietuvoje reglamentuoja įvairaus lygmens dokumentai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas duomenų subjekto teisėms ir atsakingai duomenų saugojimo tvarkai (pvz., VU Mokslinių tyrimų duomenų valdymo gairės). 

Sėkmingam mokslinių tyrimų duomenų valdymui ir ilgalaikiam saugojimui turi būti taikomi FAIR duomenų principai: prieinamumas, pasiekiamumas, sąveikumo užtikrinimas, pakartotinas panaudojamumas ir atkuriamumas (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable). Daugiau informacijos apie tai rasite čia. 

Publikuojant straipsnį užsienio žurnale, reikėtų atkreipti dėmesį, jog akademiniai leidėjai turi skirtingą duomenų valdymo politiką bei publikacijoms keliamus reikalavimus (pvz., Elsevier tyrimų duomenų politika). Kai kurie žurnalai dėl didesnio duomenų naudojimo skaidrumo, hipotezių formulavimo ir tikrinimo intencijų atskyrimo, taip pat vengdami nusistatymo prieš neigiamus tyrimų rezultatus prašo mokslininkų užregistruoti tikrinamas hipotezes (angl. preregistration) prieš pradedant duomenų rinkimą ar analizę. Jei tyrėjas atsakingai laikėsi deklaruoto tyrimo plano, jo straipsnis publikuojamas nepriklausomai nuo gautų rezultatų statistinio reikšmingumo. Šią tvarką priėmę žurnalai (pvz.: American Political Science Review, Political Science Quarterly, Political Science Research and Methods) tyrimo eigos protokolus dažniausiai padaro viešai prieinamus. 

Atliekant tyrimą, kuriame dirbama su duomenimis, būtina parengti duomenų valdymo planą. Jame turėtų būti nurodyti veiksmai, kurių bus imtasi projekto eigoje ir jam pasibaigus, kad duomenys būtų kaupiami saugiai ir patikimai; kaip ir kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui; kokius teisinius, etinius ar saugumo iššūkius galėtų kelti duomenų atvėrimas ir kaip į šiuos iššūkius bus reaguojama. VU suteikia galimybę naudotis Duomenų valdymo plano vedliu, kurio lietuviška versija pritaikyta Lietuvos mokslo tarybos projektams, o angliškas variantas – universalus (taikant jį reikėtų atsižvelgti į projekto finansuotojo specifinius reikalavimus). 

Siekiant užtikrinti duomenų saugumą, apsisaugoti nuo jų praradimo ir suteikti galimybę pakartotiniam jų panaudojimui, itin svarbus yra duomenų tvarkymas. Jei projekto finansuotojas nenurodo kitaip, duomenis tyrėjams siūloma saugoti MIDAS sistemoje, kur jiems suteikiamas nekintantis DOI numeris. Ši duomenų saugojimo sistema suteikia 100 GB vietos duomenims laikyti, priemones duomenis sinchronizuoti ir analizuoti, galimybes patogiai tvarkyti failus ir kt. 

Daugiau apie duomenų valdymą Vilniaus universitete galite skaityti čia. 

Pasiruošimas pirmosioms publikacijoms akademiniuose žurnaluose gali būti sudėtingas, ypač, jei tai darote pirmąjį kartą. Norėdami palengvinti šį procesą, pateikiame svarbiausią informaciją, susijusią su žurnalų pasirinkimu. Rengiant mokslinius darbus, lygiagrečiai rekomenduojama apsvarstyti ir publikavimo strategiją. Ji padės išgryninti publikacijos tikslus, sutelkti dėmesį į pagrindinius kriterijus publikacijos formatui ir užtikrinti kryptingą publikacijos bendraautorių darbą.

Daugiau informacijos apie tai ir išsamius žingsnius, vystant publikacijos strategiją, galite rasti čia.

Tinkamo leidinio pasirinkimas padės ne tik pasiekti tikslinę auditoriją, bet ir išvengti pateiktos publikacijos atmetimo. Renkantis leidinį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• Norimo publikuoti straipsnio tipą (straipsnis, laiškas, recenzija, tyrimo rezultatai ar kt.);
• Patikrinkite savo straipsnyje naudotus šaltinius – taip galite rasti ir jūsų publikacijai tinkamus žurnalus;
• Susipažinkite su leidinio tikslais;
• Atsižvelkite į jo cituojamumo indeksą (angl. Impact factor arba CiteScore) – Lietuvoje dažniausiai pripažįstami dviejų duomenų bazių skaičiuojami cituojamumo indeksai – Clarivate Analytics Web of ScienceTM ir Scopus;
• Perskaitykite leidinio vadovą autoriams (angl. Guide for Authors);
• Patikrinkite, ar žurnalas yra atviras: kai kurie leidiniai straipsnius priima tik po to, kai pakviečia autorių pateikti publikaciją;
• Susipažinkite su žurnalo darbo ciklais – kiek laiko užtrunka straipsnio recenzavimas, kiek kartų per metus publikuojamas žurnalas;
• Jei reikalinga, atsižvelkite į projekto, kurio apimtyje skelbiate publikaciją, reikalavimus – esant atviros prieigos poreikiui, dauguma leidinių paaiškina atviros prieigos galimybes pagrindiniame puslapyje;
• Pateikite savo darbą tik vienam leidiniui vienu metu.

Vadovaudamiesi Lietuvoje veikiančia mokslo vertinimo tvarka, pagal kurią geriausiai vertinami mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį IF CA JCR ir (ar) SNIP SCOPUS duomenų bazėse rekomenduojame ir skatiname tinkamos tematikos leidinių ieškoti Clarivate Analytics Web of ScienceTM (naudojimosi rekomendacijos) ir Scopus (naudojimosi rekomendacijos) duomenų bazėse. Šiam tikslui taip pat galite pasitelkti Elsevier žurnalų paieškos įrankį. Įvedus siūlomos publikacijos pavadinimą, santrauką ir raktinius žodžius, pagal naudojamą žodyną sistema sugeneruoja tematiškai tinkamiausių Scopus duomenų bazei priklausančių leidinių sąrašą.

Pateikiamame dokumente rasite per 200 leidinių, kurie yra įtraukti tiek į Clarivate Analytics Web of ScienceTM, tiek į Scopus duomenų bazes. Šių žurnalų privalumą lemia tai, kad atliekant kasmetinį mokslo vertinimą, publikacijos taškai skaičiuojami pasitelkiant abiejų duomenų bazių generuojamus cituojamumo rodiklius (išsamesnę informaciją apie mokslo veiklos vertinimą rasite čia). Nurodyti leidiniai apima tris pagrindines grupes: politiką ir tarptautinius santykius, politiką ir sociologiją bei viešąjį administravimą, tačiau neįtraukia regioninių studijų, vadybos ir kitų galimai aktualių kategorijų, todėl taip pat skatiname susipažinti su alternatyviomis galimybėmis naudojantis paieška minėtose duomenų bazėse.

Leidinių sąrašas pateikiamas čia.

ORCID iD. Užsiregistruokite ORCID iD, gaukite autoriaus atpažinimo kodą ir savo profilyje nurodykite informaciją apie paskelbtą straipsnį. ORCID iD suteikia nuolatinį skaitmeninį atpažinimo kodą, kuris padeda išskirti jus, kaip autorių, iš kitų tyrėjų bei leidžia vienu paspaudimu pasiekti visą jūsų akademinį profilį.

1. ORCID iD prilyginamas mokslininko „asmens kodui“ ir gali padėti atskirti jus, esant vardo ir pavardės sutapimui. Tai taip pat svarbu pavardės pasikeitimo atveju – tokiu atveju ORCID iD numeris išlieka tas pats, todėl suteikiama galimybė nuosekliai pristatyti akademinę karjerą;
2. ORCID iD gauna informaciją iš visų pagrindinių duomenų bazių (pvz., Scopus, ProQuest), o ORCID iD duomenimis naudojasi ir juos susieja kitos platformos (pvz., ResearchGate ar Academia.edu), taigi, padidėja publikacijos matomumas;
3. ORCID iD naudojimas mokslininkams – nemokamas;
4. ORCID iD galima pateikti ir papildomą informaciją: nurodyti darbovietę, išsilavinimą, narystes, gautą finansavimą ir kt.

ORCID iD registracija užtrunka vos kelias minutes. Trumpą paaiškinimą, kaip užsiregistruoti, rasite čia. Užsiregistravę, nepamirškite užpildyti profilio norima informacija bei importuoti publikacijas. Dėmesio! Informacija apie publikacijas ORCID iD atsinaujina automatiškai, tačiau, atsiradus naujai jūsų publikacijai, jos paskelbimą profilyje turėsite patvirtinti el. paštu. Taip siekiama išvengti klaidų, kai autoriams priskiriamos ne jų publikacijos.

DOI numeris. DOI yra stabilus ir nekintantis, todėl, priešingai nei nurodant tik URL, jis leidžia konkretų objektą pasiekti bet kuriuo metu. Publikacijai suteikiant DOI, registruojamas ne tik autorius, santrauka, raktiniai žodžiai, žurnalo duomenys, tačiau ir publikacijoje naudotas literatūros sąrašas. Dėl šios priežasties rekomenduojame nurodyti publikacijos DOI: taip algortimai galės tiksliai užfiksuoti, kad esate cituojami (ar cituojate kitus autorius) bei bus formuluojami tikslesni citavimo (cited by) duomenys.

Socialiniai tinklai. Junkitės prie mokslininkams skirtų socialinių tinklų ir savo profilyje pateikite informaciją apie paskelbtus straipsnius: ResearchGate, Academia.edu, Google Scholar. Dalinkitės savo publikacijomis per socialinės žiniasklaidos platformas, naudodamiesi nuorodomis į straipsnius žurnalo tinklalapyje: LinkedIn, Twitter, Facebook ir daugelyje kitų. Norėdami paskatinti dalijimąsi, naudokite su jūsų tema susijusias grotažymes, žymėkite straipsnio bendraautorius ar katedros kolegas, kurie galbūt irgi norėtų pasidalinti nuoroda į jūsų straipsnį.

Kviečiame susipažinti su trumpu įvadu į tarptautinėje mokslo bendruomenėje populiarią Twitter platformą.

Dalijimasis. Primename, kad pasidalinus publikacijomis su Mokslo, viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriumi, jo komanda galės parinkti tinkamiausius viešinimo kanalus ir priemones. Prašome dalintis įvairių formų publikacijomis (straipsniais, ataskaitomis, konferencijų pranešimais ir kt.), trumpai (1-2 sakiniais) pakomentuoti svarbiausius rezultatus ar išvadas ir šią informaciją atsiųsti el. paštu rasa.bortkeviciute@tspmi.vu.lt. Jūsų publikacijų sklaidai pasitelkiami instituto socialiniai tinklai (Facebook, LinkedIn, Twitter) ir narystės tarptautiniuose tinkluose teikiamos galimybės. Taip pat galimos kitos sklaidos priemonės: interviu, tinklalaidės įrašymas ir kt. Dėmesio! Komunikuojant iš asmeninių paskyrų, taip pat kviečiame žymėti VU TSPMI socialinių tinklų profilius. Taip greičiau sužinosime aktualią informaciją ir galėsime pasidalinti jūsų įrašais bei veikla.

Arqus Europos universitetų aljansą sudaro sudaro 7 universitetai, siekiantys sukurti bendras ilgalaikes struktūras bei
glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmus studijų, mokslo ir socialinės partnerystės srityse.
Aktualiausia informacija apie aljanso veiklas pateikiama šioje svetainėje bei VU puslapyje. Šiame dokumente trumpai pristatomi universitetai-partneriai bei galimi kontaktų užmezgimo keliai.