Jean Monnet Chair prof. R. Vilpišauskas
Jean Monnet Chair projektu „Šiuolaikinių Europos aktualijų dėstymas, tyrimai ir diskusijos” (TRENDS) siekta peržiūrėti, išplėtoti ir papildyti Europos studijų kryptį, siekiant padidinti jų populiarumą Vilniaus universitete bei sistemiškai jas integruoti į Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studijų programas. Jean Monnet Chair profesoriaus pozicija VU TSPMI buvo įsteigta 2020 m. spalį, o veiklos buvo tęsiamos iki 2023 m. spalio, finansuojant Europos Sąjungos Erasmus+ Programai.
Projekto veiklų tikslas – sustiprinti jaunosios kartos susidomėjimą ES aktualijomis ir prisidėti prie Lietuvoje vykstančių diskusijų ES klausimais. Jean Monnet Chair profesorius siekė įveikti pastaraisiais metais pastebimai sumenkusį susidomėjimą ES veikla, kuris ypač išryškėjo jį lyginant su tendencijomis, matytomis Lietuvai stojant į ES. Šis skirtumas pasireiškė mažesniu jaunuolių, besirenkančių ES krypties magistro studijas, kiekiu, menkesniu disertacijų, rašomų apie ES, skaičiumi, retesniu knygų, nagrinėjančių ES aktualijas lietuvių kalba, publikavimu, galiausiai, pastebimas menkesnis kokybiškų diskusijų Europos klausimais, bendradarbiavimo tarp politikos formuotojų ir mokslininkų, kiekis.
Jean Monnet Chair profesoriaus veiklomis siekta trijų pagrindinių tikslų. Pirma, motyvuoti bakalauro studentus tęsti ES krypties magistro studijas ir pasirinkti karjeros kelią į šią sritį orientuotose Lietuvos ir ES viešojo sektoriaus institucijose. Antra, išplėsti ES studijų prieinamumą kitų disciplinų studentams. Trečia, skatinti viešas diskusijas aktualiausiais ES klausimais, stiprinti gyventojų atsparumą klaidinančiai informacijai apie ES bei informuoti piliečius apie ES institucijas, politiką ir aktualijas.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas Jean Monnet Chair profesoriaus poziciją užėmė VU TSPMI, Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos regione lyderiaujančioje socialinių mokslų institucijoje, kuri vienija stipriausius nacionalinės, Europos bei tarptautinės politikos ekspertus. Jean Monnet Chair profesorius prisidėjo prie VU TSPMI kursų, skirtų ES analizei, kūrimo, atnaujinimo bei įgyvendinimo. Šie kursai apima tris magistro programų kursus, skirtus ES viešosios politikos, politinės ekonomijos ir institucijų raidos analizei bei naujai sukurtą pasirenkamąjį bakalauro programos kursą, kurio metu nagrinėjamos šiandieninės ES aktualijos. Šalia intensyvių dėstymo veiklų, prof. R. Vilpišauskas taip pat prisidėjo prie akademinių bei viešų diskusijų skatinimo, dalinosi įžvalgomis nacionalinėje ir užsienio žiniasklaidoje bei tęsė šios srities tyrimus.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas problemas, Jean Monnet Chair profesoriaus veikla prisidėjo prie didesnio dėmesio ES aktualijoms Lietuvos kontekste, diskusijų apie abipusį Lietuvos ir Europos Sąjungos ryšį bei ryšių tarp visuomenės, studentų, tyrėjų ir sprendimų priėmėjų stiprinimo. TRENDS projekto poveikis neapsiriboja jo įgyvendinimo laikotarpiu: dėl aktyvios komunikacijos ir plačios projekto metu įgyvendintų veiklų sklaidos, jo poveikis peržengė įprastines bendravimo su studentais ar komentarų žiniasklaidoje ribas.
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.
Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius, institute dėsto nuo 1996 m. Nuo 2020 m. spalio iki 2023 m. spalio jis užėmė ir Jean Monnet Chair profesoriaus pareigas.
2009-2019 m. prof. R. Vilpišauskas ėjo VU TSPMI direktoriaus pareigas. Viešosios politikos sprendimų analizės ir institucinio bendradarbiavimo bei koordinavimo patirtį jis įgijo dirbamas LR Prezidento Valdo Adamkaus patarėju (2004-2009 m.), vadovaudamas Ekonominės ir socialinės politikos grupei, o 2006-2009 m. – ir dirbdamas Prezidento patarėjų koordinatoriumi. Prof. R. Vilpišauskas taip pat priklausė įvairiems patariamiesiems dariniams, pavyzdžiui, Saulėlydžio komisijai (2009-2016 m.), Aukštojo mokslo tarybai (2010-2013 m.) ir Pažangos tarybai (2010-2016 m.).
Profesoriaus akademiniai interesai yra susiję su įvairiais ES aspektais: Europos integracijos politine ekonomija, viešąja politika (įskaitant transatlantinę partnerystę), tarptautinių susitarimų poveikį šalių viešajai politikai, viešojo sektoriaus reformas ir užsienio ekonomines politikas. Jis dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimų projektuose, pavyzdžiui, „The EU and Eastern Partnership countries. An Inside-Out Analysis and Strategic Assessment (EU-STRAT)” (2016-2019 m.; finansuotojas – Europos Komisija; vieno iš šio projekto komponentų koordinatorius, projekto vykdytojas), „Negotiating Brexit” (2017-2019 m.; finansuotojas – Jungtinės Karalystės Ekonominių ir socialinių tyrimų taryba; projekto vykdytojas), Jean Monnet projektas „Navigating in the Storm“ (2017-2020 m.; finansuotojas – Europos Komisija; projekto vykdytojas), „Small States in the euro zone” (koordinatorius – Europos integracijos tyrimų institutas, Austrija), „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas” (2020; finansuotojas – Lietuvos mokslo taryba; projekto vykdytojas). Profesorius R. Vilpišauskas taip pat yra šalies ekspertas, teikiantis analizę „Bertelsmann Foundation“ rengiamoms „Sustainable Governance Indicators“ ataskaitoms.
Naujausios prof. R. Vilpišausko publikacijos apima straipsnius lyderiaujančiuose tarptautiniuose žurnaluose politinės ekonomijos, struktūrinių reformų Lietuvoje, euro zonos krizės tema, taip pat knygų skyrius Europos ateities, Lietuvos visuomenės požiūrio į ES ir po įstojimo į ES šalyje vykstančių pokyčių temomis. Profesoriaus publikacijų sąrašas prieinamas čia.
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.
Jean Monnet Chair profesorius R. Vilpišauskas siekė skatinti susidomėjimą bei inicijuoti diskusijas ES klausimais, paskatinti glaudesnį visuomenės, akademinės bendruomenės ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Būtent todėl jis aktyviai reaguodamas į aktualiausias Europos problemas, teikė komentarus žiniasklaidoje, rašė straipsnius ir dalinosi savo įžvalgomis televizijoje.
Komentarai bei straipsniai interneto dienraščiuose
- Ramūnas Vilpišauskas. Lietuvos užsienio politika – principai be strategijos?, 2021 m. sausio 26 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Dar kartą apie Lietuvos vadovų dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje, 2021 m. vasario 12 d.
- Prof. Ramūnas Vilpišauskas: pandemija išryškino ne tik ES klaidas, 2021 m. kovo 1 d.
- R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?, 2021 m. balandžio 25 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: ES pinigų skirstymas – penki iššūkiai Naujos kartos Lietuvai, 2021 m. balandžio 26 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Konferencija dėl Europos ateities pasmerkta nuo pat pradžių?, 2021 m. gegužės 10 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Svarbiausios rizikos Lietuvos atsigavimui po pandemijos, 2021 m. gegužės 26 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ar griežtesnės Vakarų sankcijos pastūmės Baltarusiją link Rusijos?, 2021 m. birželio 7 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: migrantai – Baltarusijos atsakas į sankcijas, 2021 m. liepos 5 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: keturi pastebėjimai apie dvejus G.Nausėdos prezidentavimo metus, 2021 m. liepos 19 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Imigracija tęsis ir po šios krizės, metas tam ruoštis, 2021 m. rugpjūčio 2 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Politinio konflikto Lietuvoje ypatumai, 2021 m. rugpjūčio 16 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ar krizių valdymas užgoš valdančiųjų suplanuotas reformas?, 2021 m. rugpjūčio 31 d.
- R. Vilpišauskas. Amerika sugrįžo ar išėjo?, 2021 m. rugsėjo 3 d.
- R.Vilpišauskas: Europos Komisijos pirmininkės pranešime – svarbios žinios Lietuvai, 2021 m. rugsėjo 15 d.
- R.Vilpišauskas: Vokietijoje keisis asmenybės, o ne politika. Ar tai naudinga Lietuvai?, 2021 m. rugsėjo 27 d.
- R. Vilpišauskas. Vokiškojo stabilumo žavesys ir trūkumai, 2021 m. spalio 1 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Lenkijos konfliktas su ES – grėsmė Lietuvos interesams, 2021 m. spalio 11 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Prezidento pasiekimai Briuselyje – kuklūs, 2021 m. spalio 25 d.
- R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais?, 2021 m. spalio 25 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Pandemijos valdymas ir vagys valdžioje, 2021 m. lapkričio 8 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Kam skambino Angela Merkel, 2021 m. lapkričio 22 d.
- R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai, 2021 m. lapkričio 26 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: krizių Vyriausybei metas imtis pertvarkų, 2021 m. gruodžio 6 d.
- R. Vilpišauskas. Valdančiųjų krizės pamokos, 2021 m. gruodžio 17 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Įtampa dėl Kinijos: ar tarptautinis dėmesys Lietuvai virs tikra parama, 2021 m. gruodžio 21 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Lietuvos diplomatijos namų darbai 2022 metais, 2022 m. sausio 3 d.
- Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 2022 m. sausio 14 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Rusijos agresijos fone Vakarų lankstumas būtų silpnumo ženklas, 2022 m. sausio 17 d.
- „Tai ką prisidarėt?“ Kodėl ES neskuba ginti Lietuvos nuo Kinijos spaudimo, 2022 m. sausio 23 d.
- Ekspertai skeptiškai vertina PPO galimybes išspręsti Lietuvos ir Kinijos prekybos ginčą, 2022 m. sausio 27 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: ar pagrįstai skundžiamės dėl ES solidarumo trūkumo, 2022 m. sausio 31 d.
- Vežėjų atstovas: kartais žmonėms sunku suprasti, kaip čia bus vieną rytą, 2022 m. vasario 7 d.
- R. Vilpišauskas. ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos problema, 2022 m. vasario 12 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Strategija 2050 – ar pavyks susitarti?, 2022 m. vasario 14 d.
- Ką toliau darys Putinas? Savo tikslams siekti laukė būtent tokio momento, 2022 m. vasario 22 d.
- Sankcijų Rusijai analizė: Kremlius galės gyventi, 2022 m. vasario 23 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Rusija suvienijo Vakarus, 2022 m. vasario 28 d.
- Ekonomistai: ES sankcijos lems Rusijos finansinį krachą, jų poveikis Lietuvai bus menkas, 2022 m. vasario 28 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Sunkus ES virsmas geopolitine veikėja, 2022 m. kovo 14 d.
- Ekspertė apie dantis šiepiančią infliaciją: darbo užmokesčio augimas gali imti lėtėti, o gyventojų perkamoji galia – mažėti, 2022 m. kovo 15 d.
- Nesulaužytas tabu: nuo plėtros pavargusi ES vengia greito Ukrainos stojimo ir garantijų, 2022 m. kovo 24 d.
- Lyderystė karo ir taikos metu, 2022 m. kovo 25 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: nebepateisinamas Europos Sąjungos delsimas dėl Ukrainos, 2022 m. kovo 28 d.
- R. Vilpišauskas. Ar Vakarų sankcijos Rusijai yra efektyvios?, 2022 m. balandžio 8 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Jei laimės Marine Le Pen, kas tada?, 2022 m. balandžio 11 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Kas bendro tarp Marinos Abramović ir Steveno Seagalo?, 2022 m. balandžio 25 d.
- Baltijos šalių balsas pasaulyje: atsikratėme rusofobų etiketės, o kas toliau?, 2022 m. balandžio 27 d.
- Vilpišauskas apie Maskvos šantažą dėl dujų: ilgalaike prasme, labiau ekonomiškai nukentės pati Rusija, 2022 m. balandžio 27 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ar ES greičiau spręstų dėl sankcijų, jei Vengrija neturėtų veto teisės?, 2022 m. gegužės 9 d.
- R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities, 2022 m. gegužės 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Saugumo kaina, 2022 m. gegužės 23 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Europai nereikia siūlomų naujų aljansų, 2022 m. gegužės 30 d.
- Ekspertai: rusiškos naftos embargas esminio poveikio rinkai neturės, 2022 m. gegužės 31 d.
- Pasiūlius naują kovos su Rusija formatą, ekspertų verdiktas: neatmeta, kad į karą įsitrauks daugiau valstybių, 2022 m. gegužės 31 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ar tikrai Lietuva lyderiauja pagal paramą Ukrainai?, 2022 m. birželio 6 d.
- Sunkiose derybose dėl mūsų apginamumo garantijų – pozityvūs pokyčiai: latviams ir estams dėl to dar teks pasistengti, 2022 m. birželio 8 d.
- Užtarėją suradusi Rusija stumia Ukrainą į kampą: Vakarų laukia esminis uždavinys, 2022 m. birželio 9 d.
- Jei ne Europa, tai dujų embargą įsives pati Rusija, 2022 m. birželio 10 d.
- R. Vilpišauskas. ES prekybos politikos dilemos augant kainoms, 2022 m. birželio 10 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Sveikintinas Seimo opozicijos boikotas, 2022 m. birželio 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ukraina – kandidatė tapti ES nare. Kas toliau?, 2022 m. birželio 23 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Sankcijų Kaliningrado tranzitui pamokos, 2022 m. liepos 4 d.
- R. Vilpišauskas. Treji prezidento Nausėdos metai, 2022 m. liepos 8 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Europa jau dabar turi ruoštis žiemai, 2022 m. liepos 11 d.
- Politologas: EK sprendimą dėl Kaliningrado tranzito Maskva įvertins kaip silpnumą, 2022 m. liepos 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Naujas politinis sezonas – senos problemos, 2022 m. rugsėjo 5 d.
- R. Vilpišauskas. Ar tinkamas metas valstybės tarnybos reformai?, 2022 m. rugsėjo 17 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Nevieninga ES energetinė sąjunga, 2022 m. rugsėjo 19 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Quo vadis, Italija?, 2022 m. rugsėjo 25 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Prieštaringas Vokietijos lyderystės ilgesys, 2022 m. spalio 7 d
- R. Vilpišauskas. Paprasčiau administruojama, bet daugiau kainuojanti parama, 2022 m. spalio 16 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. ES šalys sutarė tartis toliau – kas bus su kainomis?, 2022 m. spalio 24 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Sankcijos bus svarbios ateityje, 2022 m. spalio 25 d. Leidinys „Savaitė“
- R.Vilpišauskas. Ar bus remiama Ukraina?, 2022 m. lapkričio 4 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ekspresas Berlynas–Pekinas nestoja Vilniuje, 2022 m. lapkričio 7 d
- Ramūnas Vilpišauskas: Dešiniųjų vyriausybės biudžetas. Ar tikrai?, 2022 m. lapkričio 21 d.
- R. Vilpišauskas. Atsargų kaupimo atsparumui stiprinti dilemos. 2022 m. gruodžio 16 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ši Vyriausybė energetikoje jau padarė tiek, kiek ankstesnės dvi?, 2022 m. gruodžio 19 d.
- R. Vilpišauskas. Strateginės Vakarų kantrybės išbandymo metai. 2023 m. sausio 7 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Prancūzija ir Vokietija rems Ukrainą tiek, kiek reikės?. 2023 m. sausio 23 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ukrainos narystė ES per dvejus metus? 2023 m. vasario 6 d.
- R. Vilpišauskas. Geopolitinės ES prabudimas. 2023 m. vasario 11 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Ar Vakarų sankcijos Rusijai veiksmingos? 2023 m. vasario 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Apie taiką burkuojantys karo vilkai. 2023 m. vasario 27 d.
- R. Vilpišauskas. Stabilumas ir kaita savivaldos rinkimuose. 2023 m. kovo 10 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Kas lėmė, kad diktatorius Putinas žiemą nesušaldė Europos. 2023 m. kovo 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Pavojinga nauja era. 2023 m. kovo 20 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Europos Sąjungos vienybė, kurios nebuvo. 2023 m. kovo 27 d.
- R. Vilpišauskas. Ar ES šalys tikrai pasiruošusios Ukrainos integracijai? 2023 m. balandžio 14 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Kinijos ambasadoriaus dovana Lietuvos Vyriausybei. 2023 m. balandžio 27 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Tada – santechnikai iš Lenkijos, dabar – grūdai iš Ukrainos. 2023 m. gegužės 2 d.
- R. Vilpišauskas. Intervencionizmo sugrįžimas. 2023 m. gegužės 13 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: kuo Turkijos rinkimai svarbūs Lietuvai. 2023 m. gegužės 14 d.
- Ramūnas Vilpišauskas: Pirmalaikių Seimo rinkimų nebus. O kas bus? 2023 m. gegužės 29 d.
- R. Vilpišauskas. Vienbalsiškumo ES Taryboje atsisakymas ir kiti „menki nesutarimai“ 2023 m. birželio 2 d.
- Ramūnas Vilpišauskas – apie Lietuvą po 30-ties metų ir svarbiausius dalykus, kurie padėtų išsaugoti mūsų laisvę ir padorumą 2023 m. birželio 5 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Neišnaudotų galimybių kaina. 2023 m. rugpjūčio 4 d.
- R. Vilpišauskas. Labai stipriai pakvipo rinkimais. 2023 m. rugsėjo 10 d.
- R. Vilpišauskas. Mokesčių (ne)reformos kaina. 2023 m. rugsėjo 22 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Ar prasivers Europos Sąjungos durys Ukrainai? 2023 m. spalio 3 d.
- Ramūnas Villpišauskas. Ko nesupranta kariuomenės vadas. 2023 m. spalio 4 d.
- Ramūnas Vilpišauskas. Koks rinkimų Lenkijoje rezultatas naudingesnis Lietuvai?. 2023 m. spalio 15 d.
Komentarai ir dalyvavimas televizijos bei radijo laidose
- LRT, aktualijų laida „Svarbi valanda“. VU TSPMI profesorius: EK tikisi, kad valstybės narės sutars dėl vieningo migracijos srautų valdymo, 2021 m. rugsėjo 15 d.
- Laisvės TV laida „Kalba ekspertas“. A. Merkel eros pabaiga: kokios Vokietijos ir Europos tikėtis? || Tiek žinių: kalba ekspertas, 2021 m. rugsėjo 27 d.
- DELFI TV laida „Epulsas“. Merkel eros pabaiga: kas laukia Vokietijos ir Europos?, 2021 m. rugsėjo 28 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Linkevičius apie Merkel skambučius Lukašenkai: tokie pokalbiai niekur neatveda, 2021 m. lapkričio 23 d.
- LRT, televizijos laida „Savaitė“. Prof. Vilpišauskas apie „Belaruskalij“ skandalą: dalį atsakomybės sau turi prisiimti ir prezidentas, 2021 m. gruodžio 13 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Koks likimas laukia Vyriausybės: įvardijo penkis ministrus, kurių neliktų, mato nereikalingų emocijų, 2021 m. gruodžio 14 d.
- LRT, radijo laida „LRT radijo ringas“. LRT Radijo ringas: ar iš tiesų šie metai Lietuvai buvo geriausi ginant geopolitines vertybes ir augant ekonomikai?, 2021 gruodžio 31 d.
- LRT Panorama. „Pokyčiai prezidento komandoje“, 2022 m. sausio 7 d.
- DELFI TV laida „Delfi diena“. Apžvalgininkas: Lietuva nėra gavusi tiek neigiamo viešumo tarptautinėje spaudoje nuo pat Pakso apkaltos laikų, 2022 m. sausio 8 d.
- 15 min, laida 15/15. 15/15: derybos Ženevoje – ar didieji nepaliks Baltijos šalių „po kilimu“?, 2022 m. sausio 10 d.
- Žinių radijo laida „Atviras pokalbis“. Prezidento kadencijos vidurys: ar G. Nausėda atrado savo valdymo stilių?, 2022 m. sausio 12 d.
- Žinių radijo laida „Aktualusis interviu“. Prancūzijos prezidentas negali sau leisti susimauti dėl Ukrainos, 2022 m. vasario 7 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Įvertino Minsko organizuojamą „referendumą“: tai yra melas ir parodija, 2022 m. vasario 8 d.
- DELFI TV laida „Iš esmės“. Ar sankcijos – pakankamas ginklas įveikti Putiną?, 2022 m. vasario 23 d.
- Žinių radijo laida „Gyvenu Europoje“. Kodėl Ukrainai tokia svarbi narystė Europos Sąjungoje?, 2022 m. kovo 2 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Kaip deramai komunikuoti apie krašto apsaugos stiprinimą?, 2022 m. kovo 14 d.
- „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Lietuvos diena“. Profesorius: kol kas ES padarė minimumą, kad Ukraina būtų paskelbta nare, 2022 m. kovo 24 d.
- tv3.lt, laida „Dienos pjūvis“. Ar Putiną pavyks palaužti: ką pakeis naujas derybų ratas?, 2022 m. kovo 28 d.
- DELFI TV laida „Delfi rytas“. Macrono pergalė leido išvengti blogesnio scenarijaus, tačiau ryškėja prancūzų nepasitenkinimas, 2022 m. balandžio 25 d.
- LRT, laida „Dienos tema“. Dienos tema. Vilpišauskas apie Rusijos tikslus: Maskva siekia skaldyti visą Europą, o ypatingai – Lenkiją, 2022 m. balandžio 27 d.
- „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“. Profesorius pasakė, kaip Rusijos agresija pakeis požiūrį į tarptautinius politinius santykius, 2022 m. balandžio 27 d.
- Žinių radijo laida „Atviras pokalbis“. Europos diena: kas imsis lyderystės?, 2022 m. gegužės 10 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Politologas: Vakarai slysta lygioje vietoje – kai kurie dalykai daromi taip, kad Ukrainos pergalės nebūtų, 2022 m. gegužės 30 d.
- LRT, laida „Labas rytas, Lietuva“. Vilpišauskas apie rusiškos naftos embargą: sankcijų svoris ilgalaikėje perspektyvoje bus reikšmingas, 2022 m. gegužės 31 d.
- DELFI TV laida „Delfi rytas“. Prognozuoja galimą Kremliaus atsaką į Vakarų žingsnį: Rusijos šantažas tuo tikrai nesibaigs, 2022 m. gegužės 31 d.
- LRT, diskusijų programa „LRT forumas“. Vienybė svarbu, bet galim vieningai stovėti vietoje – ar Ukrainos karas apnuogino ES krizę?, 2022 m. gegužės 31 d.
- DELFI TV laida „Delfi tema“. Scholzas lankosi Lietuvoje: kiek galime pasitikėti Vokietija?, 2022 m. birželio 7 d.
- DELFI TV laida „Iš esmės“. Turkija palaiko Rusijos reikalavimą atšaukti sankcijas – kur tai nuves?, 2022 m. birželio 8 d.
- LRT, speciali laida. EK pirmininkės U. von der Leyen metinis pranešimas, 2022 m. rugsėjo 14 d. (nuo 01:04:00)
- LRT, informacinė laida „Svarbi valanda“,Vilpišauskas apie Vengrijos norą tiekti rusiškas dujas Serbijai: Orbanas nori parodyti savo požiūrį Scholzui, 2022 m. spalio 10 d.
- LRT, diskusijų laida „LRT Forumas“, Politologas: Rusijos valstybinė tapatybė didele dalimi yra grindžiama postsovietinių šalių hegemonija, 2022 m. spalio 24 d.
- DELFI TV laida „Delfi Rytas“. Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas: kas jis toks ir ką žada savo šaliai?, 2022 m. spalio 25 d.
- LRT, diskusijų laida „Vasaros popietė“, Kita politologo Ramūno Vilpišausko pusė: meilė muzikai, kinui ir Niujorkui, 2023 m. liepos 14 d.
- Žinių radijas, „Atviras pokalbis“. Prof. Vilpišauskas: nerimą kelia ES paramos Ukrainai tvarumas. 2023 m. rugsėjo 12 d.
Dalyvavimas tinklalaidėse
- E. Daunienės tinklalaidė „Pokalbiai iš balkono“. Apie klimato kaitą, sunkias dilemas ir lyderystės poreikį su profesoriumi Ramūnu Vilpišausku, 2021 m. rugsėjo 21 d.
- A. Puklevičiaus tinklalaidė „Rytoj viskas bus kitaip“. Epizode „Rytoj viskas bus kitaip: Europa pradeda ir laimi“ su Jean Monnet Chair profesoriumi Ramūnu Vilpišausku kalbama apie „NextGenerationEU“ tikslus ir laukiamus pokyčius. „NextGenerationEU“ – 806,9 milijardų eurų Europos ekonomikos atkūrimui – tai istorinė galimybė Europai pertvarkyti ekonomiką ateities kartoms, kad ji būtų žalesnė, skaitmeniškesnė ir atsparesnė. 2022 m. sausio 13 d.
- „Litgrid“ tinklalaidžių serija. Epizodas „Energetinis saugumas – kaip sparčiai einame savo strateginio tikslo link?“, 2022 m. vasario 28 d.
- „Verslo žinių“ tinklalaidė. Epizodas „Politologas R. Vilpišauskas: neaiškus mechanizmas, kaip Vakarai suteiktų saugumo garantijas Ukrainai“, 2022 m. balandžio 5 d.
- „Verslo žinių“ tinklalaidė. Epizodas „R. Vilpišauskas: kraštutinių dešiniųjų veiksmus Italijoje gali riboti „tramdomieji marškiniai“, 2022 m. rugsėjo 27 d.
- Žinių radijo tinklalaidė „Kodėl reformos žlunga?“. 2023 m. balandžio 10 d.
Jean Monnet Chair profesoriaus R. Vilpišausko tinklalaidės
Europos ateities vizija: diskusija su V. Amendola, A. Pranckevičiumi ir VU TSPMI studentais/-ėmis. 2021 m. lapkričio 16 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Italijos valstybės sekretoriaus Europos reikalams Vincenzo Amendola ir Lietuvos užsienio reikalų viceministro Arnoldo Pranckevičiaus diskusija su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie tai, kaip Lietuva ir Italija mato situaciją Europoje, kokie yra svarbiausiai iššūkiai ES ir kokie būdai padėtų juos spręsti. Diskusiją moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus diskusija. 2022 m. kovo 1 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Europos Parlamento nario, buvusio Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei VU TSPMI Europos studijų ir Viešosios politikos analizės magistro programų studentų/–čių diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES politiniame procese, tarpinstitucinius santykius bei įsitraukimą, valdant kylančias krizes ir sprendžiant aktualius ES politinės darbotvarkės klausimus. Pokalbį moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir dr. Ievos Giedraitytės pokalbis apie Ukrainos ir ES santykius. 2022 m. kovo 17 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Dėstydami kursą Šiuolaikiniai ES iššūkiai, Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas ir dr. Ieva Giedraitytė surengė pokalbį, kurio metu jie aptarė karo Ukrainoje aktualijas, Ukrainos ir ES santykius bei Ukrainos narystės bendrijoje perspektyvas ir iššūkius.
Baltic-EU conversations – Panel conversation: on cybersecurity in a digital Europe. 2022 m. kovo 18 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
COVID–19 pandemija paskatino struktūrinius visuomenės ir ekonomikos pokyčius, nes vis daugiau žmonių naudojasi ir pasitiki skaitmeniniais sprendimais bei technologijomis. Visgi didėjant skaitmenizacijai, Europa ir jos piliečiai tampa jautresni kibernetinėms grėsmėms. Kibernetinių išpuolių prieš ES valstybes nares ir jų piliečius smarkiai padaugėjo Rusijai pradėjus agresiją Ukrainoje. Taigi, šios diskusijos siekis – išsiaiškinti, kaip skaitmeninę Europą padaryti atsparesnę kibernetinėms grėsmėms. Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos Generalinio direktoriaus, atsakingo už ryšių tinklus, turinį ir technologijas, pavaduotojas Thibaut Kleiner, Ambasadorius Vengrijos nuolatinėje misijoje prie ESBO, JT ir kitose tarptautinėse organizacijose Károly Dán bei Ispanijos nacionalinės technologijų ir visuomenės observatorijos direktoriaus pavaduotoja Verónica Hernández. Diskusiją moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Vienos universiteto tyrėjo Dr. Magnus Schoeller diskusija apie mažų valstybių vaidmenį ES ir euro zonoje. 2022 m. lapkričio 15 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Vienos universiteto tyrėjo Dr. Magnus Schoeller diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie mažų valstybių vaidmenį ES ir euro zonoje. Diskusijoje aptartos strategijos, kuriomis naudojasi mažos valstybės, siekdamos savo interesų šioje erdvėje. Taip pat aptartos sąlygos, kuriose mažos valstybės gali daryti poveikį ES sprendimų priėmimo procese.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Frank Schimmelfennig diskusija „Russia’s war and the EU: united in response to crisis or crisis of unity?”. 2022 m. gruodžio 20 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Frank Schimmelfennig diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis skirta aptarti ES valstybių narių atsaką į geopolitinę krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą. Diskusijoje buvo svarstoma, ar dabartinės geopolitinės krizės poveikis ES labiau primena reakciją į euro zonos krizę, kuriai būdingas koordinuotas atsakas, ar veikiau ES reakciją į pabėgėlių krizę 2015 m., kai vyravo nekoordinuota vienašališka valstybių narių politika. Be to, ši diskusija atkreipė dėmesį į tai, ką galime pasakyti apie ES ir jos valstybių narių atsaką, atsižvelgiant į Rusijos karo poveikį įvairiose politikos srityse, tokiose kaip energetika, migracija, saugumas ir gynyba bei ES plėtra? Ar ES valstybių narių politika, įskaitant politiką Rusijos atžvilgiu, dėl šios krizės suartėja? Ar pradinė ES vienybė dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai pamažu blėsta, nes ES valstybės narės vis daugiau dėmesio skiria su vidaus infliacija susijusiems rūpesčiams?
„Small states in a challenging world – How EU membership protects & advances our interests’’. Diskusija su Jovita Neliupšiene, Declan Kelleher ir Lykke Friis. 2023 m. sausio 26 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas kartu su Danijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Hans Brask bei Airijos respublikos ambasadore Séadhna MacHugh surengė Danijos ir Airijos narystės ES 50-mečiui paminėti skirtą diskusiją, kurios metu aptarė ES narystės reikšmę mažoms valstybėms. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, buvęs Airijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Declan Kelleher, analitinio centro EUROPA direktorė ir buvusi Danijos klimato, energetikos ir lyčių lygybės ministrė Lykke Friis. Diskusiją moderavo Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Kiolno Universiteto Prof. Wolfgang Wessels diskusija apie Europos vadovų tarybos (EVT) vaidmenį krizių metu. 2023 m. vasario 14 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Prof. Wolfgang Wessels diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie Europos vadovų tarybos vaidmenį krizių metu. Driskusioje aptarta kaip EVT prisideda prie kylančių krizių valdymo ir ES strateginės darbotvarkės formavimo, ypač akcentuojant EVT indėlį į COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo sukeltos geopolitinės krizės valdymą.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktoriaus Martyno Baryso diskusija apie lobizmą ES. 2023 m. kovo 14 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktoriaus Martyno Baryso diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie lobizmą ir jo praktikas ES. Diskusijoje aptarta, kaip interesų grupės dalyvauja ES politiniame procese, kokias lobizmo strategijas interesų grupės naudoja santykyje su ES institucijomis ir kokiais sprendimų priėmimo etapais interesų grupės siekia daryti įtaką ES. Be to, diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į interesų grupių vaidmenį dabartinei ES bendrosios rinkos būklei.
Baltic-EU conversations – Panel conversation „Conversation on the EU’s Role in the Future of Ukraine“.2023 m. kovo 17 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Rusijos karas prieš Ukrainą yra didžiausias iššūkis Europos saugumo sistemai nuo Šaltojo karo pabaigos ir kelia grėsmę Ukrainos valstybingumui. ES nepalaužiamai rėmė Ukrainą, greitai priėmė plataus masto sankcijas Rusijai, pirmą kartą suteikė karinę pagalbą ir suteikė Ukrainai ES šalies kandidatės statusą. Vis dėlto ES partneriai smarkiai nesutaria dėl ginklų tiekimo, sankcijų apimties ar vizų draudimo. Kai kurios šalys, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, stengėsi daryti kuo didesnį spaudimą Rusijai, o kai kurios kitos ES narės buvo mažiau ryžtingos. Šio pokalbio tikslas – apibūdinti ES viziją apie Ukrainos ateitį. Diskusiją moderavo Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES. 2023 m. kovo 21 d. Tinklalaidės įrašas pasiekiamas čia.
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko, Europos Parlamento nario, buvusio Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei VU TSPMI Europos studijų ir Viešosios politikos analizės magistro programų studentų/–čių diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES politiniame procese. Diskusijos metu aptartas EP santykis su kitomis ES institucijomis bei EP dalyvavimas, reaguojant į kylančias ir besitęsiančias krizes, tarp kurių šiuo metu yra ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Diskusijoje taip pat skirtas dėmesys ES ateities klausimams – bendrijos plėtrai ir ES institucinėms reformoms.
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.
Vienas iš Jean Monnet Chair TRENDS projekto tikslų buvo susijęs su naujų ES studijoms skirtų kursų kūrimu ir nuolatiniu kursų, kuriuos dėsto prof. R. Vilpišauskas, tobulinimu. Projekto metu buvo pristatyti arba atnaujinti šie kursai:
2022 m. pavasaris
Svarbiausi šiuolaikiniai ES iššūkiai (bakalauro studijos). Tai visiškai naujas, 2022 m. pavasarį startavęs pasirenkamasis bendrųjų universitetinių studijų dalykas. Juo siekiama suteikti žinių apie aktualiausius ES kylančius vidaus ir užsienio politikos iššūkius, ugdyti gebėjimus kritiškai vertinti ES aktualijas, diskutuoti bei formuluoti argumentuotus pasiūlymus aktualioms problemoms spręsti. Kurso programoje numatytos temos atspindi ES vidaus ir užsienio politikos procesus bei juose dalyvaujančių veikėjų vaidmenį, įtraukiant ir Lietuvos dalyvavimo ES bei nacionalinių interesų aptarimą nagrinėjamomis temomis. Svarbiausi ES iššūkiai pristatomi paskaitų metu, o seminaruose jie nagrinėjami, vertinant iš Lietuvos interesų perspektyvos bei analizuojant naujausią, skirtingus požiūrius svarstomais klausimais pristatančią medžiagą. Geriausi studentų darbai semestro pabaigoje buvo platinami įvairiais žiniasklaidos kanalais ir prisidėjo prie visuomenės diskusijų su ES susijusiomis temomis. Studentų trumpraščiai bei komentarai:
- Vincentas Botyrius. Ar Lietuvai naudinga geopolitinė Europos Komisija?, LRT.lt, 2022 m. rugpjūčio 16 d.
- Modestas Pocius. Tarp institucinės konkurencijos ir racionalumo: kokio Europos Sąjungos politikos koordinavimo modelio reikia Lietuvai?, LRT.lt, 2022 m. rugpjūčio 20 d.
- Kęstutis Vanagas. Dabartinis Europos Komisijos narių (komisarų) skaičius – gerokai per didelis, delfi.lt, 2022 m. rugpjūčio 23 d.
- Ignas Repčys. „The pros and cons of unanimity in EU’s foreign policy and what’s better for Lithuania“. LRT.lt 2022 rugpjūčio 25 d.
- Monika Gabalytė. „Veto teisės panaikinimas sprendžiant Europos Sąjungos bendrosios užsienio politikos ir saugumo klausimus – galimybė ar problema Lietuvai?“. LRT.lt. 2022 rugsėjo 15 d.
2021 m. ruduo
Globalūs iššūkiai ir ES (magistrantūros studijos). Pagrindinis kurso tikslas – pristatyti pagrindines tarptautinės politinės ekonomijos sąvokas bei ugdyti analitinius gebėjimus, padėsiančius suprasti ir kritiškai įvertinti procesus, vykstančius tarptautinėje ekonominėje ir politinėje erdvėje, politinių veiksnių poveikį globaliems, regioniams ir nacionaliniams ekonomikos pokyčiams bei ES vaidmenį valdant globalius iššūkius. Kurso metu derinamos skirtingos užsiėmimų formos – paskaitos bei seminarai, papildomi diskusijomis aktualiausiomis ES iššūkių temomis. Po esminės kurso peržiūros, 2021 m. jame išryškintas analitinių įgūdžių lavinimo elementas, atskleidžiamas nagrinėjant platų ES aktualijų spektrą apimančias temas (pavyzdžiui, tarptautinės prekybos, tarptautinės finansų integracijos ir finansinių krizių priežasčių, migracijos, klimato kaitos politikos, energetinio saugumo, mažųjų valstybių vaidmens globalioje ekonomikos sistemoje ir kt.). Kurso metu studentų rengiamos esė bei komentarai leidžia ne tik stiprinti kritinio mąstymo, analizės įgūdžius, tačiau ir gilinti žinias pasirinktoje srityje.
2021 m. pavasaris
ES viešoji politika (magistrantūros studijos). Kursu siekiama suteikti studentams išsamias žinias apie pagrindines ES institucijas, sprendimų priėmimo proceso etapus ir skirtingų institucijų santykius, jų svarbą įvairioms viešosios politikos sritims, o taip pat aptarti ir naujausias institucines reformas. Po išsamios peržiūros, 2021 m. kursas sustiprintas praktinio žinių taikymo elementais. Tai padeda lavinti platesnį studentų įgūdžių spektrą, pradedant teorinių žinių apie ES viešąją politiką išplėtimu ir baigiant jų taikymu praktikoje. Paskaitų ir seminarų derinys, papildytas praktinėmis užduotimis, tokiomis kaip politikos trumpraščių (angl. policy briefs) rengimas, skatina studentus pritaikyti savo žinias aiškinant ir sprendžiant dabartinės ES viešosios politikos dilemas. Geriausi studentų darbai semestro pabaigoje platinami įvairiais žiniasklaidos kanalais ir prisideda prie visuomenės diskusijų su ES susijusiomis temomis. Studentų trumpraščiai bei komentarai:
- Karolina Jocytė, Kodėl referendumai Europos Sąjungoje svarstomais klausimais nėra geriausias piliečių įgalinimo būdas? Darbas prieinamas čia. Darbo pagrindu parengtas komentaras „Karolina Jocytė. Referendumai ES – neefektyvi piliečių įtraukimo priemonė“, LRT.lt, 2021 m. rugsėjo 12 d.
- Aušrinė Diržinskaitė, Socialinė (politikos) distancija po pandemijos: ar ES turėtų įgyti daugiau kompetencijų socialinės politikos srityje? Darbas prieinamas čia. Darbo pagrindu parengtas komentaras „Aušrinė Diržinskaitė. Socialinė (politikos) distancija po pandemijos: ar ES turėtų įgyti daugiau kompetencijų socialinės politikos srityje?“, LRT.lt, 2021 m. rugsėjo 8 d.
- Diana Čop, Ar reikėtų dažniau rengti referendumus ES svarstomais klausimais? Darbas prieinamas čia. Darbo pagrindu parengtas komentaras „Diana Čop. Dažnas referendumų rengimas ES svarstomais klausimais – kelias į neefektyvius ir rizikingus sprendimus“, Delfi.lt, 2021 m. rugsėjo 21 d.
- Raivydas Rakauskas, Using Referendums in Decision-Making Regarding European Union: Alternatives and Recommendations for Lithuanian Policymakers. Darbas (anglų k.) prieinamas čia, komentaras (anglų k.) prieinamas čia.
2020 m. ruduo
Europos integracijos politinė ekonomija (magistrantūros studijos). Nuo 2001 m. dėstomas kursas buvo reikšmingai patobulintas, siekiant suteikti pagrindines žinias, susijusias su Europos (dez)integracijos politine ekonomija, taikant jas naujausiems įvykiams, tokiems kaip Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ar COVID-19 krizė, analizuoti. Kursas sutelktas į gebėjimą įvertinti Europos integracijos politinę ekonomiją, visų pirmiausia, funkciniu (integracijos raida pagrindinėje ekonominėje politikoje ir jos interpretavimas), taip pat geografiniu (integracijos) požiūriu. Prof. R. Vilpišauskas papildė kursą, daugiausiai dėmesio skirdamas naujausiems diferenciacijos procesams Europoje ir skirtingų krizių poveikiui ES būklei.
Prof. Ramūnas Vilpišauskas taip pat veda užsiėmimus Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto studentų korporacijos „RePublica“ organizuojamoje Jaunųjų politologų mokykloje, ES tema diskutuoja su mokiniais.
- Ramūno Vilpišausko paskaita moksleiviams „Ar narystė ES riboja Lietuvos suverenitetą?“ Jaunųjų politologų mokyklos sesijoje 2021 m. vasario 17 d. (paskaitoje dalyvavo 23 moksleiviai).
- Prof. Ramūno Vilpišausko paskaita moksleiviams „Ar narystė ES riboja Lietuvos suverenitetą?“ Jaunųjų politologų mokyklos sesijoje 2021 m. gruodžio 16 d. (paskaitoje dalyvavo 22 moksleiviai).
- Ramūno Vilpišausko paskaita moksleiviams „Ar narystė ES riboja Lietuvos suverenitetą?“ Jaunųjų politologų mokyklos sesijoje 2022 m. gruodžio 9 d. (paskaitoje dalyvavo 25 moksleiviai).
Paskaitos kitų dėstytojų vedamuose kursuose:
- Prof. Ramūno Vilpišausko skaityta paskaita „Contestation of EU power in its Eastern Neighbourhood?“ dėstytojos dr. Ievos Giedraitytės vedamame kurse „ES išoriniai santykiai“. Ši paskaita – tai kurso metu rengiamo paskaitų ciklo „AlterEurope 2020-2021 Thematic Conferences: „Overview of the European Union’s External Relations“ dalis. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusioje paskaitoje dalyvavo apie 40 studentų iš Université Jean Monnet Saint-Étienne, ENS de Lyon bei VU TSPMI Europos studijų magistro programos.
- Ramūno Vilpišausko skaityta paskaita „Lithuania in the EU: Pace-Setter in the Efforts to Decouple from Autocracies?” Turino Universitete, prof. Giovanni Finizio organizuojamuose seminaruose – EU Voices Seminars.
Kiti komentarai:
- Prof. Ramūno Vilpišausko komentarai edukacinėje priemonėje – naujienlaiškyje mokytojams Aš manau.
- Komentaras tema „Europos atsakas į pandemiją“ 2021 m. gegužės numeryje (parsisiųskite čia);
- Komentaras tema „ES atsakas karui Ukrainoje“ 2022 m. kovo numeryje (parsisiųskite čia).
- Komentarai temomims „Ar energetikos krizė griauna ES šalių vienybę?“ ir „Ar Rusijos karas pastūmės ES link naujos plėtros bangos?“ 2022 m. lapkričio numeryje (parsisiųkite čia)
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.
Vienas esminių projekto TRENDS tikslų – mokslinių tyrimų atlikimas. Po projekto bus parengta monografija, skirta aptarti skirtingų ES, nacionalinių ir kitų veikėjų vaidmenį ES politikos procese, pagrindinius politinius klausimus reguliavimo, perskirstymo ir paskirstymo politikos srityse, vidaus ir išorės politikos klausimus (plėtra, kaimynystės politika, tarptautinė prekyba ir santykiai su JAV, Kinija ir Rusija), diskusijas dėl ES institucinių reformų. Kiekviename skyriuje Lietuvai svarbūs atvejai bus pateikti iš skirtingų analitinių perspektyvų tam, kad medžiaga būtų prieinamesnė visuomenei ir naudinga švietimo tikslams.
Be to, Jean Monnet Chair profesorius nuolat dalyvauja įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose, susijusiais su ES tematika.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2023). „Climate change policies in Lithuania: as usual, words speak louder than actions”. Kn. Michael Kaeding, Johannes Pollak, Paul Schmidt (eds.) Climate change and the future of Europe: views from the capitals. Springer, 73-76. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2023). „Lithuania’s vision and evaluation: be careful what you wish for”. Kn. Una Aleksandra Bērziņa-Čerenkova, Kārlis Bukovskis (eds.), People’s Republic of China in the Baltic States. The Latvian Institute of International Affairs, 76-102. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2023). „Lithuania: Executive Dominance in the Context of Usual Confrontational Politics”. Kn. Kennet Lynggaard, Mads Dagnis Jensen, Michael Kluth (eds.), Governments’ responses to the Covid-19 pandemic in Europe. Palgrave Macmillan, 195-207. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2022). „Harnessing the EU accession perspective for consolidating democracy in association trio countries”. Kn. Harnessing the EU accession perspective for consolidating democracy in accession trio countries : experts’ debrief special issue. TEPSA. p. 24. Prieiga čia.
-
Vilpišauskas, Ramūnas (2022). „Lithuania’s Approach: Push Back Autocrats and Engage Democratic Activists“. Kn. Michael Kaeding, Johannes Pollak Paul Schmidt (sud.), Russia and the Future of Europe Views from the Capitals. Cham: Springer, 67-70. Prieiga čia.
- Patkauskaitė-Tiuchtienė, Inga, Rasa Bortkevičiūtė, Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas (2022). „Reikšmingų įvykių poveikis viešosios politikos ir institucijų kaitai: tyrimų darbotvarkė”, Politologija, 105(1), 8-52. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2022). „Perceptions of European Solidarity in Lithuania—plus ça change, plus c’est la même chose?„. Kn. Michael Kaeding, Johannes Pollak, Paul Schmidt (sud.), European Solidarity in Action and the Future of Europe. Cham: Springer, 71–74. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Lithuania. From another (failed) attempt at rapprochement with the regime to the pacesetter of EU’s sanctions policy”. Kn. Andris Sprūds, Māris Andžāns, Evija Djatkoviča (sud.), Baltic and Nordic Responses to the 2020 Post-Election Crisis in Belarus. Rīga: Latvian Institute of International Affairs, 24-29. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas, Dovilė Jakniūnaitė, Marta Jaroszewicz, Laurynas Jonavičius (2021). “Susceptibility of Ukrainian and Belarussian domestic actors to external actors’ approaches: puzzling patterns of transition” East European politics 37(1), 65-88. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „More action than discussion in Lithuania’s response to the pandemic”, EPIN ataskaita The effect of Covid on EU democracies. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Lithuania: focus on participation and policy results, support for institutional status quo”, EPIN ataskaita Managed Expectations. EU Member States’ Views on the Conference on the Future of Europe. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Lithuania”, The UK in a Changing Europe. EU-UK 2030. Prieiga čia.
- Vinogradnaitė, Inga, Ramūnas Vilpišauskas (2021). „The politics of differentiated integration : what do governments want? Country report – Lithuania”, Working Paper, EUI RSC, 2021/10, Integrating Diversity in the European Union (InDivEU). Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Lithuania-Russia relationship: why so difficult?”, Baltic Rim Economies. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Lithuania: Regulatory Patchwork that Evolved in Response to External Threats, Legal Approximation and Domestic Influences”, „Lithuania: Regular Public Reporting Yet Society Feels Uninformed”. Kn. Māris Andžāns, Andris Sprūds, Ulf Sverdrup (sud.), Critical infrastructure in the Baltic states and Norway: strategies and practices of protection and communication. Rīga: Latvian Institute of International Affairs, 59-97, 154-168. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „Perspective from Lithuania: Towards no Illusions of an Independent Belarus”. Kn. Māris Andžāns, Evija Djatkoviča, Andris Sprūds (sud.), Post-2020 Belarus: Security and Defence Implications for the Baltic States, Poland, and NATO. Rīga: Latvian Institute of International Affairs, 26-38. Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). Diskusinis dokumentas „Science for policy ecosystems in Lithuania” seminarui Science for policymaking in Lithuania. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). Prieiga čia.
- Vilpišauskas, Ramūnas (2021). „The Baltic States in the Economic and Monetary Union: Standing in the Shadow of Germany or Helping to Counterbalance the ‘South’?”, German Politics. Prieiga čia.
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.
Siekdamas įtraukti įvairias visuomenės grupes į diskusijas ES klausimais, Jean Monnet Chair profesorius inicijavo ir aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose, susijusiuose su ES temomis. Viena iš jo iniciatyvų – Euro debatai, kurie buvo skirti politikos formuotojams ir pilietinei visuomenei, didinant informuotumą apie ES lygmeniu vykstančius politinius ir viešuosius svarstymus bei vietos problemas, parodant ryšį tarp valdymo ES lygmeniu ir svarbiausių ekonominių, socialinių, demografinių, aplinkosaugos klausimų Lietuvoje. Norėdamas aptarti ir kritiškai įvertinti vyraujančius stereotipus apie ES ir pateikti pagrindinę informaciją apie jos veikimą, naujausius įvykius ir poveikį šalies raidai, prof. R. Vilpišauskas taip pat inicijavo atviras (iš dalies nuotoliniu būdu vykstančias) paskaitas įvairiuose Lietuvos regionuose.
Diskusijų ciklas Euro debatai
2021 m. lapkričio 16 d. Europos ateities vizija: diskusija su V. Amendola, A. Pranckevičiumi ir VU TSPMI studentais/-ėmis. Renginio vieta: VU TSPMI. Daugiau informacijos. (Renginio garso įrašas prieinamas čia).
Italijos valstybės sekretoriaus Europos reikalams Vincenzo Amendola ir Lietuvos užsienio reikalų viceministro Arnoldo Pranckevičiaus diskusija su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie tai, kaip Lietuva ir Italija mato situaciją Europoje, kokie yra svarbiausiai iššūkiai ES ir kokie būdai padėtų juos spręsti. Diskusiją moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
2022 m. kovo 1 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus diskusija. Nuotolinis renginys. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Europos Parlamento nario, buvusio Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei VU TSPMI Europos studijų ir Viešosios politikos analizės magistro programų studentų/–čių diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES politiniame procese, tarpinstitucinius santykius bei įsitraukimą, valdant kylančias krizes ir sprendžiant aktualius ES politinės darbotvarkės klausimus. Diskusiją moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
2022 m. kovo 17 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir dr. Ievos Giedraitytės pokalbis apie Ukrainos ir ES santykius. Nuotolinis renginys. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Dėstydami kursą Šiuolaikiniai ES iššūkiai, Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas ir dr. Ieva Giedraitytė surengė pokalbį, kurio metu jie aptarė karo Ukrainoje aktualijas, Ukrainos ir ES santykius bei Ukrainos narystės bendrijoje perspektyvas ir iššūkius.
2022 m. kovo 18 d. Baltic-EU conversations – Panel conversation: on cybersecurity in a digital Europe. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
COVID–19 pandemija paskatino struktūrinius visuomenės ir ekonomikos pokyčius, nes vis daugiau žmonių naudojasi ir pasitiki skaitmeniniais sprendimais bei technologijomis. Visgi didėjant skaitmenizacijai, Europa ir jos piliečiai tampa jautresni kibernetinėms grėsmėms. Kibernetinių išpuolių prieš ES valstybes nares ir jų piliečius smarkiai padaugėjo Rusijai pradėjus agresiją Ukrainoje. Taigi, šios diskusijos siekis – išsiaiškinti, kaip skaitmeninę Europą padaryti atsparesnę kibernetinėms grėsmėms. Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos Generalinio direktoriaus, atsakingo už ryšių tinklus, turinį ir technologijas, pavaduotojas Thibaut Kleiner, Ambasadorius Vengrijos nuolatinėje misijoje prie ESBO, JT ir kitose tarptautinėse organizacijose Károly Dán bei Ispanijos nacionalinės technologijų ir visuomenės observatorijos direktoriaus pavaduotoja Verónica Hernández. Diskusiją moderavo VU TSPMI Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
2022 m. lapkričio 15 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Vienos universiteto tyrėjo Dr. Magnus Schoeller diskusija. Nuotolinis renginys. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Vienos universiteto tyrėjo Dr. Magnus Schoeller diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie mažų valstybių vaidmenį ES ir euro zonoje. Diskusijoje aptartos strategijos, kuriomis naudojasi mažos valstybės, siekdamos savo interesų šioje erdvėje. Taip pat aptartos sąlygos, kuriose mažos valstybės gali daryti poveikį ES sprendimų priėmimo procese.
2022 m. gruodžio 20 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Frank Schimmelfennig diskusija: „Russia’s war and the EU: united in response to crisis or crisis of unity?” Nuotolinis renginys. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Frank Schimmelfennig diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis skirta aptarti ES valstybių narių atsaką į geopolitinę krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą. Diskusijoje buvo svarstoma, ar dabartinės geopolitinės krizės poveikis ES labiau primena reakciją į euro zonos krizę, kuriai būdingas koordinuotas atsakas, ar veikiau ES reakciją į pabėgėlių krizę 2015 m., kai vyravo nekoordinuota vienašališka valstybių narių politika. Be to, ši diskusija atkreipė dėmesį į tai, ką galime pasakyti apie ES ir jos valstybių narių atsaką, atsižvelgiant į Rusijos karo poveikį įvairiose politikos srityse, tokiose kaip energetika, migracija, saugumas ir gynyba bei ES plėtra? Ar ES valstybių narių politika, įskaitant politiką Rusijos atžvilgiu, dėl šios krizės suartėja? Ar pradinė ES vienybė dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai pamažu blėsta, nes ES valstybės narės vis daugiau dėmesio skiria su vidaus infliacija susijusiems rūpesčiams?
2023 m. sausio 26 d. diskusija “Small states in a challenging world – How EU membership protects & advances our interests’’. Daugiau informacijos. (Renginio garso įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas kartu su Danijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Hans Brask bei Airijos respublikos ambasadore Séadhna MacHugh surengė Danijos ir Airijos narystės ES 50-mečiui paminėti skirtą diskusiją, kurios metu aptarė ES narystės reikšmę mažoms valstybėms. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, buvęs Airijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Declan Kelleher, analitinio centro EUROPA direktorė ir buvusi Danijos klimato, energetikos ir lyčių lygybės ministrė Lykke Friis. Diskusiją moderavo Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas.
2023 m. vasario 14 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Kiolno Universiteto Prof. Wolfgang Wessels diskusija apie Europos vadovų tarybos (EVT) vaidmenį krizių metu. (Renginio garso įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir prof. Prof. Wolfgang Wessels diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie Europos vadovų tarybos vaidmenį krizių metu. Driskusioje aptarta kaip EVT prisideda prie kylančių krizių valdymo ir ES strateginės darbotvarkės formavimo, ypač akcentuojant EVT indėlį į COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo sukeltos geopolitinės krizės valdymą.
2023 m. kovo 14 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktoriaus Martyno Baryso diskusija apie lobizmą ES. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktoriaus Martyno Baryso diskusija su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais/-ėmis apie lobizmą ir jo praktikas ES. Diskusijoje aptarta, kaip interesų grupės dalyvauja ES politiniame procese, kokias lobizmo strategijas interesų grupės naudoja santykyje su ES institucijomis ir kokiais sprendimų priėmimo etapais interesų grupės siekia daryti įtaką ES. Be to, diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į interesų grupių vaidmenį dabartinei ES bendrosios rinkos būklei.
2023 m. kovo 17 d. Baltic-EU conversations – Panel conversation „Conversation on the EU’s Role in the Future of Ukraine“. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Rusijos karas prieš Ukrainą yra didžiausias iššūkis Europos saugumo sistemai nuo Šaltojo karo pabaigos ir kelia grėsmę Ukrainos valstybingumui. ES nepalaužiamai rėmė Ukrainą, greitai priėmė plataus masto sankcijas Rusijai, pirmą kartą suteikė karinę pagalbą ir suteikė Ukrainai ES šalies kandidatės statusą. Vis dėlto ES partneriai smarkiai nesutaria dėl ginklų tiekimo, sankcijų apimties ar vizų draudimo. Kai kurios šalys, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, stengėsi daryti kuo didesnį spaudimą Rusijai, o kai kurios kitos ES narės buvo mažiau ryžtingos. Šio pokalbio tikslas – apibūdinti ES viziją apie Ukrainos ateitį. Diskusiją moderavo Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas.
2023 m. kovo 21 d. Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko ir Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES. Daugiau informacijos. (Renginio įrašas prieinamas čia).
Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko, Europos Parlamento nario, buvusio Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei VU TSPMI Europos studijų ir Viešosios politikos analizės magistro programų studentų/–čių diskusija apie Europos parlamento vaidmenį ES politiniame procese. Diskusijos metu aptartas EP santykis su kitomis ES institucijomis bei EP dalyvavimas, reaguojant į kylančias ir besitęsiančias krizes, tarp kurių šiuo metu yra ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Diskusijoje taip pat skirtas dėmesys ES ateities klausimams – bendrijos plėtrai ir ES institucinėms reformoms.
Renginiai, kuriuose dalyvavo Jean Monnet Chair profesorius
- LR Seimo Ateities komiteto diskusija „Respublikos ir demokratijos ateitis Europoje ir mūsų intelektualinis savarankiškumas“, 2021 m. vasario 17 d. (renginio įrašas prieinamas čia).
- TEPSA ir Europos koledžo organizuojama diskusija „Solidarity in Action and the Future of Europe – Views from the Capitals“, 2021 m. vasario 26 d. (daugiau informacijos pateikiama čia).
- Diskusija „Baltic and Nordic Responses to 2020 Post-Election Crisis in Belarus“, 2021 m. balandžio 8 d. Renginio metu Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Baltarusijos ekspertai aptarė tyrimo “Baltic and Nordic Responses to the 2020 Post-Election Crisis in Belarus” rezultatus, analizuodami kaip Danija, Estija, Suomija, Islandija, Lietuva, Norvegija, Švedija ir Latvija į po rinkimų Baltarusiją ištikusią krizę reagavo iki šiol bei kokių veiksmų derėtų imtis, siekiant padėti Baltarusijai kelyje į demokratinį valdymą. Renginio įrašas pateikiamas čia.
- Metinė URM Europos Sąjungos departamento konferencija „Ruošiantis 2022 m. Kokie iššūkiai Lietuvos laukia Europos Sąungoje?“, 2021 m. gruodžio 20 d. (konferencijos programa pateikiama čia).
- Carleton universiteto (Kanada) organizuota nuotolinė diskusija „Baltic Reactions to Russia’s War Against Ukraine“, 2022 m. gegužės 11 d. Daugiau informacijos – renginio aprašyme. Prof. Ramūno Vilpišausko parengtas skaidres rasite čia.
- Seimo Europos reikalų komiteto nuotolinė diskusija apie demokratijos ateitį, 2022 m. gegužės 16 d., 12 val. Prof. Ramūno Vilpišausko skaityto pranešimo skaidres rasite čia. Renginio programa.
- Jaunimo Europos Komandos narių mokymai Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. JMC profesorius Ramūnas Vilpišauskas skaitė paskaitą „Europos Sąjunga ir jos svarbiausi bruožai. ES aktualijos“. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Renginio programa.
- Tarptautinė konferencija „Europos Sąjungos vidaus rinkai 30 metų: pasiekimai ir problemos“, 2023 m. balandžio 28 d. Konferenciją organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje bei Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Prof. Ramūno Vilpišausko parengtas pristatymo „30 years of the EU Single market: doomed for further muddling through?“ skaidres rasite čia. Daugiau informacijos – renginio programoje.
- Diskusija „EU enlargement: creating an opportunity for a stronger EU instead of becoming a hostage of institutional debate“. 2023 m. birželio 12 d. Daugiau informacijos – renginio aprašyme bei diskusijos apžvalgoje.
- Diskusija „The future of the EU: preparing the ground for future enlargement“. 2023 m. rugsėjo 11 d. Daugiau informacijos – renginio aprašyme.
Kviestiniai svečiai Jean Monnet Chair profesoriaus dėstomuose kursuose
- Paskaita „The EU of the Member States in Times of Crises“, 2020 m. gruodžio 22 d. Paskaitą skaitė Radboudo universiteto (Nyderlandai) profesorius Adriaan Schout. Daugiau apie renginį
- Paskaita „The role of the European Council within the EU in managing the COVID-19 crisis: a transformative actor once again?“, 2021 m. kovo 9 d. Paskaitą skaitė lyderiaujantis Europos Sąjungos politinės sistemos ir Europos integracijos srities tyrėjas prof. Wolfgang Wessels. Renginio įrašas pateikiamas čia.
- Seminaras „EVT vaidmuo ES politikoje ir krizių valdyme“. 2022 m. kovo 4 d. Seminare dalyvavo kviestinis svečias Prof. Wolfgang Wessels, kuris yra apdovanotas prestižiniu Jean Monnet politikos mokslų profesoriaus apdovanojimu už nuopelnus mokslui ir šiuo metu dirba Kiolno universitete. (Daugiau informacijos apie seminarą ir jo įrašą galima pasiekti čia).
Jean Monnet Chair Profesorius Ramūnas Vilpišauskas, siekdamas stiprinti studentų susidomėjimą ES veikla ir skatindamas juos susipažinti su ES institucijomis, organizavo studentų susitikimus su ES institucijų atstovais.
- Viešosios politikos analizės ir Europos studijų magistro programų studentų susitikimas su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi (2022 m. vasario 22 d. 16.45 val.).
- Informacinis renginys apie stažuočių ES institucijose (Europos parlamente, Europos Taryboje, Europos Komisijoje) galimybes (2022 m. balandžio 21 d. 11:30 val., nuotoliniu būdu).
- Viešosios politikos analizės ir Europos studijų magistro programų studentų susitikimas su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi (2023 m. vasario 28 d. 16.45 val.).
- Viešosios politikos analizės ir Europos studijų magistro programų studentų susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite (2023 m. kovo 28 d. 16.45 val.).
- Informacinis renginys apie stažuotes ES institucijose (Europos Komisijoje, Europos Parlamente, Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate bei Europos išorės veiksmų tarnyboje). (2023 m. balandžio 25 d. 18:30 val., nuotoliniu būdu).
2022 gruodžio 8-9 d. Metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija “Pasaulio tvarkos pokyčiai krizių akivaizdoje”. Sesija „Kokių ES reformų (ne)reikia Lietuvai“.
Metinės politologų konferencijos metu vyko Jean Monnet Chair prof. Ramūno Vilpišausko inicijuota, ES reformų aptarimui skirta sesija, kurios metu magistro programų studentai pristatė savo tyrimus. Pranešėjų diskusiją moderavo Jean Monnet Chair prof. Ramūnas Vilpišauskas. Jaunųjų ES tyrėjų pranešimus komentavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos viceministrė Dr. Jovita Neliupšienė.
Sesijos dalyviai ir pristatyti pranešimai:
- Monika Gabalytė (VU TSPMI), „Veto teisės panaikinimas Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimus – galimybė ar problema Lietuvai?“
- Kęstutis Vanagas (VU TSPMI), „Dabartinis Europos Komisijos narių (komisarų) skaičius – gerokai per didelis“
- Vincentas Botyrius (VU TSPMI), „Ar Lietuvai naudinga geopolitinė Europos Komisija?“
- Ignas Repčys (VU TSPMI), „Būti ar nebūti: veto teisės panaikinimas ES užsienio politikoje“
Renginių ciklas, skirtas Konferencijai dėl Europos ateities
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Europe Direct centrų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Jean Monnet Chair profesoriaus Ramūno Vilpišausko organizuotas renginių ciklas – Konferencijos dėl Europos ateities dalis. Renginių idėja atliepė svarbiausią konferencijos tikslą – suteikti galimybę žmonėms visoje Europoje dalytis idėjomis ir padėti formuoti mūsų žemyno bendrą ateitį.
Visoje Lietuvoje vyko piliečių diskusijos, kurių metu buvo aptariamos problemos ir galimi jų sprendimai svarbiausiose ES valdymo srityse. Renginių metu įžvalgomis dalinosi ir kartu su renginio dalyvėmis/-iais idėjas Europos ateičiai vystė žymiausi savo srities ekspertai. Renginių sąrašas:
- Rugsėjo 20 d. 2021 m., 16 val. 30 min. Diskusija apie sveikatą ateities Europoje. Vieta: Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje įsikūręs „Europe Direct Utena“ centras. Daugiau informacijos apie renginį bei jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Spalio 14 d. 2021 m., 16 val. Diskusija apie migraciją ateities Europoje. Vieta: Visagino kultūros centras. Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Lapkričio 25 d. 2021 m., 16 val. (nuotoliniu būdu su Marijampolės bendruomenėmis, tema: skaitmeninė transformacija). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Lapkričio 29 d. 2021 m., 15 val. (Kaunas, tema: ES pasaulyje). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Gruodžio 2 d. 2021 m., 16 val. (nuotoliniu būdu su Telšių bendruomenėmis, tema: klimato kaita ir apsauga). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Gruodžio 9 d. 2021 m., 16 val. (nuotoliniu būdu su Šiaulių bendruomenėmis, tema: ekonomika). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Sausio 15 d. 2022 m., 13:30 val. Diskusija apie ES ekonominį vaidmenį. Vieta: Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Daugiau informacijos apie renginį – Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Renginio nuotrauka.
- Sausio 20 d. 2022 m., 14 val. (nuotoliniu būdu su Klaipėdos bendruomenėmis, tema: piliečių dalyvavimas). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Sausio 27 d. 2022 m., 16 val. (nuotoliniu būdu su Tauragės bendruomenėmis, tema: jaunimas, švietimas ir kultūra). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Reportažas apie renginį Tauragės kabelinėje televizijoje, 2022 m. vasario 4 d. (žiūrėkite čia). Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Vasario 3 d. 2022 m., 16 val. (nuotoliniu būdu su Panevėžio bendruomenėmis, tema: teisės ir vertybės). Daugiau informacijos apie renginį ir jo rezultatus – Facebook platformoje bei Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainėje. Prof. R. Vilpišausko parengtas temos pristatymo skaidres rasite čia. Ekspertų diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.
- Vasario 14 d. 2022 m., 14 val. (Šiauliai, hibridinis renginys su pramonės ir verslo bendruomene). Diskusija „Europos Sąjungos ateitis: Lietuvos pramonės ir verslo požiūris“. Daugiau informacijos apie renginį ir renginio apžvalga – Lietuvos pramonininkų konfederacijos interneto svetainėje.
- Gegužės 4 d. 2022 m., 13:30 val. Forumas „ES energetinė nepriklausomybė ir santykių su Rusija perspektyvos“. Vieta: Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centras. Prof. Ramūno Vilpišausko skaityto pranešimo „Ką apie Europos Sąjungą atskleidė Rusijos karas?“ skaidres rasite čia. Renginio programa.
- Vasario 22 d., 2023 10 val. Europe Direct Kaunas. Prof. Ramūno Vilpišausko paskaita „ES ir jos narių atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą: per lėtai ir per mažai?“. Daugiau informacijos apie renginį.
Europos Komisijos parama šio projekto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame projekte.