Alvydas Jokubaitis: apie kokį solidarumą galima kalbėti turint tokią socialinę atskirtį

Lietuvos žmonės yra depolitizuoti, ir tai yra ne į gera, konstatavo filosofas, politologas prof. Alvydas Jokubaitis per Pasaulio lietuvių metams apibendrinti skirtą „Žinių radijo“ laidą „Atviras pokalbis“.

„Būti lietuviu savaime nėra jokios prasmės, jeigu neturi kažkokio įsipareigojimo, ir, jeigu mes kaip bendruomenė neturime kažkokio tikslo. Mes neturime šiandien tikslo čia“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Filosofas atvirai pripažino, kad jis asmeniškai nelabai norėtų, kad pasaulyje, ta prasme už Lietuvos, gausėtų lietuvių.

„Lietuvos žmonės yra depolitizuoti čia, viduje. Tai yra ne į gera. Suprantu, kad žmonės gali laikytis skirtingų įsitikinimų, mes baigiantis sovietmečiui norėjome, kad pagaliau galėtume tas sienas kirsti kada norime. (…)

Mes patiriame nuolatos nesėkmę. Per trisdešimt metų tie politikai, kurie kovojo už tą Lietuvą, išmoko valdyti, bet neišmoko telkti tautos. Jeigu jie sutelks tautą čia, Lietuvoje, tai pavyks sutelkti visus lietuvius. Jie iš karto tą pajus. Aš noriu pasakyti, kad apie juos specialaus galvojimo nereikia. Reikia čia padaryti“, – akcentavo A. Jokubaitis.

Pasigenda bendro tikslo suvokimo

Filosofas laidoje kalbėjo apie valstybės sąvoką.

„Man atrodo, kad mes pradėjome nesuprasti, kas yra valstybė. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje šiandien Hėgelis pasidarė aktualus. Lietuva nebėra valstybė. Lietuva yra susidvejinusi – kažkoks vidurys tarp valstybės ir visuomenės“, – svarstė A. Jokubaitis.

Jo nuomone, pagrindinė problema šiandieninėje Lietuvoje yra tikslo neturėjimas.

„Apie kokį solidarumą galima kalbėti turint tokią socialinę atskirtį, kokia yra Lietuvoje? Kol šito klausimo mes nespręsime, arba bent jau neturėsime tikslo išspręsti šito klausimo visu rimtumu, (negalime apie tai kalbėti – DELFI). Dabar visoje šitoje maišalyje žmonės nebetiki, kad mes galime rimtai tai padaryti. Pasiekus vieną tikslą mums reikia pasitikėjimo savimi, kad mes galime kažką pasiekti. Tai tampa pagrindinis dalykas, o ne ta pliurzė. Reikia valios, kad žmonės susitelktų, kad pajustų bendrumą“, – akcentavo A. Jokubaitis.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais buvo minimi istorinės Lietuvių Chartos, įsteigusios Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), apibrėžusios lietuvių tautinio solidarumo principus, suvienijusios užsienio lietuvius kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ir siekdamas kokybiškai naujo dialogo su Lietuvos diaspora, buvo paskelbęs 2019 metus Pasaulio lietuvių metais.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.