Alvydas Jokubaitis: konservatoriai užduoda klausimus, atsakymų į kuriuos patys vengia

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje užvirė diskusijos dėl europinių vertybių. Filosofo Alvydo Jokubaičio nuomone, kad atsakytų į šį klausimą, jiems teks pirma patiems atsakyti į klausimą, kokias vertybes jie saugo. Praėjusį šeštadienį TS-LKD taryba, išsiskyrus partijos vadovybės nuomonėms, atidėjo sprendimą dėl pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasiūlytos rezoliucijos šiuo klausimu, rašė BNS. Anot G. Landsbergio, esminis diskusijų klausimas – ar turėtų būti įvardijama, kad Lietuva yra Europos sudedamoji dalis, ar pirmiausia akcentuojama tautinės valstybės idėja.

Penktadienį TS-LKD nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas pristatė savo memorandumo versiją, kuriame teigia, kad „būtina vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje būtų orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją“.

„Lietuva turi rimtai apmąstyti kiekvieną žingsnį plečiant ES galias į naujas politikos sritis ir vadovautis nuostata: geriau ES daro mažiau, bet efektyviau. Europos Sąjungos integracija turi būti gilinama tik tose srityse, kurios tarnauja Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams. Tai jokiu būdu nereiškia nacionalinio egoizmo ar bendrų ES interesų nepaisymo. ES turi būti formuojama nacionalinių ir viršnacionalinių interesų derinimo mechanizmais, kurių paieška vertintina kaip pagrindinis reformos tikslas“, – rašoma memorandume. A. Ažubalis kritikavo esamą diskusijos dėl ES ateities padėtį. „Dažnai debatus dėl Europos ateities siekiama įsprausti į dirbtinę euro-optimistų ir euro-skeptikų takoskyrą. Tai klaidinga prielaida. Tai nėra europiečių ir anti-europiečių ginčas, tai debatai dėl skirtingų ES vizijų“, – teigė A. Ažubalis.

Jis pavyzdžiu savo idėjai pagrįsti pasirinko Lenkiją, kurios „vyriausybė dažnai pristatoma kaip euroskepticizmo šaltinis, nors pati lenkų visuomenė yra pati pro-europietiškiausia visoje ES“. „Ką tai reiškia? Visų pirma, pati Lenkijos vyriausybė nėra euroskeptiška, ji tiesiog atstovauja kitokiai – „tautų Europos“ – idėjai, kuri yra idėjinė alternatyva „dviejų greičių“ ar federacinės Europos vizijoms“, – pranešime spaudai cituojamas parlamentaras.

„Memorandumo autoriai įsitikinę, kad bendros Europos tapatybės paieškos kol kas apsiriboja vartotojiškų laisvių, individualizmo ar ES kaip keturių laisvių ir taikos. Europoje simbolio aspektais. Ir tai iš esmės neturi nieko bendro nei su nacionalinėms valstybėms palankia tautų Europos idėja, nei su Europos bendrijos Tėvų įkūrėjų puoselėta krikščioniška jos vizija. Tik vertybiškai susitelkusi, turinti aiškius moralinius orientyrus, o ne pseudotapatybiniais lozungais, susaistyta ES gali tapti stipria ir savo narėms palankia bendruomene“, – teigiama memorandumo autorių išplatintame pranešime spaudai.

G. Landsbergis gynė europietišką atvirumą

G. Landsbergio pasiūlytame rezoliucijos tekste išreiškiama parama ES vienybės idėjai, ES plėtrai Vakarų Balkanų bei Rytų Partnerystės šalyse. Kartu akcentuojama, kad TS–LKD nemato „prieštaros tarp lietuvybės ir europietiškumo“, pabrėžiama, kad „tik būdami europiečiai esame visiškai lietuviai“, o siekis priešinti etnišką tautiškumą ir europietišką tapatybę „daro mus ribotais, „užkampio“ lietuviais“, rašė BNS. Akcentuojama, kad Lietuva turėtų nesibaiminti „ES politikos galių plėtros į naujas sritis, tokias kaip socialinė politika, sveikatos apsauga ar švietimas“, rašė BNS.

Pasigedo diskusijos Lietuvoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis pasigedo rimtos diskusijos apie ES ateitį Lietuvoje. „Kadangi pagrindinė Europos vertybė ir Europa prasideda nuo graikų, o graikams turbūt didžiausias laimėjimas yra filosofija, tai filosofai niekada nenustoja diskutuoti. Nėra svarbesnio dalyko Europai kaip diskusija“, – sakė A. Jokubaitis. Filosofas stebėjosi, kodėl ji Lietuvoje nevyksta. „Toks įspūdis, kad mes viską galime pirkti akli ir užmerktomis akimis arba tiesiog apimti didelės aistros kažkam. Bet protas yra skirtingas dalykas“, – sakė A. Jokubaitis. Filosofas prisipažino, kad jam patinka šita diskusija, tačiau, pasak jo, šiuo metu Lietuva yra nepasiruošusi diskusijai, nes „valia yra stipresnė už protą“. „Tik pradeda diskutuoti ir visi puola į tikėjimą – ir viena, ir kita pusė mano, kad jau žino tiesą. Manau, kad čia yra didelė krašto nelaimė ir ilgam trunkanti, su kuria yra susijusios ir vidurinės mokyklos, ir universiteto įtaka, ir kiti dalykai“, – sakė A. Jokubaitis.

Vyrauja feisbukinis mąstymas

Filosofui atrodo, kad šitoje vietoje „mes nelabai sutariame su bendromis Europos idėjomis“. „O kad konservatoriai pradėjo, tai aš manau, kad visos partijos turėtų tą patį daryti, ir vieną dieną turėtų pagaliau atsibusti universitetai, visi išeiti iš portalų erdvės ir susėsti rimtai diskusijai. Nes čia yra rimtas dalykas, ir manau, kad ateities – ir Lietuvos, ir, galbūt, net viso pasaulio klausimas. Mes dar išdykaujame, žiūrime nerimtai. O čia yra labai pavojingas ir rimtas klausimas“, – sakė A. Jokubaitis. Filosofas apgailestavo, kad mes vis dar nepriprantame prie politikos rimtumo. „Žmonės už ją paskui gyvybę kloja miškuose arba kur nors kitur. Deja taip atsitinka, tam tikru momentu kažko nepadarei, o paskui reikia krauju išpirkti tuos dalykus“, – sakė A. Jokubaitis. Filosofas pastebėjo, kad šiandien Lietuvoje vyrauja „feisbukinis mąstymas“. „Pirma mintis, kuri atėjo į galvą – tai keiksmažodis, prie keiksmažodžio prirašysiu pavardę arba kokią nors partiją, visa tai tilps į penkis žodžius ir štai jums atsakymas“, – sakė A. Jokubaitis.

Nemato, kokias vertybes gina

Filosofas teigė, kad TS-LKD reikėtų pirma atsakyti į klausimą, kokias vertybes jie saugo. Jis sakė nesuprantąs, kodėl jie vadinami konservatoriais. „Jeigu jie paaiškins kam nors, kodėl jie yra konservatoriai minties tradicijoje, tai jau būtų įdomi pradžia. Pradžioje, galbūt, reikėtų pradėti nuo savęs, ką jie dar saugo, ką jie nori išsaugoti. Nes tai jau keli dešimtmečiai yra tokia radikali reformatorių partija, kad aš nelabai suprantu“, – sakė A. Jokubaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad partijos viduje yra krikščionys demokratai. „Aš suprantu, kad jie turėtų norėti saugoti krikščionybę, kuriai 2000 metų, kuri keičiasi, bet vis tiek kažkas yra aiškiai matoma, kas norima saugoti. Bet tai yra tikėjimas. Nors tas tikėjimas yra kaip priesaikas, ir žmonės jį saugo jau kelis tūkstantmečius“, – sakė A. Jokubaitis. Tačiau filosofui neaišku, ką nori saugoti politiškai „ta jaunoji karta“. „Būna, kad žmonės duoda vardą vaikui – Petras, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl jis Petras, nes jokia savybė nerodo, kad jis nebūtų Paulius. Man taip yra su konservatorių partija“, – sakė A. Jokubaitis. Filosofas atkreipė dėmesį, kad šios partijos viduje yra didelės įtampos. „Panašu, kad šita partija anksčiau ar vėliau skils, kaip nutiko su socialdemokratais. (…) Nelinkėčiau, aišku, bet tikimybė tokia yra“, – sakė A. Jokubaitis.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.