Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų valdančiosios frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį (21,6 proc.) laiko nepatikimu politiku. Nors patys „valstiečiai“ sakosi nesureikšminą fakto, kad per dvejus valdžioje praleistus metus R. Karbauskis išbarstė turėtą visuomenės palaikymą ir tapo pačiu nemėgstamiausiu politiniu veikėju, ekspertų nuomone, prieš artėjančius rinkimus didžiausia frakcija Seime visgi turėtų sunerimti. Pasak jų, nepasitikėdama partijos lyderiu, visuomenė neigiamai vertins ir sprendimus, kuriuos inicijuoja „valstiečių“ frakcija Seime.
<…>
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, nepasitikėjimo R. Karbauskiu reitingas yra kartu ir jo vadovaujamos partijos bei valdančiųjų priimamų sprendimų įvertinimas.
„Šis rodiklis rodo, kiek žmonės apskritai gali pasitikėti Seimo valdančiąja dauguma ir kaip žmonės gali žiūrėti į Ramūno Karbauskio teikiamus siūlymus“, – samprotavo profesorius. Be to, T. Janeliūno teigimu, greitu laiku keistis visuomenėje susiformavusiam požiūriui į R. Karbauskį prielaidų praktiškai nėra, tam, pasak jo, reikėtų stebuklo ar radikaliai kitokios šio politiko elgsenos.
„Tokia visuomenės nuomonė konkrečiu politiku paprastai tampa inercija, kuri tęsiasi labai ilgai. Kubilius yra vienas geriausių tokios situacijos pavyzdžių, Vytautas Landsbergis – turbūt pats geriausias, nes jo neigiamas vertinimas tęsiasi jau kelis dešimtmečius“, – Eltai kalbėjo politologas.
Aiškindamas, kodėl visgi žmonės taip neigiamai vertina gausiausios frakcijos Seime lyderį, T. Janeliūnas pabrėžė, kad valdantieji, nepaisant kai kurių teisingų sprendimų, tinkamai realizuoti jų nesugebėjo.
„Kai kurie sprendimai, ilguoju laikotarpiu galbūt yra teisingi, tačiau pakankamai agresyvus jų įvedimas sukėlė per daug kontraversiškų vertinimų. Nesiskaitymas ir nejautrumas žmonių atžvilgiu duoda labai neigiamą psichologinį foną“, – pabrėžė T. Janeliūnas.
Politologo manymu, prie tokio neigiamo ir nepatiklaus politiko įvaizdžio nemaža dalimi prisidėjo ir asmeninės R. Karbauskio savybės.
„Aš manau, kad Karbauskis įkūnija tipinį politiko, kuriuo žmonės nepasitiki, paveikslą. Iškart po 2016 m. vykusių Seimo rinkimų kilo skandalai dėl Gretos Kildišienės. Tuomet akivaizdžiai buvo meluojama, išsisukinėjama. Toks išsisukinėjimas, – pabrėžė T. Janeliūnas, – tęsiasi ir dabar, kalbai pasisukus apie R. Karbauskio verslą, trąšų tiekėjus ir panašiai. Žmonėms tai sukūrė meluojančio politiko įvaizdį. O jei politikas nesugeba pademonstruoti savo atvirumo, tai nepasitikima bus ir politiniais sprendimais, kuriuos jis priima arba apie juos kalba“.
Todėl tokia situacija, pabrėžė TSPMI profesorius, turėtų būti rimtas signalas apie dar vieną partijos pergalę 2020-ųjų Seimo rinkimuose kalbantiems „valstiečiams“. Politologas neatmeta galimybės, kad labiausiai nemėgstamu politiku šalyje tapęs R. Karbauskis rinkimuose gali skandinti ir savo vadovaujamą partiją.
„Tai, kaip seksis „valstiečiams“ rinkimuose labai priklausys nuo partijos lyderio sugebėjimo save vertinti kritiškai ir suvokti, kaip jo asmeninis reitingas ir visuomenės vertinimai gali paveikti partijos galimybes rinkimuose. Tai yra jo asmeninis apsisprendimas, nes vargu ar „valstiečių“ partijoje atsiras tų, kurie drąsiai kritikuos ir sakys, kad dėl tokio neigiamo pirmininko vertinimo į sąrašo pirmąjį trejetuką reikia užleisti kitus, populiaresnius partijos atstovus“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologas pabrėžė, kad realybė diktuos būtinybę šį klausimą vienokiu ar kitokiu būdu kelti, nes „valstiečiai“ į 2020 m. rinkimus tikriausiai ateis visai kitokios formos nei pastaruosiuose rinkimuose. Tuomet, aiškino T. Janeliūnas, partijos sąrašą tempė puikūs S. Skvernelio reitingai, o ir pats R. Karbauskis, nors ir užleidęs lyderystę pastarajam, buvo gerai visuomenės vertinamas.
„Jei ir toliau partijos veidas ar rinkimų sąrašo vedlys išliks Ramūnas Karbauskis, natūralu, kad tai likusiems partijos nariams daug naudos neatneš“, – aiškino politologas.
<…>
Tai yra straipsnio ištrauka.
Visą straipsnį skaitykite diena.lt.
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.