#AtkurtaiLietuvai100: Dėl mūsų himno

Tekstas buvo išspausdintas 1917-ųjų metų spalio 25 d. „Lietuvos aide“

Kiekviena tauta turi savo himną, kurs savo meliodija ir žodžiais dera į tautos dvasią; mes liki šiol tokio himno neturime. Kudirkos himnas, nors pavadintas tautiniu, bet neatitinka nei savo meliodija nei žodžiais lietuvių dvasios ir nežadina tautinių jausmų.

Kudirkos meliodija, kaip yra žinoma, gyvai paimta iš Leibgvardijos Preobražensko pulko maršo, kurs man, kariuomenėje dažnai atsitikdavo griežta didžiuosius Rusijos kunigaikščius pasitinkant. Mūsų vakaruose girdint iš estrados tą tautinį lietuvių himną, pasidaro koktu ir nejauku. Būdavo, dairaus aplinkui ir žiūriu, beneatsirasiąs buvęs kareivis iš Preobražensko pulko ir nepradėsiąs drauge traukti: „Znajut turki nas i švedy i pro nas izviesten sviet“. Aš, būdamas kuklus muzikantas, tikėjau, tariaus pakelsią balsą už mane kompozitoriai. Nes nors tas maršas būtų pats ir dailus, bet mūsų himne jis visgi daro mums gėdos.

Ne visai mane patenkina ir Kudirkos žodžiai. Jie pakankamai išreiškia tėvynės meilę, bet jie nežadina brangių plačiajai lietuvių visuomenei tikybinių jausmų.

Šiuo straipsneliu aš kreipiuos į gerbiamuosius mūsų dainius ir kompozitorius, be nebus malonūs išreikšti savo nuomonę dėl to dalyko.

Gal tuo tikslu praverstų įsteigti iš aukų fondas. Gi Kudirkos himnas bene jau metas būtų sukrauti archyvan.