#AtkurtaiLietuvai100: Petras Klimas. Lietuvos Taryba ir Seimas

Tekstas spausdintas 1918-ųjų metų sausio 15-osios „Lietuvos aide“

Lietuvos valstybę kuriant ir tvarkant, tuojau tenka ryškiai sau nusistatyti klausimas dėl Lietuvos Tarybos ir Lietuvos Seimo darbo. Lietuvių konferencija Vilniuje rugsėjo 17-22 d. tą klausimą atsakydama yra padariusi tokią rezoliuciją:

„Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos pamatams ir jos santykiams su kaimyninėmis valstybėmis turi būti sušauktas steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“

Iš tos rezoliucijos yra visiškai aišku, jog galutinai vidaus tvarką ir santykius su kitomis valstybėmis numato Seimas. Tokiu būdu ne galutinai tą tvarką ir tuos valstybės santykius gauna statyti koks nors prieš Seima susidaręs krašto organas. Lietuvoje toks organas šiandien ir yra Lietuvos Taryba.

Iš to numanu, kokios didžiai svarbios reikšmės yra ta įstaiga visam krašto stoviui ir jo pirmiems valstybinio gyvenimo žingsniams. Lietuvos Tarybai čia tenka atsižvelgus į viso krašto reikalavimus, dėti pirmieji kuriamieji pamatai, statyti mūsų valstybės sienojai. Delei to ir pati Taryba pasiima ant savęs neapsakomai didelę atsakomybę. Ji turi išrasti tokius kelius ir dėti tokius pagrindus, kurie susidėjusiose aplinkybėse geriausiai tenkintų visuomenės reikalus. Jos nusistatymas turi būti tokios rūšies, kad jis nesipriešintų krašto gyvatai ir atsvertų tinkamas visuomenės plėtojimosi sąlygas.

Be tokio atsižvelgimo ir be tokio atsivėrimo, Lietuvos Tarybos darbas negalėtų turėti realinės vertybės. Jis įeitų į konfliktą (susidūrimą) su visuomene, su visu kraštu, ir dėl tos priežasties negalėtų padėti pastovaus sveiko ir tvirto pamato, kad Lietuvos valstybė, iškarto stojusi įeitų į normalinį, nuolatos stiprėjančio plėtojimosi kelią. Tas uždavinys, be abejonės, nėra lengvas. Ir užstatai, jam tinkamai išpildyti, L. Taryba turi visas jėgas uždėti tam, kad jos darbai visuomet sueitų su krašto reikmėmis ir tikrai atitiktų tas realines sąlygas, kuriomis kuriama Lietuvos valstybė.

Nereikia žiūrėti į L. Tarybos darbus kaip į tokius priruošiamuosius, kurie neturėtų tveriamosios galios. Priešingai, tie darbai turi padėti rasi, pačius svarbiausius ir neišjudomus valstybės akmenis. Juk pats valstybės sukūrimas randasi tam tikrose politikos ir pajėgų sąlygose; vadinasi, jau pačiai valstybės pradžiai L. Taryba gauna nustatyti tam tikras vėžes, kurios išveda šalį iš priklausomos į nepriklausomą valstybinį gyvenimą ir ypačiai čia Tarybai reikia turėti atsargos, kuri neduotų kraštui atsidurti laikui nebepataisomame stovyje. Ji negali statyti krašto prieš tokį faktą, kurs ilgainiui beliks vien pripažinti, kaipo susidaręs faktas, nors ir priešingas šalies reikalams. Šit dėl ko taip didi yra šiandien Tarybos atsakomybė.

Kad galėtume tų galimųjų piktenybių išvengti, jau dabar Lietuvos visuomenė turėtų šiokiais ar tokiais keliais plačiau sueiti su L. Taryba į kontaktą ir bendrą darbą. Tam būtent reikalui jau dabar Tarybos nariai privalo turėti liuoso susisiekimo su visos Lietuvos visuomene. Kitaip – jos tveriamasis darbas karo ir politikos tvankumoje gali veikiai prarasti savo visuomenėje tvirtos paramos ir nustoti gyvojo, pastovaus reiškimo. Gi kai tik karo aplinkybės ir paaiškėjęs Lietuvos stovis leis liuosiau mūsų krašto reikalus svarstyti, – Tarybos darbų viešumas turės būti čia viena padedamųjų vaisingo darbo sąlygų.

Bet nei susisiekimas, nei viešumas L. Tarybai dar negali duoti paskutinės darbų sankcijos (patvirtinimo). Valstybę darąs kraštas privalo organizuotos valios savo būčiai nustatyti ir jai, tariant, legalizuoti (įstatymu paversti). Mes šiandien negalime įsivaizdinti sveiko valstybinio gyvenimo, kur nebūtų tuojau atsiklausiama visuomenės balso. Ypačiai negali to būti tokiame perdėm demokratiniame krašte, kaip Lietuva, kur be to, plačios valstiečių  minios yra įgijusios pakankamo susipratimo ir jau yra pribrendusios reikiamos savivaldybės sąmonės.