#AtkurtaiLietuvai100: „Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazijos Trumpoji programa 1917-1918 mokslo metais

Tekstas spausdintas 1918-ųjų metų „Lietuvos aido“ sausio 29-osios dienos numeryje

„Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazijos Trumpoji programa 1917-1918 mokslo metais

Dar rudenį 1915 m. „Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių didžioji gimnazija (Didž. Pogulianka 14-17) ėmė dirbti paprasta rusų gimnazijų programa. Tačiau jau pat pradžioje ir juo toliau, juo labiau tenka joje darytis šiokių ar tokių atmainų, prisitaikinant prie atsimainančių Lietuvos gyvenimo ir mūsų mokyklos darbo sąlygų. Nenuostabu tad, jog gimnazijos programa nėra dar galutinai nusistačiusi; ateityje teks, be abejo, įvesti joje dar žymesnių atmainų. Yra betgi reikalavimų, ypač iš norinčių gimnazijon stoti bernaičių ir mergaičių, kad jos programa viešai būtų paskelbta. Atsižvelgus į tai, čionai pateikiame trumpų žinių, kiek ir iš kurio mokslo dalykų Vilniaus Lietuvių gimnazijos išeinama šiais 1917-1918 m. ir kiek bus reikalaujant, stojant jau 1918-1919 m. mokslo metų pradžioje.

1. Prirengiamojon klasėn stojant, reikia:
   1) iš tikybos – mokėti poteriai ir įsakymai (vadovėliui patariama kun. Bončkovskio „Poteriai ir katekizmai mažiems vaikams“, arba kun. Filochovskio „Trumpas Katekizmas“).
   2) iš lietuvių kalbos – išeiti bent elementorius (Kl. Sk. „Kas skaito rašo duonos neprašo“ ar kuris kitas“
   3) iš aritmetikos – visi veiksmai 20 ribose (iš Bendoriaus ir Daugirdo „Aritmetikos uždavinių“ ir pavyzdžių rinkinio 1-osios dalies)
2. Prirengiamojoje klasėje išeinama (reikalaujama stojant pirmojon klasėn)
   1) iš tikybos – trumpas katekizmas ir trumpa šventa istorija senojo ir naujojo įstatymo (iš kun. Kazlausko „Šventosios istorijos ir katekizmo“)
   2) iš lietuvių kalbos – lengvų straipsnelių, skaitymas ir atpasakojimas, ypač iš Lietuvos prigimties, geografijos ir istorijos, eilės ir sakmės atmintinai (iš Ladislovo ir L. Žiupsnelio); garsa ir raidės, daiktavardžiai ir jų ypatybės, trumpos žinios apie daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius ir veiksmažodžius, svarbiausios sakinio dalys (iš Damijonaičio „Trumpos lietuvių kalbos gramatikos“), paaiškinamasis ir patikrinamasis diktantas;
   3) iš aritmetikos – visi veiksmai 1000 ribose (iš Bendoriaus ir Daugirdo „Aritmetikos uždavinių“ ir pavyzdžių rinkinio 1-osios dalies);
   4) iš vokiečių kalbos – skaitymas ir atsakymas į klausimus, klasės paveikslų aiškinimas atsakymas į klausimus;
   5) iš piešimo – lengvų daiktų piešimas atmintinai, susipažinimas su linijomis ir paprasčiausiomis figūromis, lengvų raštelių piešimas ir jų kompozicija;
   6) iš dailiaraščio – prirengiamieji mankštymai ir didysis alfabetas (raidžių dalių, pačių raidžių, skaitmenų rašymas), žodžiai ir sakiniai; rašoma didesniu raštu tarp dviejų gulsčių linijų su tankiomis įstrižomis linijomis;
   Kas stoja pirmojon klasėn, iš to nereikalaujama jokių žinių ir vokiečių kalbos.
3. Pirmoje klasėje išeinama (ir reikalaujama stojant antrojon klasėn)
   1) iš tikybos – vidutinis katekizmas (Tikiu Dievą Tėvą, Dešimts Dievo įsakymų – iš kun. Sragio Poterių, įsakymų ir katekizmo), plati šventa istorija senojo įstatymo (iš kun. Paltaroko „Šventosios senojo įstatymo istorijos“)
   2) iš lietuvių kalbos – straipsnių skaitymas ir atpasakojimas, eilės ir sakmės atmintinai (iš Klimo „Skaitymų knygos“); iš gramatikos – daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardės; linksniavimo taisyklėms patikrinti diktantas)
   3) iš vokiečių kalbos – skaitymas, atsakymas į klausimus ir lengvų straipsnelių atpasakojima, eilės atmintinai, išrašinėjimas iš knygos ir diktantas; iš gramatikos – Artikel‘io ir daiktavardžių linksniavimas, skaitvardžiai, asmeniniai įvardžiai, sein, haben, werden ir paprasčiausių veikiamosios rūšies veiksmažodžių asmenavimas pasakojamąja ir liepiamąja reikšme.
   4) iš rusų kalbos (neprivalomas dalykas) – skaitymas, rašymas, atsakinėjimas į klausimus ir pasakojimas , pirminės žinios apie kalbos dalis, paprastasis sakinys ir jo dalys;
   5) iš aritmetikos – visi veiksmai visokių didumo skaičiais ir sudėtiniais vardintaisiais skaičiais; ilgumo, skystimų, sunkumo, laiko, ploto, talpos, kvadratiniai, kūbiniai saikai ir laiko apskaitymas.
   6) iš geografijos – pradžios žinios;
   7) iš piešimo – susipažinimas su tobulomis figūromis ir jų piešimas be prietaisų, – žvaigždės, rozetos, kampai ir kiti papuošimai, piešiami tą figūrų pagalba, – šitokių papuošimų kompozicija – įvairių žmonių žinomų mokiniams daiktų piešimas iš atminties – lapai ir kiti lengvi plokšti daiktai iš prigimties;
   8) iš dailiaraščio – vidutinio didumo raštas tarp dviejų gulsčių ir retų įstrižų linijų – mažojo alfabeto pakartojimas, – vokiečių ir rusų alfabetai, – mankštymai greitam raštui prirengti.(T.b)