Austėja Pūraitė. ES dujų sandoris su Izraeliu: gera idėja, išskyrus okupuotą dramblį kambaryje
Europai susiduriant su energetikos krize dėl atsinaujinusios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ES 2022 m. birželio 15 d. pasirašė susitarimo memorandumą su Izraeliu ir Egiptu dėl gamtinių dujų eksporto iš pastarųjų valstybių. Pasirašytas memorandumas dar nereiškia jokių teisiškai privalomų įsipareigojimų, tačiau posūkis Izraelio link kelia susirūpinimą dėl kitų įsipareigojimų – ES atsakomybės ginti žmogaus teises ir demokratines vertybes, mat pasikliaujama partneriu, aktyviai pažeidžiančiu šiuos principus. Ar ES neaukoja savo moralės dėl patogumo?
Didžioji dalis Izraelio veiksmų prieš Palestiną, pagal tarptautinę teisę, yra laikomi neteisėtais: Izraelio vykdoma gyvenviečių plėtra Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje yra laikoma neteisėta; Izraelio įvykdyta Rytų Jeruzalės aneksija nėra pripažinta tarptautiniu mastu ir yra laikoma neteisėta; skiriamasis barjeras, Izraelio pastatytas tarp Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, yra laikomas neteisėtu; nuo 2007 m. vykdoma Gazos ruožo blokada yra laikoma neteisėta. Reaguojant į Izraelio veiksmus, JT ir kitos tarptautinės institucijos yra priėmusios daugybę rezoliucijų bei pasmerkusios Izraelio de facto aneksijos politiką. Nepaisant to, atrodo, kad nėra itin sunku pamiršti tai, kas tęsiasi jau daugybę metų. Galbūt tiesiog patogiau. „ES ragina nedelsiant nutraukti besitęsiantį smurtą“, sako Josep Borell. Tačiau migloti raginimai ir kalbos apie žmogaus teises ir taiką dažniausiai ir telieka tik kalbomis. Žinoma, atsižvelgiant į teisinius ir politinius ES bei Izraelio santykius, neįmanoma padėti Izraelio po „okupanto“ sąvoka, o Sąjunga ir nerodo jokių ketinimų šią poziciją keisti. Nuolatiniai „ES yra labai susirūpinusi“ atrodo kaip performatyvus pasipiktinimas, nes vienintelis konkretus rezultatas yra tik noras apdovanoti Izraelį dujų pirkimo sutartimi.
Tai siejasi ir su kitais iššūkiais, su kuriais šiuo metu susiduria ES. Vienas ryškiausių – vienybės stoka. „Pati save marginalizavusi“ Izraelio-Palestinos konflikte, ES dėl savo politikos prarado nemažai galimybių daryti įtaką situacijai regione. Bėgant metams, ES laikėsi įvairių pozicijų ir veiksmų, teikė ekonominę, humanitarinę, politinę paramą tiek Izraeliui, tiek Palestinai, tačiau galiausiai visa tai parodė tik nekoordinuotą politiką. Aiškiai pastebima, kad ES valstybėms narėms sunku laikytis vieningos pozicijos ne vienu klausimu, įskaitant ir konfliktą Vidurio Rytuose. 2022 m. spalį ES paskelbė bendrosios pozicijos dokumentą, kuriame darkart išreiškė norą „siekti dviejų valstybių sprendimo“, tačiau čia kyla ir kitas klausimas – ar palestiniečiai ir izraeliečiai vis dar tiki, kad tai yra tinkamiausias atsakas į vykstantį konfliktą.
Naujas ES susitarimas dėl dujų – gera idėja. ES svarbu įvairūs energijos šaltiniai, kad sumažėtų priklausomybė nuo vienos šalies ar regiono. Naujas sandoris padėtų sumažinti kainas ir padidinti energetinį saugumą. Be to, bendradarbiavimas su Izraeliu atveria duris technologinei pažangai ir inovacijoms energetikos sektoriuje. Nepaisant to, kad ekonominė nauda yra svarbi, ES neturėtų jos siekti etinių sumetimų sąskaita. Verslas su valstybe, kuri kaltinama žmogaus teisių pažeidimais, yra netiesioginė parama tiems pažeidimams.
Pasirašyti susitarimą su Izraeliu ir Egiptu greičiausiai lėmė keletas veiksnių – artumas ar esami prekybos ryšiai. Be to, gamtinių dujų ištekliai rytinėje Viduržemio jūros dalyje yra dideli, o Izraelis ir Egiptas jau investavo į infrastruktūrą dujoms išgauti ir transportuoti. ES pasirinkti šias šalis kaip partneres energetikos srityje, užuot ieškojus kitų galimybių, yra labai praktiška. Tai nereiškia, kad nėra alternatyvų. Tarptautinė energetikos agentūra parengė 10 punktų planą, kaip sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų. Į jį buvo įtraukti tokie pasiūlymai kaip minimalių dujų saugojimo įsipareigojimų nustatymai, siekiant didinti rinkos atsparumą; importo didinimas iš alternatyvių šaltinių (Norvegija, Azerbaidžanas); vėjo ir saulės energijos projektų įgyvendinimo spartinimas; gamybos iš tokių šaltinių kaip bioenergija ir branduolinė energija didinimas; energetikos sistemos lankstumo įvairinimas ir dekarbonizavimas (energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, didelio masto energijos kaupimo technologijų kūrimas) ir pan.
Beje, Palestinos teritorijose irgi yra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Tačiau dėl nuo 1967 m. tebesitęsiančios okupacijos, žmonės negali pasinaudoti prigimtine teise šiais ištekliais naudotis, o tai turi toliau siekiančių pasekmių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Kol Izraelis džiaugiasi augančiomis pajamomis ir stiprėjančiais santykiais su Vakarais, Palestinos ekonominė autonomija tebėra labai ribota, o jos reikšmė ir toliau ignoruojama platesniame geopolitiniame kontekste. Siekdama išvengti bendrininkavimo išnaudojant Palestinos resursus, ES neturėtų importuoti Izraelio dujų, tuo pat metu nesiekiant užtikrinti Palestinos teisės eksploatuoti savų naftos ir dujų išteklių. Norint importuoti dujas iš Izraelio, ES turėtų derėtis su Izraeliu dėl sąžiningo ir teisingo susitarimo, kuriame būtų atsižvelgta į Palestinos žmonių teises ir interesus.
Nors pasirašytas memorandumas gali reikšti preliminarų žingsnį bendradarbiavime energetikos srityje, jis neužkerta kelio ES iš naujo įvertinti savo požiūrį į Palestiną ir imtis prasmingų veiksmų. Mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų tikrai nėra paprasta, bet tai nublanksta prieš nelengvą užduotį ignoruoti šiurpius tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus. Pasirinkti „mažesnę blogybę“ gali atrodyti pragmatiška, tačiau darant kompromisus dėl pagrindinių ES vertybių, ilgainiui rizikuojama prarasti ir moralinį kompasą, ir energetinį saugumą.
