E. Leonaitė. Balsavime dėl Jeruzalės Lietuva patvirtino ištikimybę tarptautinei teisei
2017 m. gruodžio 21 d. Lietuva kartu su kitomis 127 valstybėmis balsavo už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje pabrėžta, kad veiksmai ir sprendimai, kuriais siekiama pakeisti Jeruzalės statusą ar demografinę sudėtį, yra niekiniai ir turi būti atšaukti. Kartu visos valstybės paragintos laikytis dar 1980 m. priimtos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos ir nesteigti diplomatinių atstovybių Jeruzalėje.
Kaip žinia, Izraelis Rytų Jeruzalę okupavo 1967 m. Šešių dienų karo metu, o 1980 m. priėmė įstatymą, kuriuo paskelbė Jeruzalę nedaloma Izraelio sostine. Šis žingsnis, aneksuojant Palestinai priklausančią Jeruzalės dalį, tarptautinės bendruomenės buvo įvertintas kaip grubus tarptautinės teisės pažeidimas, ir paskatino nustatyti minėtą įpareigojimą nesteigti atstovybių Jeruzalėje. Nuostata, kad Jeruzalės klausimas turi būti išspręstas derybų būdu, buvo įtraukta į daugybę kitų rezoliucijų, taip pat įtraukta į Oslo taikos susitarimus.
Taigi, JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nepaisyti universaliai taikytos taisyklės ne tik padidino įtampą Artimuosiuose Rytuose, bet ir tapo simboliniu gestu, parodančiu nepagarbą tarptautinės teisės pamatą sudarantiems jėgos draudimo ir laisvo tautų apsisprendimo principams. Dar 2004 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas išvadoje dėl Izraelio saugumo sienos okupuotose Palestinos teritorijose (įskaitant Rytų Jeruzalę) pabrėžė visų valstybių pareigą siekti, kad būtų pašalintos kliūtys palestiniečių tautos apsisprendimui.
Pastaruoju metu, ypač vertinant Krymo aneksiją ir Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje, Lietuvos užsienio politika nuosekliai grindžiama pagarbos tarptautinei teisei akcentavimu. Šiame kontekste, sprendimas užimti aiškią poziciją Jeruzalės klausimu laikytinas svarbiu įrodymu, kad tokia pozicija nėra nulemta išimtinai geopolitinių motyvų, bet išreiškia atsakingą požiūrį į Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvą įgyvendinant užsienio politiką vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
Perspausdinta iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto puslapio
Šiame komentare pateikiama autorės nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.
