Būsimojo Dalai Lamos „atradimas“: scenarijus jau dėlioja ir Kinija, ir tibetiečiai [K. Andrijauskas]

Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą XIV, kuris šiomis dienomis vieši Lietuvoje, Kinija regi kaip pagrindinę kliūtį sutvarkyti Tibeto klausimą savo naudai, sako politologas Konstantinas Andrijauskas. Kinija jau yra pareiškusi, kad dabartinio Dalai Lamos įpėdinis turėtų gauti ir Kinijos Komunistų partijos palaiminą. Be to, įpėdinio „atradimo“ procedūros suteikia erdvės manipuliacijoms. Tad, kaip LRT.lt sakė K. Andrijauskas, patys tibetiečiai irgi dėlioja įvairius scenarijus – net atsisakyti šios šimtmečius besitęsusios tradicijos.

Kai Pekinui buvo suteikta teisė rengti 2008-ųjų vasaros olimpines žaidynes, būta daug lūkesčių, kad dėl tarptautinio dėmesio žmogaus teisių padėtis Tibete pagerės. Bet po žaidynių praėjo jau 10 metų ir padėtis ne tik nepagerėjo, bet gal net ir suprastėjo.

Nuo 2008 m., protestuodami prieš represinę Kinijos politiką ir bandydami atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į savo padėtį, susidegino per 150 tibetiečių. Paskutinis toks atvejis buvo šią gegužę.

JAV įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ ataskaitoje šių metų kovą Tibetas įvardintas kaip viena prasčiausių vietų pasaulyje po Sirijos politinių teisių ir pilietinių laisvių požiūriu 2017 metais. „Laisvės reitingų“ skalėje Tibetą ši organizacija įvertino 1 balu iš 100, o Siriją – -1.

„Daug metų kartojama, kad padėtis Tibete yra kritinė. Padėtis nėra kritinė – to Tibeto, kuris galėtų egzistuoti, tiesiog nėra“, – sako Tibeto laisvės rėmimo grupės Lietuvoje narys Robertas Mažeika.

Kaip teigia žmogaus teisių aktyvistai, Tibete taikūs protestai slopinami smurtu, žmonės įkalinami vien už tai, kad išreiškia norą būti laisvi, pamojuoja Tibeto vėliava ar siunčia informaciją į užsienį apie įvykius regione. Tibeto budizmas matomas kaip grėsmė, todėl Dalai Lamos atvaizdo ar mokymų turėjimas gali baigtis įkalinimu. Tibetiečių kalbą bandoma išstumti iš mokyklų.
Gegužės viduryje per tarptautinę žiniasklaidą kaip tik nuskambėjo atvejis, kai tibetietis aktyvistas Tashi Wangchukas buvo nuteistas 5 metams kalėjimo už „separatizmo kurstymą“ po to, kai jis su „The New York Times“ kalbėjosi apie pastangas išsaugoti savo gimtąją kalbą ir baimę, kad Kinijoje naikinama tibetiečių kultūra.

Pasak R. Mažeikos, tibetiečių kalba iš švietimo ypač išstumiama tose Tibeto dalyse, kurios prijungtos prie Kinijos provincijų.

„O Tibeto autonominiame regione, kuris paliktas kaip labiau turistinis, tibetietiškumo dar šiek tiek daugiau“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Tibetiečiai, pasak R. Mažeikos, verčiami atsisakyti tradicinio gyvenimo būdo: „Klajokliai, kurie užsiima gyvulių auginimu, sukeliami į gyvenvietes. Kažkas panašaus į tai, kaip buvo tarybiniais laikais, kad žmonės būtų kontroliuojami.“

Taip pat tibetiečiai asimiliuojami vykdant įvairius infrastruktūros projektus – statomi oro uostai, tiesiami keliai, geležinkeliai. Šį savaitgalį Kinija kaip tik paskelbė, kad Tibeto autonominiame regione nuo 2019 m. iki 2021 m. pastatys tris oro uostus.

„Tie dalykai, kurie turėtų tarnauti komunikacijai, ekonominiam vystymui, iš tiesų tarnauja tam, kad į Tibetą atvyktų, dirbtų ir gyventų han tautybės kinai. Turint omenyje, kad Tibeto autonominiame regione gyvena 3 milijonai gyventojų, ir žinant, kiek žmonių gyvena Kinijoje, tai jei tibetiečiams nebus skiriama speciali apsauga, netrukus jų gali ir nebelikti“, – sako R. Mažeika.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo K. Andrijausko, Kinija aktyviai plėtojamus infrastruktūros projektus pateikia kaip gerovės ir išsilavinimo nešimą mažiau pažangiems regionams, kuriems būdingas per didelis tradicionalizmas.

„Tačiau antrinė šių projektų funkcija, be abejonės, yra didesnis Tibeto regiono „pririšimas“ prie etninių kinų teritorijų – provincijų, kitaip tariant – gilesnė Tibeto plokščiakalnio integracija į likusią Kiniją“, – sako K. Andrijauskas.

Oficiali pozicija – tik realios autonomijos siekis

Dalai Lamą Kinija laiko separatistu, nors jis pats ir Tibeto vyriausybė tremtyje nepriklausomybės siekio nebekelia.

Tokį patvirtinimą prieš pusmetį iš Dalai Lamos per susitikimą Rygoje gavo ir Lietuvos parlamentaras liberalas Arūnas Gelūnas, kuris priklauso Seimo Laikinajai solidarumo su tibetiečiais grupei: „Man labai įstrigo per pokalbį pasakytas dalykas – kad tibetiečiai nesiekia politinės autonomijos. Jie sako – mes nenorime politinės nepriklausomybės, mes norime tik savo kultūrinių ir religinių teisių ir laisvių.“

„Ieškodama [konflikto] sprendimų Tibeto vyriausybė tremtyje laikosi vidurio kelio politikos gairių, kurios numato realią Tibeto autonomiją Kinijos sudėtyje – siekiama, kad būtų visiškai užtikrinta kultūrinė, gamtosauginė ir švietimo autonomija, paliekant Kinijai užsienio ir gynybos reikalus. Kinijos konstitucija užtikrina tam tikras žmogaus teises, tačiau jų nėra laikomasi. Jei būtų laikomasi Kinijos konstitucijos, tai nebūtų pats blogiausias scenarijus Tibetui“, – sako R. Mažeika.

Jei Tibetas nebesiekia tapti nepriklausoma valstybe, tai ko Kinija baiminasi ir kodėl toliau šiame regione taip stipriai varžo žmogaus teises?
Pasak R. Mažeikos, „Kinija Tibetą okupavo visiškai neteisėtai ir niekas nežino, kaip pasaulis pasisuks ateityje, kokia bus situacija. Jie tiesiog bijo, kad tas regionas kažkokiu būdu neišsprūstų, tad, užuot suteikę realias sąlygas tiems žmonėms gyventi, jie nori juos sunaikinti.“

Kaip pastebi K. Andrijauskas, nors oficiali Dalai Lamos pozicija yra realios autonomijos siekimas, o ne nepriklausomybė, bet tai nebūtinai reiškia, kad prieš Kinijos valdžią nusistatę tibetiečiai tiek šalies viduje, tiek išeivijoje ir juos palaikančios grupės su tokia pozicija sutiktų: „Separatistinių tendencijų Tibete ir ypač išeivijoje vis dar yra.“
Pats Dalai Lama jau kurį laiką yra atsisakęs Tibeto vyriausybės išeivijoje vadovo vaidmens. Nepaisant to, pasak K. Andrijausko, tiek tibetiečiams, tiek tarptautinei bendruomenei Jo Šventenybė vis tiek išlieka ne tik religiniu hierarchu, bet ir faktiniu politiniu vadovu.

Norėtų daryti įtaką Dalai Lamos parinkimui

Dalai Lamos įtaka Kinija neabejoja ir neretai tibetiečių išeiviją vadina „Dalai Lamos klika“. Pavyzdžiui, neseniai baiminantis šios įtakos Litango sritis, esanti Kinijos Sichuanio provincijoje, uždraudė Indijoje apmokytiems tibetiečiams vienuoliams mokyti budizmo. Kinijos pareigūnai teigia, kad taip užkertamas kelias „Dalai Lamos klikai“ naudoti vietinius budistus separatistinei veiklai vykdyti.

O „Associated Press“ praėjusią savaitę rašė, kad Kinijos valdžios institucijos stiprina politinę indoktrinaciją tarp Tibeto budistų dvasininkų ir pareigūnų, atsakingų už religijos reikalus. Kinijos pareigūnai gegužę keliavo į rytinį Suzhou miestą rengti „mokymų“ apie Kinijos politiką Tibeto atžvilgiu, etnines ir religines teorijas ir diplomatiją. Neįvardintas skaičius vienuolių taip pat dalyvavo „mokymuose“ Tibeto sostinėje Lasoje.

Kinija norėtų turėti įtakos ir parenkant būsimą Dalai Lamą. Pekino teigimu, Dalai Lama turėtų būti renkamas vadovaujantis religiniais ritualais ir istoriniais papročiais, bet taip pat turėtų gauti valdančiosios Komunistų partijos pritarimą.

„Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra garbaus amžiaus ir, nepaisant tikrai geros sveikatos, negyvens amžinai. Kinija jau yra pasiruošusi galimiems scenarijams, juolab kad, jos manymu, Jo Šventenybė yra pagrindinė kliūtis sutvarkyti Tibeto klausimą jų naudai“, – sako K. Andrijauskas.

Politologo teigimu, tam ruošiasi ir tibetiečiai – netgi ir Dalai Lamos politinio vaidmens atsisakymas su tuo yra susijęs: „Taip siekiama įtvirtinti Tibeto vyriausybės išeivijoje demokratinį mandatą ir legitimumą.“

Paveldėjimo procedūra galima manipuliuoti

Didžiausia problema tibietiečiams šiuo atveju, pasak K. Andrijausko, paveldėjimo procedūrų specifika, kuria galima manipuliuoti.
„Būsimasis dvasinis lyderis tikriausiai būtų „atrastas“ reinkarnuotu pavidalu berniuko asmenyje. Esant tokioms paveldėjimo sąlygoms, Kinija gali manipuliuoti atradimo kontekstu ir pasiūlyti sau tinkamą kandidatą, kurį tiesiogiai kontroliuotų.

Taip dešimtajame dešimtmetyje atsitiko su Pančen Lama – už Dalai Lamą [pagal rangą] kiek žemesniu geltonkepurių sektos hierarchu. Tibetiečiai „atrado“ savo reinkarnaciją, bet Kinija pasirūpino, kad berniukas dingtų ir pasiūlė savo kandidatą į Pančen Lamos poziciją, kurio išeivija ir Dalai Lama nepripažįsta“, – sako K. Andrijauskas.
Dalai Lama, anot politologo, yra pats išsakęs keletą galimų variantų, kaip ši problema galėtų būti sprendžiama.

„Vienas iš pasiūlymų – toks berniukas galėtų atsirasti už Kinijos de facto kontroliuojamų teritorijų ribų. Kiek vėliau pastebėta, kad Dalai Lama visai sutiktų su tuo, kad tai nebūtinai būtų berniukas. Paskui Dalai Lama pradėjo kalbėti, kad gal būtų prasminga paveldėjimo procedūras įtvirtinti demokratiniu būdu – rinkti atvirai iš kelių tinkamų kandidatų. Galiausiai pradėta kalbėti, kad gal net pačias procedūras reikėtų panaikinti – nuo vėlyvųjų viduramžių tebesitęsiančią tradiciją. Taigi pasiūlyta įvairių scenarijų ir išeivijoje esantys tibetiečiai reaguos atsižvelgdami į tai, ką darys Kinija“, – mano K. Andrijauskas.

Tarptautinės bendruomenės balsai silpni

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos valdžios kišimosi į Tibeto budistų religinių lyderių atranką ir švietimą. Tibetiečiai turėtų rinkti lamas, taip pat ir Dalai Lamą, pagal savo įsitikinimus, sakoma JAV Valstybės departamento raporte. Kinija taip pat raginama peržiūrėti savo politiką tibetiečių regionuose ir gerbti visų Kinijos žmonių laisves ir teises, pranešė „The Hindu“.

Vis dėlto kritiškų Vakarų šalių balsų pastaraisiais metais pasigirsta retai. Nors, kaip atkreipia dėmesį Tibeto laisvės rėmimo grupės Lietuvoje narys R. Mažeika, Kinija vėl turi teisę rengti olimpines žaidynes – šįkart žiemos, kurios Pekine vyks 2022 metais.

„Niekas dabar ir nesitiki kažkokio pagerėjimo, nėra tokių vilčių. Tarptautinė bendruomenė nusprendė, kad Kinija verta pasitikėjimo, o žmogaus teisės visiškai ignoruojamos“, – sako R. Mažeika.

Pasak K. Andrijausko, dabartiniame tarptautiniame diskurse Tibeto klausimas stipriai nefigūruoja, o to priežastys – kelios: Kinijos ekonominės ir kartu diplomatinės galios nuoseklus augimas pasaulyje, didžiųjų Vakarų valstybių polinkis šiuo metu apskritai sumenkinti žmogaus teisių diskursą bei jau minėtas laukimas, kas gi pakeis Dalai Lamą XIV.
A. Gelūnas: tokia pozicija garbės nedaro

Lietuva šiuo atveju nėra išimtis – kritikos Kinijai, su kuria siekiama plėtoti ekonominius santykius, iš šalies vadovų nesigirdi. Ir susitikti su Dalai Lama šiemet iš jų nepanoro nė vienas, nors Jo Šventenybės vizitas ir neturi politinių tikslų.

2013 metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo su Dalai Lama susitikusi ir tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios.
Prieš dabartinį Dalai Laimos vizitą Kinijos ambasada irgi įspėjo, kad jis gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams.

„Pekino valdžią, vos ji išgirsta žodį „Tibetas“ ir kokį nors klausimą apie žmogaus teises, ištinka nervinis drebulys. Jie iš karto pradeda svaidytis žaibais ir grasinti ekonominėmis sankcijomis – kad bus nukreipti kroviniai, peržiūrėtas bendradarbiavimas ir pan.“, – sako Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės narys A. Gelūnas.

Jis mano, kad vertybės ir žmogaus teisės turėtų būti aukščiau gąsdinimų ekonominėmis sankcijomis, juolab kad kalba neina apie atskiros valstybės kūrimą.

„Jei bendradarbiavimas su Kinija vertas tik tiek, kad tu, kaip koks baudžiauninkas, nuleidęs galvą tyli ir bijai prasižioti apie žmogaus teises Tibete, tai gal tada vertėtų labiau investuoti į kitas rinkas ir gilinti santykius su demokratinėmis valstybėmis, gal, pvz., su Indija. Mūsų grupės nariai mano, kad ta stručio galvos smėlyje pozicija nelabai daro garbės Lietuvai“, – sako A. Gelūnas, ketvirtadienį dalyvausiantis pietuose su Dalai Lama.

Perspausdinta iš LRT.lt