Dalyvaudama CŽV slaptųjų kalėjimų programoje Lietuva pažeidė pamatines žmogaus teises [E. Leonaitė]

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2018 m. gegužės 31 d. paskelbė sprendimą byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą, kuriame nustatė, kad nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. kovo Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas.

Šioje įstaigoje, koduotoje kaip „violetinis“ sulaikymo centras, kalintas ir tardytas asmuo, siejamas su 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių organizavimu. Tiesa, jokie oficialūs kaltinimai šiam asmeniui, šiuo metu kalinamam Gvantaname, taip ir nebuvo pareikšti. Teismas vienbalsiai konstatavo, kad Lietuva, bendradarbiavusi su JAV šiai vykdant slaptą terorizmu įtariamų „aukštos vertės sulaikytųjų“ gabenimo, kalinimo ir tardymo programą, pareiškėjo atžvilgiu pažeidė savo įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją nežmoniško elgesio draudimo (3 str.), teisės į laisvę (5 str.) ir teisės į pagarbą privačiam gyvenimui (8 str.) srityse. Kadangi nebuvo atliktas veiksmingas tyrimas dėl pareiškėjo patirto elgesio, Teismas nustatė ir Konvencijos 13 str. įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimą.

Šis sprendimas dar nėra galutinis, jis įsiteisės po trijų mėnesių, jei byla nebus perduota svarstyti EŽTT Didžiajai kolegijai (to gali prašyti bet kuri bylos šalis).

Kalinimo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui

EŽTT nustatė, kad Lietuvos pareigūnai padėjo įsigyti vėliau slaptu kalėjimu paverstą jodinėjimo bazę Antaviliuose, sudarė sąlygas CŽV vykdyti slaptus skrydžius, kuriais buvo atgabenti ir išgabenti sulaikytieji, užtikrino galimybę pervežti asmenis savo teritorijoje. Svarbiausias vaidmuo šiuose procesuose teko Valstybės saugumo departamentui, užtikrinusiam netrukdomą šių veiksmų atlikimą ir slaptumą. Vykdytų operacijų konfidencialumas lėmė, kad konkrečios detalės greičiausiai nebuvo žinomos net ir aukščiausiems valstybės pareigūnams.

Nors nebuvo nustatyta, kad Abu Zubaydah Lietuvoje taikytos „sustiprintos tardymo technikos“, tokios kaip skendimo imitavimas, EŽTT konstatavo, kad kalinimo sąlygos (nuolat apšviesta vienutė, pastovaus triukšmo lygio palaikymas ir kt.) prilygo nežmoniškam elgesiui. Lietuvos vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Lietuvos įstatymų pažeidimų buvo pripažintas neveiksmingu. Teisės į laisvę ir teisės į pagarbą privačiam gyvenimui pažeidimus lėmė tai, kad pareiškėjas buvo ilgiau nei metus slapta kalinimas be jokio teisinio pagrindo ir be galimybės susisiekti su artimaisiais. JAV institucijoms nusprendus uždaryti kalinimo centrą, Lietuvos institucijos sudarė galimybes išgabenti pareiškėją į kitą slaptą sulaikymo centrą Afganistane, taip sudarydamos prielaidas tolesniems jo pamatinių teisių pažeidimams.

Ne pirmas sprendimas

Sprendimas Abu Zubaydah prieš Lietuvą byloje yra vienas iš EŽTT sprendimų, susijusių su 2001-2009 m. CŽV vykdyta slaptųjų gabenimų ir kalėjimų programa. 2014 m. panašūs pažeidimai to paties pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatyti byloje prieš Lenkiją. Pažeidusia savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pripažinta ir Rumunija (2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Al Nashiri prieš Rumuniją) bei Makedonija (2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje El Masri prieš Makedoniją).

Šie sprendimai primena, kad demokratinėje visuomenėje nei nacionalinis saugumas, nei kiti svarbūs interesai negali pateisinti prigimtinių žmogaus teisių paneigimo. Akivaizdu, kad leidimas kitai valstybei vykdyti tokio pobūdžio veiksmus yra nesuderinamas ir su Lietuvos Konstitucija. Dar 1998 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl mirties bausmės, konstatavo, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, „kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės“. Taigi, valstybės sankcionuotas žiaurus elgesys su žmogumi jį tarsi nužmogina, toks asmuo traktuojamas tik kaip objektas, iš kurio reikia išgauti parodymus, nubausti ar pan. Šiuo požiūriu EŽTT laikosi nuostatos, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį „kiekvienas žmogus turi absoliučią, neatimamą teisę nepatirti kankinimo, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio jokiomis, net sunkiausiomis, aplinkybėmis. Filosofinis šios teisės absoliutumo pagrindas neleidžia jokių išimčių, pateisinančių aplinkybių ar interesų balansavimo, nepriklausomai nuo asmens elgesio ar nusikaltimo pobūdžio“ (Gäfgen prieš Vokietiją).

Iššūkis pamatinių teisių apsaugai

Vis dėlto, kaip liudija slaptųjų kalėjimų istorija, tokios aplinkybės kaip slaptumas, nepakankamas žvalgybos institucijų atskaitingumas, o kartais galimai ir asmeniniai interesai (2014 m. JAV Senato komiteto ataskaitoje, kurią cituoja ir EŽTT, teigiama, jog siekiant užsitikrinti bendradarbiavimą CŽV skyrė dideles grynųjų pinigų sumas aukštiems valstybių pareigūnams) gali tapti rimtu iššūkiu pamatinių teisių apsaugai ir teisės viršenybei. Todėl, siekiant užtikrinti Lietuvos kaip demokratinės valstybės tapatybę, žmogaus teises gerbiančios valstybės reputaciją ir realų teisės viršenybės veikimą, šie įvykiai turėtų būti detaliai ištirti ir įvertinti.

Dr. Erika Leonaitė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir TPSMI dėstytoja

Perspausdinta iš hrmi.lt