Diskusija dėl dvigubos pilietybės: ar ryšiui su tėvyne palaikyti tikrai reikia paso? J. UIinskaitės komentaras

Nuolatinės Konstitucijos keitimo iniciatyvos Lietuvos valstybei kelia pavojų, ir šį dokumentą keisti derėtų tik esant absoliučiai būtinybei, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengtos diskusijos apie tai, ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės, metu sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas. Jo teigimu, valstybė gali rasti ir kitų būdų, kaip padėti pasaulio lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva.

Diskusijoje taip pat dalyvavo teisininkas Justinas Žilinskas, žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Jogilė Ulinskaitė. Diskusiją moderavo portalo 15min aktualijų žurnalistas Paulius Gritėnas.

Diskusiją organizavo visuomenės grupė „Už Konstituciją“. Šiai grupei priklauso ir visi diskusijos dalyviai. Diskusijos klausėsi nemažai žymių politikų ir visuomenės atstovų – Vytautas ir Gabrielius Landsbergiai, Gitanas Nausėda, Julius Sabatauskas.

Valdantieji bando išjudinti Konstitucijos pamatus

Diskusijos metu V.Ališauskas sakė matantis nuolatinius dabartinės valdančiosios daugumos bandymus išjudinti Konstitucijos pamatus – nuo Seimo narių keitimo iki smulkesnių pataisų.

Taip pat, jo teigimu, valdantieji, matydami, kad jiems nepatinka vienas ar kitas Konstitucinio Teismo sprendimas ar išaiškinimas, bando jį apeiti referendumais.

„Kiekvienas tikriausiai supranta, kad šitie siūlymai keisti referendumo tvarką yra būtent siekiant pasiekti norimo rezultato“, – sakė V.Ališauskas. Jo teigimu, taip galėtų būti atvertos durys ir kitiems referendumams ateityje.

Pasak V.Ališausko, vyresni žmonės puikiai prisimena, kodėl referendumų tvarka yra tokia, kokia yra – kad šalies stabilumas būtų išsaugotas, išvengta „geopolitinių zigzagų“. Jis pripažino, kad „truputį blogai“, kad ir ES referendumas vyko dvi dienas, nors tai atitiko įstatymus.

Konstitucija, V.Ališausko teigimu, yra ir „kartų kontraktas“, kuris turi būti saugomas. „Konstitucija gali būti keičiama tik esant absoliučiai būtinybei“, – sakė jis.

Pasak V.Ališausko, jei visgi referendumas įvyktų ir pavyktų, tai galėtų paskatinti emigraciją: į užsienį išvykę lietuviai, turėdami galimybę rinktis dvi pilietybes, greitai apsispręs priimti valstybės, į kurią išvyko, pilietybę, net jei kitu atveju to nedarytų.

Profesoriaus teigimu, žmogaus emocinis santykis su valstybe yra psichologinė-sociologinė, o ne teisinė kategorija. Todėl valdžia, norėdama paskatinti pasaulio lietuvius šį santykį išlaikyti, turėtų įsipareigoti nuolat kreipti dėmesį į juos ir jų poreikius, o ne tiesiog įvesti dvigubą pilietybę.

Jis atkreipė dėmesį, kad daug emigrantų turi emocinį ryšį ne su Lietuva kaip valstybe, bet su lietuvių kultūra, vaikystės prisiminimais, taip pat savo gimtuoju kaimu ar miestu. Tad didelė dalis užsienio lietuvių, net ir referendumui pavykus, tiesiog nežinotų, ką daryti su Lietuvos pilietybe, politinis dalyvavimas jų nepradėtų dominti.

R.Zemkauskas: yra išeivių, kurie žino, kam jiems reikia dvigubos pilietybės

R.Zemkauskas savo ruožtu pabrėžė, kad Konstitucijos tikslas yra žmonių bendruomenė ir nederėtų kalbėti, kad ji yra svarbesnė negu žmonės. Pasak R.Zemkausko, esant Lietuvos piliečių valiai Konstitucija gali būti keičiama.

„Ji nėra nejudinamas dalykas, tačiau yra pavojinga ją judinti dėl bet kokių priežasčių“, – sakė R.Zemkauskas.

R.Zemkauskas pripažino, kad išeiviai ne itin aktyviai balsuoja, bet atkreipė dėmesį, kad balsuoti jie gali tik už Vilniaus Naujamiesčio apygardos kandidatą.

Žurnalistas sakė, kad jam nepatinka, kad tiek referendumo šalininkų, tiek priešininkų argumentuose yra stiprus baimės motyvas.

„Viską valdo baimė. Kažkas bijo, kad išsivaikščios Lietuva. Kažkas bijo kitko. Mes darome ką norime, bet netikime piliečiais ir jų sąmoningumu“, – sakė R.Zemkauskas.

Jis sutiko, kad ne visiems užsienio lietuviams dvigubos pilietybės reikia, tačiau pabrėžė bendravęs ne su vienu, kuris puikiai žino, ką su ja darytų.

Diasporose R.Zemkauskas sakė matantis daug šviesių žmonių, jų adekvatų požiūrį, norą dalyvauti valstybės gyvenime. Anot jo, svarbu, kad Lietuvoje bręstų pilietinė visuomenė, o referendumas, diskusijos prieš jį galėtų padėti jai bręsti.

J.Ulinskaitė ragino kalbėti apie tikslą

J.Ulinskaitė kėlė klausimą – koks yra referendumo tikslas. „Ar tai „tautos išlaikymas“, ar emigracijos stabdymas, ar emigrantų ryšio su Lietuva išsaugojimas?“, – klausė ji.

Tik atsakius į šį klausimą, pasak jos, galima kalbėti apie tai, koks būdas yra geriausias pasiekti šiam tikslui. Jos teigimu, jei tikslas, pavyzdžiui, yra paskatinti emigrantus balsuoti, referendumas vargu, ar padės.

„Ar nebus taip, kad nepaaiškės, kad ir emigravę lietuviai, bet ir esantys Lietuvoje lietuviai jaučia emocinį, bet ne politinį ryšį su valstybe?“, – sakė J.Ulinskaitė.

Ji pastebėjo, kad emigrantai nori ne tiek dalyvauti Lietuvos politikoje, kiek išlaikyti emocinį ryšį, ir kėlė klausimą, ar tikrai būtent pilietybė yra geriausias būdas išlaikyti emocinį ryšį.

Pasak J.Ulinskaitės, diskutuojant derėtų vengti skirstymo į Lietuvos patriotus ir nepatriotus, kalbėti ne emociniais, bet praktiniais argumentais. Ji pastebėjo, kad diskusijos dėl referendumo, vykstančios dabar, šiek tiek primena diskusijas, kurios vyko prie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad panašios diskusijos neseniai vyko ir Danijoje. Galiausiai ši šalis nutarė įvesti dvigubą pilietybę, tačiau pasiliko galimybę pilietybės suteikimą atšaukti.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį galite skaityti 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.