Dr. Lina Strupinskienė. Dar vieni pirmalaikiai rinkimai Kosove: kas laukia toliau?

Šiandien, vasario 14 d. Kosove vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tai jau penktieji rinkimai per pastaruosius dešimt metų. Šiuos teko šaukti todėl, kad paaiškėjo, jog maždaug pusmetį dirbusi Avdullah Hotčio (Kosovo demokratinė lyga, LDK) vadovaujama vyriausybė yra nelegali. Būtent tokį išaiškinimą gruodį pateikė Kosovo Konstitucinis Teismas. Hočio vyriausybę palaikė tik 61 iš 120 parlamentarų. Pasirodo, jog lemiamą šešiasdešimt pirmąjį balsą atidavęs parlamentaras balsuoti teisės neturėjo, nes buvo nuteistas už neteisėtą valstybės lėšų panaudojimą ir turėjo netekti mandato.

Premjeras Avdullah Hotis į valdžią irgi atėjo po išankstinių rinkimų vykusių 2019 m. spalį. Šie rinkimai iš valdžios išstūmė opozicijos lyderį Albiną Kurtį (Apsisprendimo partija). Jo vyriausybei buvo pareikštas nepasitikėjimas dėl netinkamo Covid-19 pandemijos valdymo. Manoma, kad būtent Kurtis ir taps naujuoju šalies premjeru. Skirtingos priešrinkiminės apklausos jo partijai prognozuoja nuo 40 iki 50 proc. balsų.

Albinas Kurtis – naujos kartos politikas, Kosovo nepriklausomybės aktyvistas, vadovavęs studentų judėjimui už Kosovo albanų teises dar 90-aisiais. Už tai Slobodono Miloševičiaus režimo buvo įkalintas. Jis priklausė politiniam Kosovo išlaisvinimo armijos sparnui, pasisakė prieš smurtinius veiksmus ir iki šiol yra vienas aršiausių Kosovo išlaisvinimo armijos ir jos lyderių kritikų.

Kurtis ir jo vadovaujama Apsisprendimo partija rinkimuose dalyvauja kartu su Vjosa Osmani, kuri šiuo metu laikinai eina šalies prezidento pareigas. Osmani irgi yra jaunosios kartos politikė, tarptautinės teisės profesorė. 2019 m. rinkimuose ji dalyvavo su centro-dešinės LDK, tačiau po ginčų su partijos vadovybe, kandidatuoja su nepriklausomu sąrašu. Su kairiuoju A. Kurčiu, ją sieja noras kovoti su šalyje vešančia korupcija ir valstybės užgrobimu. Jei jie laimėtų rinkimus, Kurtis taptų premjeru, o Osmani – prezidente. Abu šiuos politikus labai remia jaunimas, kurie sudaro daugumą Kosovo gyventojų.

Iki pat praėjusios savaitės pabaigos buvo manoma, kad Kurtis užtikrintai laimės rinkimus, tačiau naujausias Konstitucinio teismo sprendimas vėl įnešė sumaišties. Šį sykį teismas išaiškino, jog Kurtis rinkimuose dalyvauti negali, nes 2018 m. Prištinos teismo buvo nuteistas už ašarinių dujų panaudojimą parlamento salėje. Incidentas įvyko 2015 m., kai Apsisprendimo partija buvo naujas piliečių judėjimas, besiskinantis kelią į populiarumą įvairiomis protesto akcijomis. Kurtis su keliais kitais parlamentarais sukėlė sumaištį parlamento salėje, protestuodami prieš sienos demarkacinę liniją su kaimynine Juodkalnija ir planus kurti autonominių serbų mažumos asociacijas serbų tankiai gyvenamose teritorijose Kosove. Tai ganėtinai netikėtas istorijos posūkis, nes 2019 m. rinkimuose Kurtis galėjo dalyvauti.

Kodėl Kosove tiek daug netikėtumų? Paprasčiausias atsakymas turbūt būtų toks, kad tai labai jauna valstybė. Jos konstitucijai vos dvylika metų, jos tekstas ganėtinai trumpas ir abstraktus, o Konstitucinio teismo išaiškinimų ar nurodymų kaip spręsti vidinius prieštaravimus – trūksta. Būtent todėl, panašu, jog net negalėdamas dalyvauti parlamento rinkimuose, Albinas Kurtis galės pretenduoti į premjero postą, o prezidento pareigas šiuo metu einanti Vjosa Osmani galės kandidatuoti į parlamentą.

Nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, lieka neaišku, kiek ilgai išsilaikys naujoji valdžia. Jei Apsisprendimo partija laimės daugumą (bent 61 vietą), Kurtis galės tapti premjeru. Vis dėl to, norint tapti prezidente, Osmani reikia užsitikrinti bent 2/3 daugumą parlamente. Jei to padaryti nepavyks, vėl gali būti šaukiami pakartotiniai rinkimai. Taigi, labiausiai tikėtina, jog po vasario 14-osios rinkimų seks ilgos derybos dėl svarbiausių šalies postų, siekiant rasti didžiausias šalies partijas tenkinantį variantą.

Labiausiai ko dabar reikia šaliai – tai politinis stabilumas, nes šiuo metu Kosovas išgyvena turbūt rimčiausią politinę krizę nuo pat nepriklausomybės paskelbimo pradžios. Greitai besikeičiančios valdžios niekaip nesprendžia įsisenėjusių problemų, kurios kasmet tik gilėja – stagnuojanti ekonomika, silpna švietimo ir sveikatos apsaugos sistema, masinė emigracija, augantis nedarbas (nuo pandemijos pradžios daugiau nei 60 tūkst. žmonių neteko darbo), neišspręstas santykių su Serbija klausimas. Be to, skubiai reikia aiškaus vakcinos įsigijimo ir gyventojų skiepijimo plano. Kol kas nė viena rinkimuose dalyvaujanti partija nesiūlo aiškių būdų didžiausiems socialiniams iššūkiams ar struktūrinėms problemoms spręsti. Pagrindinė žinutė – kovosime su korupcija ir valstybės užgrobimu, tačiau aiškesnių gairių „kaip“ ir „kas toliau“ – trūksta.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.