Turkijos lirai pasiekus naujas žemumas, o santykiuose su JAV ir toliau augant įtampai, Ankara svaidosi grasinimais apie naujų partnerių paiešką. Vis dėlto analitikai mano, kad Turkija nesiryš išstoti iš NATO, o Rusija gali suteikti tik trumpalaikę paramą.
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepatenkintas, kad Turkija laiko įkalintą amerikiečių pastorių Andrew Bransoną, paskelbė nustatantis dvigubai didesnius muitų tarifus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ėmėsi grasinimų.
Jis įspėjo, kad NATO gresia pavojus, o Ankara „gali pradėti ieškoti naujų draugų ir sąjungininkių“.
Penktadienį liros krizei suintensyvėjus, R.T.Erdoganas telefonu kalbėjo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jų atstovų, „daugiausia (kalbėta) apie prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą“.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pradėjo dviejų dienų vizitą Turkijoje – su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu žadėjo aptarti konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje bei tokius ekonominius projektus kaip dujotiekį „Turkish Stream“ ir 20 mln. dolerių vertės Akujaus atominę elektrinę, kurią „Rosatom“ stato Turkijoje.
Šie įvykiai pakurstė analitikų baimes, kad Maskva gali išlošti iš ekonominės krizės ir iš stiprėjančių nesutarimų tarp Turkijos ir JAV.
Tarp Europos ir Azijos plytinti Turkija NATO strategiškai – itin svarbi: čia veikia amerikiečių karinė Indžirliko bazė, šalis JAV kariniams laivams suteikia priėjimą prie Juodosios jūros.
„Ekonominis Turkijos pažeidžiamumas reiškia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikriausiai šį kartą laimės. Erdoganas nepaliks NATO. Tačiau neatsakingas Trumpo elgesys su sąjungininkėmis turės pasekmių performuojant pasaulio tvarką“, – „The New York Times“ sakė tyrimų centro „Carnegie Moscow Center“ direktorius Dmitrijus Treninas.
Jam pritaria užsienio politikos analitikas ir buvęs rusų diplomatas Vladimiras Frolovas.
„Nors Rusija nesitiki, kad Turkija paliks NATO, žinoma, mes pasinaudosime skirtumais tarp Erdogano ir JAV. Kad susilpnintume Aljanso pajėgumus, mums naudingiau turėti įsižeidusią Turkiją NATO viduje“, – „The Bloomberg“ sakė V.Frolovas.
Be to, abejojama, ar Maskva yra pajėgi suteikti Turkijai finansinę pagalbą.
Rusijos ekonomiką stabdo JAV ir kitų Vakarų šalių skirtos sankcijos už 2014-ųjų Krymo pusiasalio aneksiją, kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ panaudojimą Jungtinėje Karalystėje.
Be to, pastaruoju metu smarkiai nukrito rublio vertė.
Retorika – priemonė paspausti JAV
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas 15min teigė, kad R.T.Erdoganas kalbas apie Ankaros suartėjimą su Maskva naudoja kaip priemonę daryti spaudimą JAV.
„Įmanoma, kad bus susitarta dėl tam tikrų Rusijos finansinės paramos Turkijai priemonių, mainais už Rusijai svarbius klausimus, pavyzdžiui, laivybą ar kai kurių įmonių Turkijoje įsigijimą.
Galima tikėtis kažko panašaus į tai, kas anksčiau buvo daroma Baltarusijoje. Tuomet Rusija per Eurazijos sąjungos finansines institucijas suteikdavo paramą Baltarusijai, kai ji atsisakydavo vykdyti Tarptautinio valiutos fondo sąlygas ir skolintis iš jo“, – teigė R.Vilpišauskas.
Politologas abejoja, kad Ankara radikaliai pakeis savo užsienio politiką, ir, pavyzdžiui, išstos iš NATO.
„Turkijai Vakarai taip pat yra svarbūs: tiek ekonominiu požiūriu, tiek balansuojant tarp skirtingų galių. Juk Turkija – Vidurio Rytų valstybė, konkuruojanti su kitomis to regiono šalimis“, – tikino VU TSPMI direktorius.
Pasak R.Vilpišausko, R.T.Erdoganas imsis trumpalaikių priemonių, kad pademonstruotų savo tvirtumą prieš Turkijos gyventojus.
„Pagrindinė Erdogano, kaip ir Trumpo, auditorija yra savų šalių rinkėjai – jie abu stengiasi pasirodyti kaip tvirti politikai. Tuo pat metu ne viešai bus mėginama susitarti su Amerikos pareigūnais dėl sankcijų atšaukimo, galbūt rasti pretekstą perduoti JAV pastorių Bransoną, dėl kurio šios sankcijos buvo įvestos“, – 15min sakė politologas.
Perversmo kol kas neprognozuoja
R.Vilpišauskas nemano, kad sudėtinga ekonominė situacija Turkijoje išprovokuos režimo pokyčius.
„Nemaža dalis Turkijos gyventojų tiki pono Erdogano siūloma versija, kad dabartinių ekonominių problemų priežastys yra ne netinkama Turkijos ekonominė ir pinigų politika bei iš to kilusi valiutos krizė, o JAV ar Vakarų apskritai sąmokslas prieš Turkijos žmones“, – tikino analitikas.
Pasak politologo, kol didelė dalis Turkijos gyventojų tikės tokia versija, sukilimas, kaip, pavyzdžiui, bandymas įvykdyti perversmą 2016 metais, yra mažai tikėtinas. „Nebent ši krizė toliau gilėtų ir užsitęstų“, – pridūrė jis.
„Kadangi rinkimai Turkijoje vyko gana neseniai, o ir paties Erdogano galios buvo sustiprintos. Manau, kad jis turi pakankamai svertų ir tinkamą saugumo aparatą, jog apsisaugotų nuo mėginimo įvykdyti perversmą“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
Oficialiais duomenimis, birželį vykusiuose Turkijos prezidento rinkimuose už R.T.Erdoganą balsavo 52,59 proc. rinkėjų. Inauguravus naująjį lyderį, Turkijoje buvo pereita prie naujos sistemos, pagal kurią prezidentas perima pagrindines vykdomosios valdžios galis.
„Svarbesnis klausimas – kiek tai (ekonominė krizė – red.) gali lemti ateityje vyksiančių rinkimų rezultatus? Artimiausi visuotiniai rinkimai numatyti tik 2023 metais, todėl dar gali daug kas pasikeisti“, – teigė politologas.
Perspausdinta iš 15min.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.