Ekspertai apie J.-C. Junckerio metinę kalbą: neišgirdome nei apie Ukrainą, nei apie Kremliaus politiką

„Džiaukimės, kad gyvename taikos žemyne. Dėl to turime dėkoti Europos Sąjungai“, – savo metiniame pranešime sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris. EK atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius mano, kad Lietuvai svarbiausia pranešimo žinia – apie saugumo stiprinimą. O politologė Margarita Šešelgytė pabrėžia, kad apie svarbiausius klausimus Lietuvos saugumui – Ukrainą, Kremliaus politiką, transatlantinių santykių perspektyvas – neišgirdome.

M. Šešelgytė: J.–C. Junkerio kalboje neišgirdome nei apie Ukrainą, nei apie Kremliaus politiką

LRT tiesioginiame eteryje J.–C. Junkerio metinį pranešimą stebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja docentė Margarita Šešelgytė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir žurnalistas Audrius Matonis.

M. Šešelgytė sako, jog kiekviena valstybė tokiose kalbose įžvelgia, kas jai svarbiausia. Tai, pasak jos, beje, gali sutrukdyti J.-C. Junckerio akcentuotam vienybės ir garsesnio ES balso siekiui.

Visgi ekspertė atkreipė dėmesį, kad pranešime neišgirdome paminint atskirų valstybių ar politikų, kurie Lietuvai ir regionui yra svarbūs. Negirdėjome nei Maskvos, nei D. Trumpo politikos vertinimų. M. Šešelgytė J.-C. Junckerio kalboje pasigedo ir vertinimo ar gairių, kokie bus transatlantiniai santykiai. „Neišgirdome, kad nepaisant to, jog JAV dabar išgyvena laikotarpį, keliantį iššūkių Europai, viskas bus gerai ir transatlantiniai santykiai išlieka stiprūs“, – sako ji.

Lietuva neišgirdo ir apie Rytų partnerystę, Ukrainą, nors buvo kalbama apie plėtros svarbą, Balkanus, Afrikos šalis.

Pasak M. Šešelgytės, gal per daug ir nesitikėjome, kad Ukrainai bus skirta daug dėmesio, bet visgi mums šie klausimai svarbūs, svarbi bendroji gynybos politika, tad žinoma, galima kalbėti apie tam tikrą nusivylimą, kad apie šiuos mums rūpinčius dalykus neišgirdome.

M. Šešelgytė pridūrė, kad nuasmeninimas, vengimas pirštu baksnoti į tam tikrus tarptautinius veikėjus, juos kaltinti, yra būdingas tokio pobūdžio kalboms. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad tai nėra visiškai politinė kalba – nors J.-C. Junckeris ir yra sakęs, kad bus politinis pareigūnas, bet EK yra biurokratinė struktūra, kuri įgyvendina sprendimus. „Tai yra Komisijos programos pristatymas – ko gero, jeigu tai būtų valstybių narių ar Tarybos kalba, ji galėtų būti labiau politiška, labiau orientuota į išorės santykius“, – svarstė politologė.

A. Pranckevičiaus nuomone, toks kalbos nuasmeninimas yra apgalvota strategija – buvo pasirinkta neminėti atskirų valstybių ne tik išorės partnerių, bet ir pačios ES viduje. Pavyzdžiui, kalbant apie teisės viršenybės svarbą naudotas labai stiprus žodynas. „Visi supratome, kad tai taikoma Lenkijai ir Vengrijai, tačiau jos nebuvo paminėtos. Paminėti nebūtina, tam, kad suprastume, kokia yra mintis“, – pastebi A. Pranckevičius.

„J.-C. Junckerio kalba buvo daugiau apie principus ir apie Komisijos politinę viziją. Komisija yra daugiau veikianti negu šnekanti“, – sakė A. Pranckevičius.

Jo įsitikinimu, tai, kad Ukraina nepaminėta, visiškai nepaneigia to, kad EK yra svarbiausia veikėja ES politikoje šios šalies atžvilgiu: per makrofinansinę pagalbą, specialią paramos grupę Ukrainai, bevizio režimo suteikimą, Asociacijos sutarties įgyvendinimą. „Viskas vyksta ir daroma ir nebūtina visko minėti kalboje“, – sako A. Pranckevičius.

„Dėl transatlantinių ryšių, būtent EK ėmėsi iniciatyvos vykti į Vašingtoną, kalbėtis su D. Trumpu ir pasiekti tas paliaubas prekybos karuose, kurie tuo metu buvo labai stipriai išaugę ir grasino dar stipresniu vėzdu visam pasauliui“, – pabrėžė EK atstovas Lietuvoje.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį skaitykite LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.