Ekspertai: Europos pastangos pritraukti dujas iš JAV – svarbus žingsnis. R. Švedo komentaras

Europos Komisijos (EK) atstovams pirmadienį vykstant į JAV tartis dėl geresnių sąlygų importuoti amerikietiškas suskystintąsias gamtines dujas (SGD), ekspertai palankiai žvelgia į šiuos ketinimus, tačiau pažymi, kad JAV dujų importo galimybės pirmiausia priklausys nuo jų kainos.

Pasak buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, EK iniciatyva tartis su partneriais JAV yra sveikintina.

„Manyčiau, kad šansai tikrai geri tas sąlygas kurti tokiu būdu, kad europiečiai galėtų lengviau pirkti iš Amerikos, be jokių apribojimų ir taip pat amerikiečiams lengvinti savo dujų eksportą. Manau, kad tai naudinga dėl akivaizdžių energetinio saugumo, bet taip pat komercinių sumetimų – kainos spaudimas ir lubų nuleidimas rusiškoms dujoms“, – BNS sakė J. Neverovičius.

Susitikimo tikslas – politinis signalas

Bendrovės „Litgas“ didmeninės prekybos vadovė Viktorija Ditmonaitė teigė, kad Europos Sąjunga ir JAV, SGD eksportuotojai ir importuotojai yra nekart pabrėžę, kad komercinius sprendimus dėl įsigijimų daro pačios įmonės, valstybės gali tik padėti mažindamos tarpvalstybinius prekybos barjerus, formalumus ir kita.

„Todėl labiausiai tikėtina, kad derybose bus susitelkta į šią sritį, nes komercinių sąlygų nei JAV, nei ES valstybių vyriausybės nereguliuoja.

Greičiausiai bus kalbama apie papildomus leidimus, kurių vis dar reikia JAV eksportuotojams, norintiems eksportuoti SGD į Europą.

Tai paspartintų ir sumažintų naštą naujų JAV skystinimo gamyklų projektų vystytojams“, – BNS teigė V. Ditmonaitė.

J. Neverovičiaus manymu, derybos veikiausiai vyks dėl geresnio reguliavimo ir pagalbos privačiam sektoriui dėl SGD kainos formulės standartizavimo – dabartiniai kainų skirtumai tarp abiejose Atlanto pusėse veikiančių biržų esantys gana dideli.

„Europoje yra NBP Jungtinėje Karalystėje, ir TTF kontinentinėje Europoje – tokios dominuojančios biržos. Amerikoje yra „Henry Hub“. Kainų skirtumas tarp JAV ir Europos biržų yra didžiulis. Viena iš problemų yra tai, kad eksportuojančios įmonės Amerikoje nori, kad būtų kontraktai fiksuoti pagal jų biržą, o europiečiai, aišku, nori pirkti pagal savo biržos kainas – tas, su kuriomis dirba visa vietinė ekonomika“, – paaiškino jis.

Energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad sunku vertinti vizito turinį, bet veikiausiai jis nėra mėginimas tartis dėl techninių detalių, o labiau politinis signalas.

„Vertinčiau labiau kaip politinį, o ne techninį vizitą (…) Tų pasiuntinių važiavimas į Ameriką, aš sakyčiau, jie labiau siunčia politinį signalą, kad bendradarbiavimas yra stiprinimas ir kad Europa yra atvira, kad yra didelės galimybės, įskaičiuojant ir mūsų Klaipėdos terminalą.(…) Aš vertinčiau šį vizitą teigiamai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius R. Švedas.

Bendradarbiavimu suinteresuotos abi pusės

Pasak V. Ditmonaitės, JAV SGD vystomi projektai yra svarbūs tiek pasaulyje, tiek Europoje, kadangi jie natūraliai didina SGD pasiūlą, garantuojančią didesnę konkurenciją tarp tiekėjų bei didesnį spaudimą kainoms.

„Kalbant apie svertus, reikia pažymėti, kad Europos Sąjunga JAV SGD eksportuotojams yra patraukli rinka. Tai išsivysčiusi liberalizuota rinka, turinti pakankamai gerai išplėtotą dujotiekių ir saugyklų infrastruktūrą, iki kurios atstumas yra palyginti nedidelis, nes SGD gabenimo sąnaudos yra reikšminga bendros kainos komponentė“, – teigė analitikė.

„Litgas“ nurodo, kad Europoje yra apie penktadalis viso pasaulio SGD išdujinimo pajėgumų (apie 230 mlrd. kubinių metrų ir statomi dar nauji, kurie iki 2023 metų pridės daugiau nei 22 mlrd. kubinių metrų), kurių apkrovimas yra palyginti žemas.

„Taip pat ES yra suinteresuota diversifikuoti tiekimą, nes dėl sparčiai mažėjančios vietinės dujų gavybos, auga priklausomybė nuo jų importo iš Rusijos „Gazprom“, kuris jau dabar yra dominuojantis žaidėjas. Kita vertus, nors Azija dabar atrodo, kaip nepasotinama SGD rijikė, JAV yra suinteresuota ieškoti SGD eksporto rinkų, nes Kinija grasina 25 proc. importo muitais“, – teigė V. Ditmonaitė.

Pagrindinis klausimas – dujų kaina

Buvusio energetikos viceministro R. Švedo teigimu, techninių standartų nesutapimas ar prisitaikymas prie jų neturėtų tapti esmine kliūtimi ES prekybai su JAV. Kur kas svarbesnis veiksnys yra kaina.

„Prekyboje pagrindinis svertas vis dėlto yra kaina ir, jeigu Amerika gali konkuruoti gamtinių dujų kaina Europoje, tai čia yra pagrindinis, viską lemsiantis faktorius. Mūsų terminalas priėmė krovinių iš Amerikos praeitais metais. Taip, tai yra įmanoma, Amerika parodė, kad kaina konkurencinga, galinti konkuruoti čia Europoje“, – sakė R. Švedas.

V. Ditmonaitė taip pat pažymi, kad amerikietiškų dujų patekimui yra Europos rinką svarbus jų konkurencingumas kainos požiūriu.

„Viskas, kas palengvina JAV SGD kelią į Europą, galioja ir Lietuvai.

„Lietuvos dujų tiekimas“ pernai importavo du JAV SGD krovinius, kontaktai su JAV SGD eksportuotojais palaikomi nuolat ir mezgami nauji. Vis tik, svarbiausias kriterijus išlieka kaina – JAV ir kitų šalių SGD Baltijos šalyse tenka konkuruoti su rusiškomis dujomis, tiekiamomis dujotiekiais“, – aiškino V. Ditmonaitė.

J. Neverovičiaus teigimu, Klaipėdos SGD terminalas gali vaidinti svarbų vaidmenį Europai importuojant amerikiečių SGD. Jeigu amerikietiškos dujos bus pigesnės, jos per Klaipėdos terminalą galės atkeliauti be jokių kliūčių, nes infrastruktūra jau yra, reikalingas reguliavimas pritaikytas, o jau atvykę JAV SGD kroviniai parodė, kad ir cheminė dujų sudėtis yra puikiai tinkama.

„Atrodo, kad amerikietiškos dujos yra tas status quo pasaulio dujų rinkoje keičiantis žaidėjas. Reikėtų tikėtis, kad Europos Komisijai pavyks palengvinti tą procesą“, – sakė J. Neverovičius.

JAV gali tapti vienu iš SGD eksporto lyderių

R. Švedas atkreipė dėmesį, kad JAV pozicija dėl savų dujų eksporto pakito pasikeitus šalies administracijai. Nors ši valstybė skalūnų dujas išgauna jau senokai, ankstesnioji, prezidento Baracko (Barako) Obamos administracija ribojo Amerikos dujų eksportą, ir šalies lyginamasis svoris pasaulinėje gamtinių dujų prekyboje šiuo metu palyginti mažas. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas (Trampas) nori stiprinti prekybos balansą JAV naudai.

„Jis nori eiti į pasaulį ir visų pirma eiti su gamtinėmis dujomis (…) Tai yra vietos globalioje rinkoje užėmimas“, – teigė R. Švedas.

Anot jo, konkurencijai SGD rinkoje tampant vis aktyvesnei, JAV taip pat siekianti dalyvauti šiame versle.

„Dabar vyks didžiulė kova SGD rinkoje ir Amerika skubą į šią rinką. Mums, kaip mažai šaliai, tai yra gerai, nes tai yra dar vienas tiekėjas, konkurencija, gera žinia vartotojams, pramonei. Mes esame, iš vienos pusės, maža rinka, bet iš kitos pusės, esame lankstūs, galime prisitaikyti. Esame regioninės svarbos terminalas. (…) Taip kad matau dideles galimybes čia Lietuvos terminalui“, – sakė R. Švedas.

„Litgas“ nurodo, kad šiuo metu JAV bendri veikiantys SGD skystinimo pajėgumai sudaro 28 mlrd. kub. metrų, prognozuojama gamybos mastą padidinti papildomais 80 mlrd. kub. metrų iki 2023 metų. Tai leistų JAV tapti trečiu didžiausiu pasaulyje SGD eksportuotoju pasaulyje po Australijos ir Kataro.

Be to, ES šalyse kyla gamtinių dujų kainos ir tai patrauklu JAV SGD eksportuotojams.

Europa šiais metais iš JAV importavo 474 mln. kub. metrų gamtinių dujų (5 kroviniai), arba 2,7 proc. viso JAV eksportuoto SGD. 2017 metais Europą pasiekė 2,106 mlrd. kub. metrų, arba 11,3 proc. viso eksportuoto JAV SGD kiekio.

Pasak V. Ditmonaitės, mažesnį šių metų importą lėmė išaugusi Azijos SGD paklausa.

„Šiais metais Azija pasižymi dar didesniu SGD apetitu nei pernai dėl netipinių orų (šalta žiema, ypač karšta vasara), tad jų mokama kaina už SGD yra gerokai didesnė nei Europos“, – aiškino V. Ditmonaitė.

Liepos 25 dieną paskelbtame bendrame pareiškime Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutarė „stiprinti ES ir JAV strateginį bendradarbiavimą energetikos srityje“.

ES turi 150 mlrd. kubinių metrų nepanaudotų pajėgumų ir dar remia 14 suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros projektų, dėl kurių pajėgumai iki 2021 metų padidės dar 15 mlrd. kubinių metrų. Jie, pasak Komisijos, galėtų būti panaudoti suskystintų gamtinių dujų importui iš JAV, jei rinkos sąlygos būtų tinkamos, o kainos – konkurencingos.

Vis dėlto EK pažymėjo, kad šiuo metu JAV teisės aktais vis dar reikalaujama išankstinio procedūrinio suskystintų gamtinių dujų eksporto į Europą patvirtinimo. Pasak Briuselio, šių suvaržymų klausimas turi būti išspręstas ir JAV galiojančios taisyklės turi būti pakeistos taip, kad JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto tvarka į ES taptų paprastesnė.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.