Ema Batavičiūtė. Naujos ES kibernetinės grėsmės: ar TikTok tampa „atpirkimo ožiu“?

Sunkiai įsivaizduojame žmogų, kuris moderniame XXI a. bent vieną dieną išvengtų socialinių tinklų. Priimdami socialinių tinklų teikiamas naudas, kartu priimame ir jų keliamas rizikas. Pastarosios kelia vis daugiau diskusijų ir susirūpinimų ne tik kasdienėse diskusijose, bet ir politinėje arenoje. 2023 m. kovo 20 d. Europos Sąjungos institucijos, nuogąstaudamos dėl kibernetinių grėsmių, priėmė sprendimą uždrausti sąjungos institucijų darbuotojams naudotis „TikTok“ programėle darbui skirtuose įrenginiuose. Tokiu sąjungos institucijų pavyzdžių pasekė ir nemažai valstybių narių, pritaikydamos tokius pat ribojimus „TikTok“ programėlei ir vietos institucijose. Tačiau skubotas ir ne iki galo aiškiai argumentuotas ES sprendimas kelia daug abejonių dėl tokių priemonių pagrįstumo.

Nuo tada, kai ES nusprendė užblokuoti kinams priklausančią programėlę darbiniuose įrenginiuose, institucijos susiduria su nelengvomis draudimo pasekmėmis. Užklupti klausimų ir prašymų paaiškinti, pareigūnai negali aiškiai argumentuoti, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Galiausiai svarbiausiu argumentu tapo tai, kad socialinių tinklų programėlė, valdoma kinų įmonės „ByteDance“, galimai  kaupiamus vartotojų duomenis perduoda Kinijai, kitaip tariant, programėlė laikoma nesaugia.

Programėlė yra laikoma nesaugia, kai ji negali užtikrinti iš vartotojų gaunamos informacijos konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo. Kalbant apie skaitmeninę saugą, privatumas tampa vienu iš svarbiausių aspektų. Tokios saugumo problemos dažniausiai pasitaiko socialinės žiniasklaidos svetainėse, nes jos labiau pažeidžia vartotojų privatumą, nei kitokio pobūdžio internetinės svetainės. Techniškai „TikTok“ yra saugi platforma, ji nevagia vartotojų asmeninės informacijos, tačiau tai nereiškia, kad nekelia jokios rizikos. „TikTok“ programėlė teisėtai kaupia vartotojų jiems suteiktą informacija, pradedant nuo asmeninių duomenų ir baigiant vartotojo elgsena programėlėje bei sekamu turiniu. Sukaupti duomenys yra šių laikų valiuta, kuri tampa piktavalių sukčių taikiniu. Tad grėsmė kyla ne iš pačios įmonės, o iš piktų ketinimų vedinų vartotojų. Net federalinė prekybos komisija pripažįsta, kad socialinė žiniasklaida yra sukčių aukso kasykla. Taip pat „TikTok“ sukaupti duomenys yra itin svarbūs reklamos atstovams. Ne paslaptis, kad „TikTok“ bendradarbiauja su reklamos agentūromis, taikydami skelbimus pagal išanalizuota asmeninę vartotojų informaciją.

Tačiau tokios problemos aktualios ne tik „TikTok“ programėlei, bet visiems socialiniams tinklams, kurie kaupia savo vartotojų duomenis. Vienas tokių pavyzdžių gali būti „Facebook“ socialinės žiniasklaidos platforma. „Facebook“ yra laikomas vienu didžiausiu socialiniu tinklu pasaulyje ir ne karta buvo kaltinamas ne visai skaidria duomenų kaupimo politika. Be „Google“, „Facebook“ yra vienintelė įmonė turinti tokio lygio išsamią informaciją apie savo klientus. Informaciją ši įmonė kaupia pasinaudodama sekimo slapukais, veido atpažinimo sistema, veiklos pačioje programėlėje analizės pagalba. Nors „Facebook“ visada tikino, kad vartotojų informacija dalijasi tik ją anonimizavus ir gavus jų leidimą, tačiau buvo užfiksuoti duomenys, kad socialinis tinklas nutekina vartotojų  duomenis. 2019 m. „Facebook” buvo pripažinta kaip svarbiausia socialinė platforma rinkodaros specialistams. Peržiūrėjus įvairių socialinių tinklų privatumo politika galima teigti, kad „TikTok“ platforma yra tokia pat saugi ir privati kaip ir bet kuri kita socialinės žiniasklaidos platforma.

ES sprendimo gynėjai galėtų sakyti, kad toks sprendimas priimtas ne dėl „TikTok“ duomenų kaupimo keliamos grėsmės, o dėl programėlė valdančios įmonės „ByteDance“ galimų ryšių su Kinijos valdžia. JAV pareigūnai yra išreiškę susirūpinimą, kad Kinijos vyriausybė gali spausti „ByteDance“ perduoti iš vartotojų gautą informaciją, kuri galėtų būti panaudota žvalgybos ar dezinformacijos tikslams.

Tačiau ar „TikTok“ yra vienintelė socialinės žiniasklaidos programėlė priklausanti ne visai patikimiems vadovams? 2022 m. spalio 27 d. buvo užbaigtas Elono Musko „Twitter“ platformos pirkimo procesas. E.Muskui perėmus „Twitter“ socialinį tinklą buvo baiminamasi įvairių grėsmių. Pradėjęs vadovauti „Twitter“ E. Muskas susilaukė daug dėmesio iš Rusijos, Kinijos ir Islamo valstybės atstovų, kurie bandė spausti naująjį socialinės žiniasklaidos programėlės vadovą leisti jiems laisvai skleisti savo žinutę. Tuo tarpu E. Musko pažadai apie naująją „Twitter“ „laisvo žodžio“ politiką tik sustiprino Vakarų valstybėms kylantį nerimą. Galiausiai E. Muskas buvo įtarinėjamas palaikantis glaudžius santykius su Vladimiru Putinu po to, kai savo „Twitter“ platformoje paskelbė taikos planą Ukrainos ir Rusijos kare. Plano sąlygos, tokios kaip Krymą pripažinti Rusijos dalimi, susilaukė stipraus Rusijos valdžios atstovų palaikymo. Tačiau Vakarų valstybėms leido susidaryti įspūdį, kad E. Muskas, kartu su „Twitter“ platforma, tarnauja Rusijos autoritariniam režimui. Nepaisant akivaizdžios grėsmės, Europos Sąjunga nesiėmė jokių apribojimų „Twitter“ programėlės atžvilgiu.

Palyginus keletą kitų socialinių tinklų programėlių ir „TikTok“ platformą nėra randama reikšmingų skirtumų, dėl kurių pastaroji galėtu būti laikoma pavojingesnė. Savo keliamomis grėsmėmis „TikTok“ nesiskiria nuo „Facebook“ ar „Twitter“ platformų, kurioms ES institucijose nėra svarstomi jokie apribojimai. Tokia situacija veda prie prielaidų, kad ES sprendimas uždrausti „TikTok“ programėlę nėra iki galo pagrįstas ir sąžiningas. Susidaro nuomonė, kad „TikTok“ programėlė tampa „atpirkimo ožiu“ ir prisiima pasekmes už visas panašias platformas.

Socialinė žiniasklaida ir jų kaupiami duomenis yra aukso kasykla įvairioms pramonėms šakoms, todėl natūraliai tampa ir svarbiausiu taikiniu sukčiams, siekiantiems naudos. Privatumo pažeidimai ir kaupiami duomenys yra tos rizikos, kurias vartotojai prisiima naudodami socialinės žiniasklaidos programėles. ES turėtų diskutuoti bendrai apie itin populiarių socialinių tinklų keliamą grėsmę ir ieškoti sprendimų tai grėsmei sumažinti. Tačiau tokių sprendimų ieškoti reikėtų sąžiningai vertinant visas populiariąsias socialinės žiniasklaidos platformas, o ne paverčiant vieną jų „atpirkimo ožiu“.