Grybauskaitės ir Skvernelio karas: vienam iš jų tai kainuos brangiai [K. Girnius]

Konfliktas su prezidente Dalia Grybauskaite premjerui Sauliui Skverneliui gali kainuoti galimybes sėkmingai pasirodyti rinkimuose į šalies vadovo postą, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Kęstutis Girnius.

Pirmadienio „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ K. Girnius konstatavo, kad tokia kova – pikta, vaikiška, kokią dabar stebime tarp S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės, yra retas įvykis. „Užsienio diplomatai čia turėtų sėdėti, krapštyti galvas, ir galvoti, kas čia darosi. Abu elgiasi kaip maži vaikai, kurie negali susivaldyti“, – konstatavo politologas. Tačiau, jo vertinimu, ilguoju laikotarpiu tai, ką daro S. Skvernelis, yra naudinga.

„Pagaliau metamas iššūkis prezidentės autoritariniam valdymo stiliui ir jos kaprizams. Paskutinė provokacija buvo, kai po visų ginčų, staiga penktadienį jis pranešė, kad šiandien, pirmadienį, svarstys užsienio politiką, kurią prezidentė laiko savo privačia valda“, – sakė K. Girnius atkreipdamas dėmesį į šiandien vyriausybėje vyksiančią diskusiją dėl santykių su Rytų kaimynais.

Pasak politologo, tą kiti premjerai jau seniai turėjo padaryti. „Mane kartais stebina, kad toks ryžtingas, tvirtas ir geras premjeras kaip Andrius Kubilius irgi nusileisdavo jos kaprizams. Manau, kad dabar gali būti kuriamas teigiamas precendentas. Jei atsirastų kita tokia prezidentė ar prezidentas, kuris mėgintų visus šokdinti, tai būtų pavyzdys, kad galima tam pasipriešinti“, – sakė K. Girnius.

Nemano, kad toks elgesys prasmingas

M. Romerio universiteto docentas dr. Virgis Valentinavičius oponavo kolegai sakydamas, kad veltis į tokią kovą galbūt ir būtų prasminga, jeigu tai būtų bent jau Dalios Grybauskaitės antros kadencijos pradžia. Bet dabar jau kadencija eina į pabaigą. Jo nuomone, prezidentės elgesys su S. Skverneliu nėra išskirtinis. Esą prezidentės laikysena yra itin kritiška pastarųjų dviejų vyriausybių atžvilgiu.

„Nematau, kad S. Skvernelis būtų labiau nemėgiamas negu Algirdas Butkevičius. (…) D. Grybauskaitė negali skųstis charakterio silpnumu, bet, aš norėčiau tikėti, kad didžioji dalis jos karšto elgesio ir temperamento raiškos yra dėl politikos turinio: ką Vyriausybė daro, kaip daro“, – sakė V. Valentinavičius. Politologo vertinimu, S. Skvernelio vyriausybė kai kuriose srityse yra geresnė negu A. Butkevičiaus, bet yra daugybė vietų, kur yra realaus pagrindo pykti. Tarp tokių sričių jis išskyrė žemės ūkio politiką.

Pykstasi, bet nedirba?

VU TSPMI politologas K. Girnius atrėmė kritiką sakydamas, kad reikia būti atviriems – prezidentė su visais pykstasi, jai nei vienas premjeras netiko.
„A. Kubilius gal būtų ideologiškai artimesnis, bet ir jis netiko absoliučia prasme. Kas blogiausia – ji atsistoja, kritikuoja ir nedirba. S. Skvernelis tą labai teisingai pasakė, kad tie, kurie nedirba, tai neklysta“, – sakė K. Girnius.

Jis pasigedo prezidentės rūpesčio tais atvejais, kai priimami svarbūs įstatymai. Politologas nemato, kad ji tokiais atvejais kviestų Seimo narius, frakcijų vadovus, kalbėtų su premjeru. „Trys premjerai, trys vyriausybės, devyneri metai, ir nei vienas žmogus jos netenkino. Tokiu atveju, jei per devynerius metus niekas netinka, tada tai yra ir charakterio problema. Be kitų dalykų“, – sakė K. Girnius.

Laikosi rinkiminio pažado

M.Romerio universiteto politologas oponavo, kad prezidentė tiesiog vykdo savo per rinkimus duotą pažadą – būti kieta. „Jos visas įvaizdis yra kietumas, griežtumas. Tai nėra malonus vaizdas, bet tai yra rinkiminis pažadas, ir tai yra pagrindas, kodėl ji yra populiariausia politikė Lietuvoje“, – sakė V. Valentinavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė nėra vienintelė prezidentė, kuri konfliktavo su vyriausybių vadovais ir valdančiąja dauguma.

„Valdas Adamkus per pirmą kadenciją irgi konfliktavo su Gediminu Vagnoriumi ir su Seimu. Net Algirdas Brazauskas į pabaigą konfliktavo su Adolfu Šleževičiumi. Bet iki šiol neturėjome patirties, kai iš tikrųjų stiprus charakteris ateina į šitą poziciją, ir pasiima tiek valdžios, kiek nori pasiimti“, – sakė V. Valentinavičius. Jo kolega iš VU TSPMI atkreipė dėmesį, kad prezidentė nuo pirmųjų dienų sakė, kad ji turės tiek galių, kiek leis imti, tačiau ji pirmąjį įstatymą vetavo tik po dvejų metų. „Aš nematau to tvirto charakterio. Ji yra kaip Donaldas Trumpas – irzloka, kietoka, piktoka, bet nedaro tų dalykų, kuriuos turėtų daryti, kad būtų veiksmingiau bendraujama“, – sakė K. Girnius.

Jis buvo nelinkęs sureikšminti aukštų prezidentės reitingų. Esą visi prezidentai yra populiarūs, nes jiems nereikia priimti jautrių sprendimų, pavyzdžiui, dėl mokesčių. „Yra du įprasti dalykai: reitingai – prezidento aukšti, o premjero – žemi, išskyrus stebuklingą Butkevičių. Sprendžiant jautriausius vidaus politikos klausimus, prezidentė, kada nori, gali nusišalinti arba kaip tik įsivelti“, – sakė K. Girnius.

Politologas įžvelgė, pasak jo, teigiamą dalyką prezidentės elgesyje: ji mažai bendrauja su spauda. „Visi kiti tiek dažnai kalba su spauda, kad neišvengiamai nusišnekės, žiniasklaida pagriebs tuos nusišnekėjimus, atkreips į juos pagrindinį dėmesį. Prezidentė pati beveik nekalba, kalba tik per spaudos atstovę, per patarėjus, ir kai turi savo metinę kalbą. Čia yra teigiamas dalykas, nes Lietuvos politikai per dideli plepiai“, – sakė K. Girnius.
Palankesnė dešiniesiems?

Politologų nuomonės išsiskyrė klausimu, ar prezidentė yra palankesnė dešiniesiems. K. Girnius mano, kad taip yra. O V. Valentinavičius tikino, kad tai yra mitas, kad prezidentė palanki konservatoriams. „Paklauskite Dainiaus Kreivio arba Vito Matuzo, kiek jiems palanki buvo. Prezidentė programiškai yra nepartinis žmogus, ir visą laiką stengiasi pakilti virš partijų. A. Kubilius, jeigu kas nepatikdavo, kentėdavo lygiai taip pat“, – sakė V. Valentinavičius.

K. Girniaus nuomone, tai ir yra didžioji problema, kad „visi tik kenčia“. „Kodėl ji ko nors nepalaiko?“, – klausė politologas. V. Valentinavičius mano, kad jei ne prezidentė, neturėtume permainų „Lietuvos geležinkeliuose“. Jis taip pat teigiamai įvertino jos laikyseną dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko. Jo kolega mano, kad prezidentė galėjo šį klausimą suderinti su premjeru.

„B. Markauskas po dviejų – keturių savaičių turės atsistatydinti, aš nemanau, kad yra būtina, kad jis tai padarytų tučtuojau. Čia yra kažkokia legenda, kad Vakaruose žmonės atsistatydina vos kokio nors skandalo kvapelis atsiranda. Nieko panašaus“, – sakė K. Girnius.
Nemano, kad Skvernelis gali laimėti kovą žmonių akyse
VU TSPMI politologas nemano, kad S. Skvernelio kova su prezidente yra dalis jo kelio prezidento posto link.
„Jis vis dėlto kovoja su Lietuvos karaliene, ir tikimybė, kad jis nuvaikinikuos karalienę yra labai maža. Manau, kad, kai žmonės žiūrės, tai faktiškai pakenks jo įvaizdžiui“, – sakė K. Girnius.

Politologas nenustebtų, kad S. Skvernelio populiarumas dėl konflikto su prezidente gali tiek smukti, kad jis apsispręs nekandidatuoti. „Jei jis sąmoningai nusprendė konfliktuoti su prezidente manydamas, kad tai padės jam tapti prezidentu, tai aš manau, kad jis klydo“, – sakė K. Girnius.

Perspausdinta iš Delfi.lt