Įtempti Serbijos ir Kosovo santykiai: pokyčiai veikiausiai vyks lėtai

Tarp Serbijos ir Kosovo ilgus metus tvyro įtampa. Nors šiuo metu ji yra nuslūgusi, Kosovo nepripažinimas ir Serbijos glaudūs ryšiai su Maskva kelia nerimą: ar galima tikėtis dar vieno karo Rytų Europoje? Kosovas nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 2008 m. susidūrė su neramumais. Valstybė ribojasi su Serbija šalies pietuose, tačiau serbai nepripažįsta Kosovo ir netgi savo Konstitucijoje yra pabrėžę, kad Kosovo teritorija yra Serbijos dalis.

Šiuo metu vis dar vyksta sunkios derybos, jose jau buvo susitarta dėl dalies sprendimų – serbai ir kosoviečiai galės įvažiuoti į teritoriją ir iš jos išvažiuoti be tam tikrų dokumentų. Tačiau klausimas dėl automobilių registracijos numerių išlieka neaiškus.

Etniniai serbai Kosovo šiaurėje naudojasi Serbijos institucijų išduotais automobilių numeriais su Kosovo miestų santrumpomis. Kosovo Vyriausybė šiuos numerius laiko neteisėtais, tačiau juos toleruoja keturiose šiaurinėse savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia serbų. Kosovas pareikalavo, kad šie numeriai būtų pakeisti jų išduodamais numeriais su Kosovo Respublikos santrumpa RKS. Automobilių savininkai iki rugsėjo pabaigos turi pasikeisti registracijos numerius. Kadangi Serbija nepripažįsta Kosovo, ši sąlyga netenkina etninių serbų Kosove.

Liepos pabaigoje Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, jog Serbijos ir Kosovo santykių situacija „dar niekada nebuvo tokia sudėtinga“, ir pabrėžė, kad gins etninius serbus, jeigu kils karinio konflikto grėsmė.

Prasidėjus deryboms tarp Serbijos ir Kosovo, kuriomis siekiama numalšinti tarp valstybių kilusius neramumus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas rugpjūčio 17 d. NATO surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir A. Vučičius, pareiškė, kad Aljansas pasiruošęs veikti, jeigu kiltų bet kokie neramumai: „Abiejų pusių prašau valdytis ir vengti smurto. NATO akylai stebi situaciją. Mūsų KFOR (NATO paskirtos Kosovo pajėgos, skirtos taikai palaikyti, – LRT.lt) taikos palaikymo misija yra susitelkusi į JT mandatą. Jeigu nebus išlaikytas stabilumas, KFOR pasiruoš įsikišti.“

Kaip paaiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Lina Strupinskienė, didžiausi neramumai kyla dėl iš serbų pusės atsiradusios dezinformacijos.

„Pavyzdžiui, kalbama, kad Kosovo pareigūnai neva atima tapatybės dokumentus iš atvykstančių serbų ir panašiai. Tiesa, nė viena valstybė nėra suinteresuota karinio konflikto atsinaujinimu, jis būtų nenaudingas ir nepadėtų rasti tvaraus sprendimo“, – aiškina L. Strupinskienė.

Kosovas nėra tik Serbijos nepripažįstama valstybė. Tarp šalių, nepripažįstančių Kosovo, yra Rusija, Kinija, Bosnija ir Hercegovina, Baltarusija ir Ukraina. Tiesa, pastaroji rugpjūčio 6 d. paskelbė, jog persvarstys šį sprendimą.

Serbija taip pat palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi: nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Serbija nesutiko su sankcijomis, skirtomis šaliai agresorei. Be to, Serbijoje kovo 5 dieną vyko prorusiškas protestas: Rusijos karinius veiksmus palaikantys serbai žygiavo su Rusijos ir Serbijos vėliavomis ir Vladimiro Putino nuotraukomis. Be to, Serbijos prezidentas A. Vučičius palaiko artimus ryšius su V. Putinu: dar gegužę jie pasirašė sutartį, kurioje nurodoma, kad Serbija trejus metus gaus dujų iš Rusijos.

VU TSPMI dėstytoja paaiškino, kad Rusija labai aiškiai palaiko Serbiją ir neretai įpila žibalo į ugnį. Tai Rusija daro, pasitelkdama savo diplomatus ir skleisdama prorusišką propagandą, taip baugindama gyventojus ir keldama įtampą. Neaišku, ar Rusija suteiktų karinę paramą, jeigu situacija eskaluotųsi: „Karinė parama jau būtų visiškai kas kita. Ji gerokai sudėtingesnė ir brangesnė – ne vien dėl to, jog Rusija šiuo metu intensyviai kariauja Ukrainoje, bet ir dėl nutolusios regiono geografinės padėties, didelių politinių ir ekonominių kaštų.“

Kalbėdama apie Serbijos prezidento skambias frazes ir grasinimus, ekspertė L. Strupinskienė patikino, kad šie grasinimai nekelia didžiulės grėsmės – jie veikiau yra priemonė, kad tarptautinė bendruomenė suteiktų kuo daugiau išlygų: „Grasinimai yra veikiau prezidento retorinė strategija, siekiant išsiderėti kuo daugiau išlygų iš tarptautinės bendruomenės. Ši strategija ypač veiksminga karo Ukrainoje kontekste, kai visi labai jautriai reaguoja į kalbas apie dar vieną karą Europoje.“

Nors ES ir kitos organizacijos yra sutelkusios savo dėmesį į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, jos nepamiršo ir sudėtingos situacijos tarp šių Balkanų šalių – ES ir JAV atstovai moderuoja derybas.

L. Strupinskienė taip pat pridūrė, jog NATO jau kelis dešimtmečius yra įkūrusi KFOR: „Misijos tikslas yra palaikyti taiką šioje valstybėje. Abi valstybės yra apsuptos kitų NATO ir ES priklausančių valstybių. Aukščiausieji NATO pareigūnai jau ne kartą viešai patikino, kad imtųsi visų reikalingų veiksmų, jei situacija eskaluotųsi.“

Serbija taip pat yra įtraukta į valstybių, norinčių įstoti į ES, sąrašą ir svarstoma, kad ji bus prijungta iki 2025 m.

Tiesa, L. Strupinskienė užsiminė, kad Serbija turėtų susimąstyti dėl savo agresyvios politikos, jeigu tikrai nori įstoti į ES: „Kadangi Kosovo nepriklausomybės klausimas labai jautrus Serbijai ir serbų nacionalinei tapatybei, pokyčiai veikiausiai vyks lėtai, palaipsniui, sprendžiant daugiau technines problemas, kurios galbūt ves į pripažinimą ilguoju laikotarpiu. Ypač jei Serbija ir toliau deklaruos tikslą vieną dieną tapti ES šalimi nare.“

Tiek Kosovas, tiek Serbija nori įstoti į ES ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl karinio konflikto tarp abiejų valstybių galimai nebus. Jeigu derybos bus sėkmingos, įtampa sumažės ir tai bus dar vienas žingsnis Kosovo pripažinimo link.

Pasak VU TSPMI dėstytojos, derybos greičiausiai bus sėkmingos, tačiau tai nereiškia, kad konfliktai tarp Kosovo ir Serbijos visiškai išnyks: „Labai tikėtina, kad galiausiai derybos bus sėkmingos ir situacija bent kurį laiką bus suvaldyta. Vis dėlto tai nesprendžia pamatinių Kosovo nepripažinimo ir etninių serbų, gyvenančių Kosove, likimo problemų, todėl galime manyti, jog panašių neramumų tarp Serbijos ir Kosovo matysime ir ateityje.“

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.