K. Girnius. Abejinga valdžia, menki atlyginimai.
Neseniai statistikos departamentas patvirtino, kas seniai žinoma – Lietuvoje žmonės uždirba mažai. Lapkričio pabaigoje buvo paskelbta, jog Lietuvos darbuotojų atlyginimai išlieka kukliausi Baltijos valstybėse.
Vidutinis mėnesio darbo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje – 925 eurai, Estijoje – 1201 euras. Estas kas mėnesį uždirba net 350 eurų daugiau, nors reikia prisiminti, jog Estijoje pragyvenimas yra brangesnis. Per metus vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje augo šiek tiek mažiau negu kitose dviejose Baltijos šalyse.
Netikslu manyti, kad lietuviai pasmerkti uždirbti mažiau negu kaimynai. Tai nėra gamtos dėsnis, bet verslininkų ir valdžios pareigūnų sprendimų, iš tiesų, jų abejingumo vaisius. Lietuvoje mažiausia dalis naujai sukurto turto darbo skiriama mokesčiams ir pensijoms, darbdaviai savęs neskriaudžia. Atrodo, kad dabartinė „valstiečių“ valdžia, kuri vaizduojasi paprasto žmogaus gynėja, ketina sekti savo pirmtakų pavyzdžiu – apgailestauti, jog žmonės mažai uždirba, bet nesiimti rimtesnių priemonių atlyginimams kelti.
Negalima tvirtinti, kad visų atlyginimai stagnuoja. Pastaruoju metu atlyginimų didėjimas net įgauna pagreitį. Darbo užmokesčio augimą paveikė padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis kai kurių sričių darbuotojams. Vis dėlto, biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis nėra pasiekęs prieškrizinio lygio. 2008 m. jis buvo 490 litų, arba 141,9 euro. Dabar jis 130,5 euro, nors per tą laiką infliacija sumažino perkamąją galią daugiau negu 30 proc. Taigi, kai kurie biudžetininkai realiai uždirba beveik perpus mažiau, negu jie uždirbo prieš beveik dešimtmetį. Tai nepateisinama.
Politikai pagaliau įsisąmonina, jog kažkas yra negerai. Svarstant biudžetą būta įvairių siūlymų kelti bazinę algą, bet nuogąstauju, kad viskas baigsis kalbomis. Algirdas Sysas siūlė kelti bazinę algą net iki 142 eurų. Šiuo atžvilgiu Sysas itin nuoseklus. Kai jo partija valdžioje, jis tyli kaip pelė po šluota. Vos socdemai pralaimi rinkimus, jo socialinė sąžinė pabunda, ir jis skuba kalbėti apie socialinį teisingumą ir atlyginimų didinimą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ragino didinti bazinę algą iki 137 eurų, bet premjeras S. Skvernelis aiškina, jog tai „nerealus skaičius“. Toks algų padidinimas kainuotų 100 milijonų eurų, ir esą tam nėra pakankamai.
Veikiausiai pareiginės algos bazinis dydis nuo sausio augs 2 eurais – iki 132,5 eurų. Tai itin kuklus padidėjimas – apie pusantro procento; privačiame sektoriuje atlyginimai padidėjo 7 procentais ar daugiau. Bet kol nėra galutinio nutarimo, galime viltis, kad konservatoriai neliks pasyviais stebėtojais, bet reikalaus, kad bazinės algos dydis būtų ne mažesnis nei 137 eurų.
Graikijos pavyzdys parodė, kad negalima sukurti gero gyvenimo beatodairiškai keliant algas ir pažeidžiant fiskalinę drausmę. Per dešimtmetį Graikijos valstybės tarnautojų atlyginimai paaugo 117 proc., per ir po krizės panašiais tempais smuko. Bet tai, kad šiandien nėra lėšų, nereiškia, kad jų nebus rytoj. Čia politinės valios klausimas. 2013 m. krašto apsaugai Lietuva išleido 263 mln. eurų, 2018 m. jai bus skiriama net 873 mln. eurų, taigi šešiais šimtais milijonų eurų daugiau. Kai kurie politikai ragina skirti net daugiau. Negaila tų pinigų, be jų Lietuva neįgyvendintų savo įsipareigojimų NATO. Bet jei per šešerius metus buvo galima surasti šešis šimtus milijonų eurų, turėtų būti įmanoma kaip nors sukrapštytą šimtą milijonų bazinei algai didinti. Tai ne tik būtų svarbus žingsnis socialinio teisingumo linkme, bet ir stiprintų nacionalinį saugumą. Žmonės labiau linkę rūpintis savo valstybės gerove, kai valstybė rūpinasi jų gerove. Tai elementari tiesa, bet ir tiesa, kurios nenori pripažinti elitas, linkęs nepaisyti kitų interesų ir poreikių.
Biudžetininkų atlyginimai didėja, bet selektyviai. Auga atlyginimas tiems, kurie turi galingesnius patronus, ir tiems, kurie mobilizuojasi ir daro spaudimą valdžiai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ką tik pasiūlė priimti naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymą, tuo pačiu ir keliant visų STT pareigūnų atlyginimų koeficientus. Priėmus įstatymą, specialisto pareiginė alga didėtų nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų, neatskaičius mokesčių, taigi, nuo 26 proc. iki 30 proc. Prisiminkime, kad pareiginės algos bazinis dydis augs vos pusantro procento.
Mokytojai jau kurį laiką geba išmušti didesnius atlyginimus iš valdžios. Iš jų pasimokė gydytojai, kurie veda kietas derybas su valdžia. Atrodo, kad Vyriausybė įsipareigos užtikrinti, jog 2020 metais medikų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Ir kad ateityje jų atlyginimai būtų siejami su šalies vidutiniu atlyginimu. Nepavydžiu medikams jų sėkmės. Kiek juos kartais prakeiktume, jų paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o kompetencija ganėtinai aukšta. Medikai turėjo ir kitų reikalavimų, antai, kad iki 2020 metų gydytojų atlyginimas pasiektų vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą. Čia gal persistengta, būtų realistiškiau reikalauti, jog atlyginimai nebūtų mažesni negu vidutinis naujųjų Europos Sąjungos narių gydytojų atlyginimas. Antra vertus, jei svajojama, kam kuklintis? JAV dermatologai uždirba apie 350,000 dolerių per metus.
Tariamai, nėra lėšų atlyginimams didinti. Bet tų lėšų nėra, nes mokesčiai per maži ir itin regresyvūs. Vyriausybės viena po kitos nepaiso Tarptautinio valiutos fondo raginimo įvesti nekilnojamojo turto ir kitus reikalingus mokesčius. Seniai pribrendo laikas nuodugniai pertvarkyti mokesčių sistemą, kad daugiau lėšų įplauktų į valstybės biudžetą. Per rinkimus beveik visos partijos kalbėjo apie poreikį mažinti migraciją, ir beveik visos pažymėjo, jog pagrindinė emigravimo priežastis yra žemas pragyvenimo lygis. Visa tai lyg užmiršta. Valdžia nėra visagalė, negali viena išspręsti visų problemų. Bet ji gali užtikrinti, kad biudžetininkų atlyginimai po dešimties metų sugrįžtų į buvusį lygį.
Perspausdinta iš DELFI.lt
