JAV veikianti Nacionalinė šaunamųjų ginklų asociacija yra galinga organizacija, deja, kovojanti dėl neteisingo reikalo, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. Anot jo, teisė turėti ginklą įrašyta JAV Konstitucijoje, todėl gausu žmonių, kurie ne tik palaiko ginklų asociaciją, bet yra įsitikinę – neleidus nešiotis ginklų, žmogžudysčių tik padaugėtų.
40 proc. žmonių gyvena namuose, kuriuose laikomas ginklas
Sekmadienį koncertuodamas prieš daugiau nei 20 tūkst. žmonių Las Vegase žymus JAV muzikos atlikėjas Jasonas Aldeanas dainos „When She Says Baby“ nebaigė – turėjo slėptis prasidėjus šūviams.
Į klausytojus iš šalia esančio viešbučio 32 aukšto pro langą šaudė Stevenas Paddockas. 59 žmonės nužudyti, daugiau nei pusė tūkstančio sužeisti. Trijose skirtingose vietose S. Paddockas laikė keliasdešimt šaunamųjų ginklų. Dalis pusiau automatinių šautuvų buvo pritaikyti šaudyti automatiniu režimu.
Nevadoje draudžiama įsigyti automatinių ginklų, pagamintų po 1986 m. kovo, tačiau pusiau automatiniai ginklai nėra draudžiami. Taip pat legaliai prekiaujama įvairiomis detalėmis, kurias pritaikius ginklai veikia kaip automatiniai. Šioje valstijoje nereikia jokių leidimų, norint įsigyti ginklą. Taip pat leidžiama jį nešiotis atvirai.
Pew tyrimų centro duomenimis, Jungtinėse Valstijose 40 proc. žmonių gyvena namuose, kuriuose laikomas ginklas. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas K. Girnius, griežtesnei ginklų kontrolei prieštaraujantys amerikiečiai dažnai remiasi Konstitucija.
„Antrojoje pataisoje pažymėta, kad galima neštis ginklą. Tai priimta XVIII a. Tada buvo galvojama, kad ginklas reikalingas, jei atsirastų kokia nors diktatūra arba […] žmonės galėtų ginti savo teises. Turėti ginklą reiškė turėti kone vietos policiją. Žinoma, sąlygos, egzistavusios XVIII a., nebeegzistuoja XX–XXI a.“, – sako K. Girnius.
Jis priduria, kad vis dėlto JAV gausu žmonių, kurie tebetvirtina, kad turėti ginklą – konstitucinė teisė. Anot K. Girniaus, be Konstitucijos pataisų nebūtų galima panaikinti teisės turėti ginklą, todėl kyla klausimų, kokius ginklus galima turėti ir kokiomis aplinkybėmis juos galima įsigyti.
Kalbėtis apie ginklų kontrolę prezidentas nesutiko
Įvykis Las Vegase – daugiausia aukų pareikalavusios šaudynės per visą šiuolaikinę JAV istoriją. Po jų nemažai sukrėstų muzikos atlikėjų ir laidų vedėjų siūlė šaudynes įvardyti kaip terorizmą. Taip pat ragino valdžią imtis veiksmų ir sugriežtinti ginklų kontrolę.
Las Vegase su šaudynių aukomis, jų artimaisiais, gydytojais ir pareigūnais susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenorėjo kalbėti apie ginklų kontrolės griežtinimą. Pasak D. Trumpo, tam ne laikas. K. Girniaus teigimu, D. Trumpo ir prieš jį prezidentavusio Baracko Obamos požiūriai į ginklus bei jų kontrolę labai skiriasi.
„B. Obama, kaip nemažai demokratų, mano, kad reikia riboti šią teisę. Tai ne pirmos tokios masinės žudynės. […] Dažnai reikalaujama apriboti [ginklų įsigijimą ir naudojimą], demokratai norėtų tai padaryti. B. Obama irgi stengėsi, kad nebūtų galima įsigyti tokių pavojingų pusiau automatinių gunklų, bet niekada nesurinko pakankamai balsų Kongrese, kad galėtų tai pakeisti. O D. Trumpas didžiuojasi, kad yra ginklų ir teisės įsigyti ginklą rėmėjas“, – nurodo K. Girnius.
Siūlo pasinaudoti Australijos patirtimi
Po įvykių Las Vegase Australijos užsienio reikalų ministrė pasiūlė su Jungtinėmis Valstijomis pasidalyti savo šalies patirtimi, reformuojant ginklų kontrolę. LRT RADIJO bendradarbė Sidnėjuje Rita Baltušytė sako, kad Australijoje kontrolę nuspręsta sugriežtinti 1996 m. po panašaus įvykio.
„Martinas Bryantas Port Arthur – pačioje piečiausioje Tazmanijos salos vietoje – iš dviejų iš pusiau automatinių ginklų, kuriuos buvo pritaikęs pats, nužudė 35 žmones. Dar daug buvo sužeistų. Po 12 dienų vyriausybė priėmė labai griežtą ginklų kontrolės įstatymą, bet prieš tai buvo paskelbta, kad valstybė supirks nelegalius ginklus“, – pasakoja R. Baltušytė.
Jos teigimu, kad supirktų nelegalius ginklus, Australijos vyriausybė išleido 500 mln. dolerių. Buvo surinkta apie milijoną ginklų. Pasak R. Baltušytės, šią reformą australai iš pradžių vertino skeptiškai: „Buvo nepasitenkinimo, netgi juokų, kad esą už tuos ginklus moka tiek daug, kad žmogus gali atiduoti nelegalų ginklą, o sau nusipirkti legalų. Bet paskui žmonės buvo patenkinti, nes nuo to karto nebuvo tokių baisių masinių žudynių. Masinėmis žudynės laikomos tada, kai nuo vieno žmogaus žūva keturi penki žmonės. Tokių išpuolių nuo to laiko nėra, o prieš tai buvo net keli.
R. Baltušytės teigimu, dabar Australijoje taikomi griežti reikalavimai ir taisyklės – žmogus turi nurodyti labai rimtą priežastį ir pateikti įrodymų, kodėl jis nori įsigyti ginklą.
„Savigyna nėra tarp priimtinų priežasčių. Automatiniai, pusiau automatiniai ginklai šalyje neleidžiami, uždrausti, išskyrus tam tikras aplinkybes. Kad turėtum ginklą, reikia išlaikyti teises, kurios neišduodamos jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Būtina pateikti labai gerą charakteristiką, baigti apmokymus. Teisės išduodamos ne ilgiau kaip penkeriems metams. Įsigyti ginklą galima tik legaliai, iš legalaus ginklų pardavėjo“, – sako R. Baltušytė.
Vadovaujasi pasakymu: blogietį su ginklu gali sustabdyti tik gerietis su ginklu
Nacionalinė šaunamųjų ginklų asociacija – tai 1871 m. Jungtinėse Valstijose sukurta organizacija, pasisakanti už teisę į ginklą ir, be abejo, – pačius ginklus. Pasak K. Girniaus, tai viena įtakingiausių lobistinių organizacijų Jungtinėse Valstijose.
„Tai puikiausiai susiorganizavusi lobistinė organizacija. Jos galią galima pamatyti, kai žiūri į Amerikos įstatymus. Jie stumia tokius įstatymus, kad žmogus galėtų vaikščioti gatvėmis paslėpęs savo ginklą. Buvo netgi siūlymų dar labiau plėsti teisę turėti tuos ginklus. Tai labai veiksminga organizacija. Deja, veikia dėl neteisingo reikalo“, – sako K. Girnius.
Jis priduria, kad JAV gausu žmonių, kurie šią organizaciją vertina, taip pat vertina ginklų turėjimą: „Jie turi tokį pasakymą – sustabdyti blogietį su ginklu gali tik gerietis su ginklu. Kalbama, esą, jeigu būtų negalima vaikščioti su ginklu, būtų nužudoma dar daugiau žmonių.“
Atsakingos politikos centro duomenimis, Nacionalinė šaunamųjų ginklų asociacija prezidentinę D. Trumpo kampaniją parėmė daugiau nei 30 mln. dolerių. Šių metų balandį D. Trumpas dalyvavo kasmečiame asociacijos susitikime. Jis tapo pirmuoju prezidentu po Ronaldo Reagano, kuris sakė kalbą tokiame susitikime. Svarbu ir tai, ką D. Trumpas pasakė – jis pasižadėjo niekada nepasikėsinti į žmonių teisę laikyti ir nešiotis ginklų. Kol kas jis šio pažado laikosi.
Perspausdinta iš LRT.lt