K. Girnius. Saakašvilis – naudingas Kremliaus idiotas?

Jau tris mėnesius buvęs Gruzijos prezidentas tyčiojasi iš Ukrainos valdžios. Rugsėjo pradžioje, šalininkų būrio padedamas, jis neteisėtai kirto Lenkijos ir Ukrainos sieną, nors neturėjo nei Ukrainos pilietybės, nei vizos.

Kol kas jis nesulaikytas, nors vis atviriau meta iššūkius Ukrainos valdžiai ir teisėsaugai. Šią savaitę policija kelis kartus nesėkmingai mėgino jį suimti. Antradienio rytą policija ir saugumo pareigūnai surengė reidą jo bute Kijeve, trumpam jį areštavo, bet jo rėmėjai jį išvadavo. Trečiadienį saugumo pajėgos buvo atvykusios į protestuotojų stovyklą suimti Saakašvilio, bet buvo priverstos atsitraukti, kilus susirėmimams su jo šalininkais.

Antradienį Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad Saakašvilis privalo per parą savanoriškai atvykti pas tyrėją. Saakašvilis nepaisė nurodymo, pareikšdamas, jog jis pasiryžęs susitikti su prokuratūros atstovais, bet tik protestuotojų stovykloje, netoli Parlamento. Saakašvilis ragina opoziciją susivienyti, rengti masines eitynes ir imtis kitų priemonių, kad pašalintų, jo nuomone, korumpuotą prezidentą Porošenką ir jį palaikančius oligarchus.

Tai neregėtas spektaklis. Viena didžiausių Europos šalių negeba sulaikyti žmogaus, kuris atvirai pažeidžia šalies įstatymus, nepaiso teisėsaugos organizacijų nurodymų, ragina nuversti prezidentą ir vyriausybę. Šitoks scenarijus labiau tikėtinas pulkininkų valdomoje trečiojo pasaulio šalyje negu valstybėje, kuri siekia Europos Sąjungos ir NATO narystės. Kyla klausimas, kiek Ukraina yra valdoma, ar ji tebėra teisinė valstybė, jei ji negali užtikrinti įstatymų ir teisėsaugos organų sprendimų įgyvendinimo. Neįsivaizduotina, jog kuri nors ES šalis leistų nelegaliai ir atvirai į jos valstybę atvykusiam žmogui tris mėnesius ramių ramiausiai agituoti prieš valdžią.

Savo ruožtu Ukrainos valdžia nėra nekalta mergelė, bet viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Praeitą savaitę dėmesio centre atsidūrė Ukrainos parlamentarų ir įtakingų teisėsaugininkų bandymai susilpninti Vakarų aukštai vertinamą Ukrainos nacionalinį antikorupcinį biurą. Kai spalio mėnesį biuras ketino sulaikyti Vidaus reikalų ministro A. Avakovo sūnų dėl įtariamo 521 tūkst. dolerių grobstymo, ryšium su sutartimi tiekti kuprines vidaus reikalų ministerijai, Avakovas nurodė nacionalinės gvardijos nariams ir policijai blokuoti kelius į Kharkivą, kad jo sūnus nebūtų suimtas. To nematytume ES šalyje.

Nors Ukrainos valdžia negeba suimti Saakašvilio, ji stengiasi nelikti skolinga. Šią savaitę Ukrainos generalinis prokuroras Lucenka pareiškė, kad Saakašvilis gavo pusę milijono dolerių iš Rusijoje besislapstančio verslininko S. Kurčenkos, su kuriais jis ir jo aplinkos žmonės organizavo protesto akcijas. Pasak prokuroro, protestų tikslas yra užgrobti valdžią Ukrainoje ir padėti „Janukovyčiaus ir Kurčenkos organizuotos nusikalstamos grupuotės“ nariams nutraukti jų baudžiamąjį persekiojimą, bei susigrąžinti turtą, kurį jie anksčiau buvo nusikalstamai įgiję Ukrainoje.

Buvęs Švedijos Užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pavadino mėginimą vaizduoti Saakašvilį Rusijos agentu mėgėjišku. Reikia Bildtui pritarti, nes sunku manyti, jog Saakašvilis sąmoningai imtų pinigų iš Maskvos, taptų jos agentu. Tai toli gražu nereiškia, kad jis netiesiogiai tarnauja Maskvos interesams, savo veiksmais pabrėždamas Kijevo valdžios bejėgiškumą ir griaudamas teisinės valstybės pamatus.

Saakašvilis padeda įtvirtinti itin ydingą ir pavojingą praktiką. Kuriuo nors parlamento, vyriausybės ar prezidento nutarimu nepatenkinti žmonės skuba į Maidaną protestuoti. Piliečiai turi teisę reikšti savo nuomonę, bet susirinkusieji ne tik protestuoja, bet ir neklauso policijos. Kai policija mėgino sulaikyti Saakašvilį stovykloje Maidane, protestuotojai suskubo jį ginti, susirėmė su policija ir privertė ją pasitraukti. Tas pats įvyko antradienį. Minia apsupo ir neleido išvažiuoti policijos automobiliui, kuriame buvo laikomas Saakašvilis, ir ilgainiui jį išlaisvino. Policijos pajėgos atsiduria sudėtingoje padėtyje. Jos gali smurtu įvykdyti savo užduotį. Arba protestuotojų ryžto priešintis jėga akivaizdoje jos turi pasitraukti, nepasiekusios savo tikslo. Net smurto vartojimas nesuteikia garantijų, kad bus galima įgyvendinti užduotį, jei protestuotojai yra pakankamai ryžtingi, pvz., atsiguldami užblokuoja kelią ir atsisako trauktis. Juk jų nepervažiuosi. Mažas, drausmingas policijos dalinys bus bejėgis, smurtaujant rizikuos sukelti dar didesnius ir piktesnius protestus, kaip puikiai žino buvęs prezidentas V. Janukovičius. Ką Saakašvilis ir jo šalininkai daro, nebus nepastebima. Kiti seks jo pėdsakais, jausis laisvi nepaisyti valdžios nurodymų. Atveriamas kelias į chaosą ir anarchiją.

Nesuprantu, ko siekia Saakašvilis, nežinau, ar jis pats supranta galimas savo veiksmų pasekmes. Ar jis tikisi pakartoti Gruzijos Rožių revoliuciją, nuversti prezidentą – šį kartą Porošenką, ne Ševardnadžę – ir pats juo tapti? Jis pakankamai didelis megalomanas, kad nuoširdžiai tikėtų, jog jis Ukrainos išganytojas. Gal jo siekiai kuklesni – sukurti sąlygas korumpuotai valdžiai nuversti. Net šiuo atveju jo priemonės yra nepriimtinos. Jis nevykdo pilietinio nepaklusnumo akcijos, per kurią pilietis savo sulaikymu, gal net įkalinimu atkreipia visuomenės dėmesį į neteisingą įstatymą ar nepriimtiną padėtį. Saakašvilis atsisako būti sulaikomas, demonstruoja, kad turint pakankamai šalininkų galima nepaisyti valdžios. Jis ženkliai prisideda paverčiant Ukrainą vos valdoma šalimi.

Kremlius dar kartą gali būti dėkingas Mišai. Jo nutarimas 2008 m. pulti Tsikhinvalį suteikė Rusijai dingstį okupuoti Pietų Osetiją ir Abchaziją. Dabar jis paverčia Ukrainą pajuokos objektu. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas su pasigardžiavimu komentavo įvykius Ukrainoje, nurodydamas, kad niekam nelinki tokių galvos skausmų, pridurdamas, kad „mes nepratę reaguoti į žmonių, sėdinčių ant stogo, pareiškimus“. O tie, kurie linkę atlaidžiau žiūrėti į Saakašvilio išdaigas, turi nerimauti dėl prokuroro mestų kaltinimų. Jei jie nepasitvirtintų, būtų sukurtas vaizdas, jog valdžia pasiryžusi griebtis visų priemonių su oponentais susidoroti.

Perspausdinta iš DELFI.lt