Kas laukia skilusių socialdemokratų? Skirtys dėl sovietmečio, peštynės dėl Brazausko ir grėsmė likti be Seimo. Komentuoja L. Gudžinskas ir M. Jastramskis

Reitingai rodo, kad Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų ir Gedimino Kirkilo ką tik sukurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija elektoratą pasidalijo pusiau. Abi partijos svyruoja ant 5 proc. visuomenės pasitikėjimo ribos. Patys partijų lyderiai mano iki rinkimų patrauksiantys kairiųjų pažiūrų rinkėjų simpatijų antklodę į savo pusę, o ką prognozuoja politologai?

2017 metų rudenį nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atskilę frakcijos Seime nariai galiausiai sukūrė savo partiją. Prisijungę iš Darbo partijos po rinkimų fiasko ir vidinių intrigų nutekėjusius narius jie sukūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), kuri šią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartį su valstiečiais žaliaisiais.

Balandžio mėnesio 6-15 d. atliktas „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad už Gintauto Palucko LSDP šiuo metu balsuotų 4,9 proc. apklaustųjų, o naujai susikūrusi ir Gedimino Kirkilo vadovaujama LSDDP jau pasiektų ir 5 proc. ribą.

Į opoziciją pasitraukę G.Palucko socialdemokratai tapo aršiais valdančiųjų kritikais, o tuo metu buvę jų kolegos socdarbiečiai – ištikimais Ramūno Karbauskio „valstiečių“ sąjungininkais. Dėl elektorato besigrumiantys buvę partiečiai pradėjo savintis net ir Algirdo Brazausko atminimą bei kaltinti vieni kitus idėjinėmis išdavystėmis.

Dar prieš pusantrų metų valdžioje buvusi partija patyrė stiprų smūgį. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius liko pilkojoje zonoje, palikęs LSDP, tačiau neprisijungęs prie naują politinę jėgą organizavusių kolegų.

Kaip šie procesai atsispindės artimiausiuose rinkimuose? Kas yra socialdemokratų rinkėjas ir kurią politinę jėgą jis rinksis? Ar Lietuvos politinę kairę sustiprins, išgrynins, o galbūt suskaldys ir sumenkins šios dramatiškos politinės intrigos?

M.Jastramskis: „Jie padarė bene didžiausią klaidą, kokią gali padaryti sena partija – skilo“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas ir Kauno Technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Mažvydas Jastramskis pripažino, kad po Lietuvos demokratinės darbo partijos ir socialdemokratų susijungimo išties susikūrė pakankamai pastovus rinkėjų branduolys.

„Jeigu mes imame visus žmones, kurie balsuoja nuosekliai, tai yra, už tą pačią partiją, tai konservatoriai turėjo 32 proc., o LSDP vos atsilieka su 28 proc.”, – aptardamas pastarųjų trejų rinkimų tyrimus kalbėjo M.Jastramskis.

Politologas teigė, kad visose Lietuvos rinkėjų analizėse neišvengiamas sovietmečio vertinimo klausimas. Socialdemokratų gretose šis vertinimas nėra vienalytis.

„Apie 30 proc. socialdemokratų rinkėjų sutinka, kad sovietmečiu buvo geriau. Apie 37 proc. sako, kad nei taip, nei ne. Apie 25 proc. nesutinka, kad buvo geriau. Vieno vektoriaus nėra – trečdalis žmonių laiko save pralaimėtojais perėjimo iš sovietinės į nepriklausomą Lietuvą. Kita vertus, yra dalis pragmatiškai žiūrinčių, o ketvirtadalis nesutinka“, – kalbėjo mokslininkas.

„Partijai skilus, dalis tų rinkėjų, kurie kritiškai vertino gyvenimą sovietmečiu ar atsakydavo, kad nei taip, nei ne, galbūt liko prie Palucko, o tie, kurie nostalgiškiau vertino, galbūt perėjo į naują partiją. Aš to negaliu tvirtinti, bet galiu pasakyti, kad socialdemokratų elektoratas eklektiškumu pasižymėjo“, – aptardamas rinkėjų analizę pasakojo M.Jastramskis.

Jis pažymėjo, kad konservatorių gretose daugiau nei 50 proc. tvirtino, kad tikrai sovietmečiu nebuvo geriau, o tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ gretose 66 proc. manė, kad, atvirkščiai, sovietmečiu gyventi buvo geriau.

„Socialdemokratų elektoratas šiuo klausimu pasidalinęs į tris dalis“, – konstatavo politologas.

Pasak M.Jastramskio, ideologiškai Lietuvoje nėra kairės ir dešinės rinkėjų. Tiek ekonominės, tiek socialinės pažiūros socialdemokratų, valstiečių ar konservatorių gretose itin nesiskiria.

„Yra tokia norma, kad vidutinis lietuvis yra ekonomiškai norintis gerovės valstybės, o socialiai yra konservatyvus. Vienintelis dalykas, kur socialdemokratai susikerta su krikdemais, yra tai, kad socdemai nepraktikuoja religijos, retai vaikšto į bažnyčią“, – sakė docentas.

„Ekonominis lietuvių kairumas nėra toks tikras. Kai klausiame apie mokesčių didinimą, tai tų pačių socdemų elektorate 70 proc. nesutinka. Norima gerovės valstybės, kur socialinė nelygybė būtų mažinama, tačiau čia išryškėja skirtumas su vakarietiškų valstybių socialdemokratais, kur norima didesnių mokesčių“, – pastebėjo M.Jastramskis.

Paklaustas apie progresinių mokesčių idėją, politologas teigė, kad ši politinės kairės idėja, jog didesnį užmokestį gaunantys turėtų mokėti ir didesnius mokesčius, yra priimtina beveik visų politinių jėgų rinkėjams.

„Vidutinis tų pagrindinių partijų rinkėjas beveik nesiskiria. Liberalų rinkėjas gal šiek tiek liberalesnis, ypač ekonomiškai“, – sakė jis.

Romanas su Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumu“ pasibaigė

2012 metais socialdemokratų rinkėjai jautė didelį artumą Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijoms. Tai galėjo lemti numanymas, kad būtent šių politinių jėgų koalicija perims valdžią iš Andriaus Kubiliaus konservatorių po tų metų Seimo rinkimų.

„Praėjus keturiems metams įdomu tai, kad socialdemokratų rinkėjams antroje vietoje pagal simpatijas, po jų pačių partijos, buvo „valstiečiai“, – pasakojo M.Jastramskis. Šią simpatiją jis aiškino tiesiog naujos politinės jėgos, naujų veidų paieška.

Politologas pabrėžė, kad daugiausiai buvusių socialdemokratų rinkėjų pabėgo pas valstiečius žaliuosius nusivylę ekonominės politikos rezultatais, nesulaukę ekonominės gerovės augimo.

„Žmonės, kuriems atrodė, kad Lietuvos ekonominė situacija gerėja, rinkosi LSDP, o ne LVŽS. O tie, kurie anksčiau balsavo už socialdemokratus, bet nebuvo patenkinti ekonominiais rezultatais, rinkosi valstiečius žaliuosius“, – kalbėjo docentas, pridurdamas, kad šio nuomonių pakeitimo nelėmė programinės nuostatos.

M.Jastramskis pastebėjo, kad romanas su Darbo partija ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija po koalicinio periodo greitai baigėsi. 2016 metais socdemų rinkėjai šias dvi partijas jau vertino taip pat skeptiškai, kaip ir konservatorių rinkėjai.

Politologas pabrėžė, kad vertinti partinę politiką ir valdžią galima per idėjinį atstovavimą arba per valdžios darbus. Jo teigimu, vidutinis lietuvis mieliau renkasi vertinti valdžios rezultatyvumą, o ne ideologijos atitikimą.

„Kad ekonominė situacija gerėtų, kad nebūtų korupcijos, kad atlyginimai didėtų, nusikalstamumas mažėtų ir taip toliau“, – bendrus lietuvių rinkėjų lūkesčius vardino M.Jastramskis.

„Socdemams bus sudėtinga rinkiminiame lygmenyje, nes jie padarė bene didžiausią klaidą, kokią gali padaryti sena partija – skilo. Kol jie yra bendrai, tai veikia partinė tapatybė, yra lojalūs rinkėjai, kurie balsuoja, nes pripratę prie partijos. Balsavimas yra įprotis. Kai įgauni imunitetą, tai balsuoji už tą pačią partiją“, – dėstė politologas.

„Kai jie skilo, man labai sunku pasakyti, kaip elgsis tie žmonės. Apklausos rodo, kad jie skilo beveik per pusę. Dalis liko su partija, o dalis liko su tais lyderiais, prie kurių buvo pripratę (G.Kirkilu, Juozu Bernatoniu ir kitais). Žvelgiant į politinio elito lygmenį, tai gerai, kad socdemai gryninasi ideologiškai, bet didėja grėsmė, kad jie išsigrynindami paleis didelį dalį savo ištikimų rinkėjų ir atiduos juos ar socdarbiečiams, ar kitiems. Socialdemokratai gali tapti ideologiškai gryni, bet nebūti parlamente“, – kairiųjų politinių jėgų ateitį prognozavo M.Jastramskis.

L.Gudžinskas: „Yra svarbus rinkėjų segmentas, kuris linkęs balsuoti už buvusius komunistus“

VU TSPMI daktaras, atsinaujinančios LSDP nariu neseniai tapęs politologas Liutauras Gudžinskas pripažino, kad naujausios apklausos rezultatai, rodantys LSDP ir LSDDP rėmėjų kiekio lygybę, jį kiek nustebino.

„Išryškėja, kad yra svarbus rinkėjų segmentas, kuris linkęs balsuoti už buvusius komunistus“, – pripažino politologas. „G.Kirkilas ir J.Bernatonis – du ryškiausi nariai. Dar yra Živilė Pinskuvienė, kuri ryškesnio ideologinio krūvio neturi“, – naujos partijos branduolį apibrėžė L.Gudžinskas.

„Tai yra nedidelis, bet gana stabilus žmonių ratas, kuriems yra brangi ta praeitis“, – apie sovietinę nostalgiją, lemiančią LSDDP populiarumą, kalbėjo socialdemokratų gretas papildęs politologas.

Liutauras Gudžinskas/ Metinė Politologų Konferencija/ Vyto Nevieros nuotr.

Paklaustas apie kairiųjų politinių jėgų rinkėjo portretą, L.Gudžinskas teigė, kad tai priklauso nuo kairumo apibrėžimo.

„Jei apibrėšime per požiūrį į komunistinę praeitį, tai taip – jie yra didžiausi kairieji. Bet jei žiūrėsime į ekonominius klausimus, lėšų perskirstymą, tai ši partija netransliuoja žinios, kad ji pasisakytų už didesnį perskirstymą. Tai rodo jų reakcija į mokesčių reformą.

Pagrindinė jų žinia buvo, kad jie pasigenda dar didesnio mokesčių mažinimo. Akivaizdu, kad jie nelabai orientuojasi situacijoje, kad viešojo sektoriaus finansavimas nėra pakankamas iš kairiosios darbotvarkės perspektyvos“, – ideologinius partijų skirtumus pabrėžė jis.

Politologo manymu, LSDDP gali būti simpatiška vyresnio amžiaus žmonėms, kurie buvo susiję su komunistine nomenklatūra, mėgavosi jos teikiamais privalumais, kasdienio gyvenimo užtikrintumu.

Paklaustas, į kokį rinkėją taikosi jo partijos lyderio G.Palucko vedami socialdemokratai, L.Gudžinskas teigė, kad tai vidurinioji klasė, jauno ar senyvo amžiaus žmonės, kurie supranta, kad per individualią konkurenciją negalima valdyti valstybės, tuo grįsti sprendimų.

Partijas skiria kalbų atitikimas darbams

Jo manymu, buvusių premjerų G.Kirkilo ir A.Butkevičiaus darbai gerokai skyrėsi nuo kairiosios politikos pažadų. Tai demonstruoja ir entuziastingas noras darbuotis koalicijoje su valstiečiais žaliaisiais.

„Jiems buvo svarbesni mažesni mokesčiai, o ne kokybiškos ir visuotinai prieinamos paslaugos“, – kalbėdamas apie buvusių socdemų lyderių darbus pažymėjo L.Gudžinskas.

Politologas pripažino, kad Algirdas Brazauskas tikrai nebuvo idealus socialdemokratas, tačiau jo asmenybė įkūnija pasikeitimų laikotarpį.

„Tai transformacinė figūra, kuri ėjo su visa Lietuva ir joje yra prieštaringos istorijos atspindys. Puikiai suprantu, kad bandoma jį pasisavinti, nes apklausos rodo, kad jis laikomas vienu žymiausių Lietuvos istorijos politikų. Tas savinimasis yra manipuliatyvus vien jau dėl to, kad A.Brazauskui gyvam esant apie jokią LSDDP nebuvo kalbos ir jis apie ją nesvajojo. Jis buvo LSDP garbės pirmininkas ir tos istorijos nepakeisi“, – pastebėjo jis.

Pasak L.Gudžinsko, G.Kirkilas ir J.Bernatonis bando išnaudoti bent jau tai, kad kažkada buvo artimi A.Brazausko bendražygiai.

„Jei žvelgtume kada jie buvo Brazausko bendražygiai, tai buvo tada, kai veikė ekskomunistinė LDDP. Tas socialinis politinis kapitalas ateina iš tų laikų ir aš sakyčiau, kad tai ne Brazausko partijos tąsa, o Antano Sniečkaus partijos tęstinumas“, – griežtai LSDDP ambicijas savintis praeities nuopelnus įvertino jis.

L.Gudžinskas pripažino, kad anksčiau politinės krypties priskyrimo kratęsi valstiečiai žalieji išties bando taikyti į kairiųjų rinkėjus.

„Jų pagrindinė taktika – konfliktas su konservatoriais“, – darė išvadą politologas. „Opozicija ir pilietinė visuomenė turėtų aiškiai klausti, kur tie žadami kairiosios politikos sprendimai. Esminiai klausimai yra – kaip perskirstomas biudžetas. ES kontekste mes turime labai mažą biudžetą ir man įdomu, kaip jie pasiryš šią situaciją keisti. Aiškaus nuoseklumo jų veiksmuose nematau. Jų galimybės rūpintis socialiai pažeidžiamais žmonėmis yra labai menkos“, – teigė VU TSPMI mokslų daktaras.

Jo teigimu, bandoma kalbėti kairiųjų retorika, o darbai tėra konfliktas su A.Brazausko konkurento Vytauto Landsbergiu anūku, konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu ir grąžinimas prie senųjų laikų kolizijos.

„Vienintelis kelias būtų mėginti daryti realias viešojo valdymo reformas, kurios būtų nepalankios ne tik verslui, bet ir platesniems visuomenės sluoksniams, bet kol kas tokių valstiečių žaliųjų žingsnių nematyti“, – sakė L.Gudžinskas.

M.Jurkynas: „Abiems partijoms Brazausko reikšmė yra svarbi ir jos to neatsisakys“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, daktaras Mindaugas Jurkynas kėlė hipotezę, kad LSDDP sulaukė populiarumo, nes yra naujai susikūrusi politinė jėga ir jos momentinis žinomumas, kalbėjimas apie ją žinių laidose ir straipsniai portaluose turėjo trumpalaikį poveikį.

„Ilgainiui partija, kuri turi turėti skyrius, komunikacinius kanalus, atpažįstamus, empatiškus veidus, kurie palaiko populiarumą, parodys tikrąją savo vertę“, – sakė politologas.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Mindaugas Jurkynas

Jis pastebėjo, kad naujoji koalicijos sutartis su LVŽS privers LSDDP pasidalinti ne tik galią, bet ir atsakomybę. Naujoji partija jau bus vertinama ir pagal bendrus valdančiųjų veiksmus, sėkmę, viešą laikyseną.

„Jei valstiečių žaliųjų reitingai kris, tai jie gali paveikti ir koalicijos partnerių populiarumą“, – svarstė M.Jurkynas, pabrėždamas, kad G.Palucko socialdemokratai turi puikią galimybę oponuoti ir kritikuoti.

Paklaustas apie kairiųjų pažiūrų rinkėjo portretą, M.Jurkynas sakė, kad socioekonominiai rinkėjo lūkesčiai yra aktyvesnis valstybės vaidmuo perskirstant lėšas, gerinant ekonominę gerovę.

„Tas noras lyg ir rodytų kairiąsias pažiūras, bet tai nebūtinai susiję su viena partija. Vieniems kairieji tie, kurie pasisako už didesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje, kitiems tie, kurie pasisako už didesnę žmogaus laisvę“, – dėstė politologas.

Jis pastebėjo, kad nepaisant rinkėjų kairiosios politikos lūkesčių, socialdemokratai nebūtinai jiems geba atstovauti. Kaip pavyzdį jis pateikė A.Butkevičiaus vyriausybę.

„Liberalus darbo kodeksas, progresyvinių mokesčių neįvedimas, socialinės atskirties didėjimas nerodė tos tradicinės kairiųjų politikos“, – pabrėžė ekspertas, pridurdamas, kad net valstiečiai žalieji rodo daugiau ambicijų imtis kairiesiems tinkančios ekonominės politikos.

VDU profesorius pastebėjo, kad pagal valdymo rezultatus socialdemokratai nebuvo socialdemokratiški. Tiesa, jis pridūrė, kad jų sprendimus kiek stabdė euro zonos reikalavimai, būtinybė atitikti Mastrichto kriterijus, fiskalinio stabilumo svarba.

„Pagal politikos rezultatus valstiečiai žalieji išties gali iškirsti socialdemokratus per valstybės vaidmenį, o konservatorius per tą akcentuojamą neotautiškumo dimensiją. Jie gali tapti, teigiama prasme, pačiais tikriausiais nacionalsocialistais“, – svarstė M.Jurkynas.

Politologas pritarė, kad A.Brazausko palikimas partijoms išties svarbus veiksnys. Jo teigimu, tai kilo dar iš vulgariai pateikiamos, bet vis dar veikiančios A.Brazausko ir V.Landsbergio rėmėjų skirties.

„Yra kartos, kurios puikiai tą atsimena ir pagal tai vertina Lietuvos politinį gyvenimą. Yra rinkėjų, kuriems Brazauskas yra keiksmažodis, o yra tokių, kuriems jis guru. Viešojoje erdvėje jau pasirodė paklodės traukymas, kam jis artimesnis, kas yra jo idėjų tesėjai. Abiems partijoms A.Brazausko reikšmė yra svarbi ir jos to neatsisakys“, – darė išvadą M.Jurkynas.

G.Paluckas apie LSDDP: „Juos laiko kartu valdžios partijos principas“

LSDP pirmininkas G.Paluckas teigė, kad pirmieji apklausų rezultatai parodė, jog žmonės stebi ir laukia atsinaujinimo rezultatų. „Koks tas atsinaujinimas, kaip tie pokyčiai dabar atrodys, ką socialdemokratai kalba? Šituos dalykus žmonės visai netrukus išgirs. Reikėjo pasiruošti ir artikuliuotai išdėstyti pokyčių gaires. Artimiausiu metu mes turėsime viešą tų dalykų sklaidos kampaniją“, – žadėjo socdemų lyderis.

Jis svarstė, kad daliai apklausos dalyvių galėjo patikti naujosios politinės jėgos naujumo įvaizdis, bet politinių LSDDP perspektyvų G.Paluckas teigė nematąs.

„Skeptiškai žiūriu į socdarbiečių perspektyvas. Socdarbiečiai tai nėra Gediminas Kirkilas. Tai yra ponai Pinskai, Remigijus Ačas, Andrius Šedžius ir visi kiti. Apie tai žmonės dažnai net nežino, manydami, kad įsikūrė kažkokia nauja partija. O kad tai yra iš įvairių politinių nuotrupų suformuotas darinys, žmonės sužinos ilgainiui“, – tikino jis.

Atsakydamas į klausimą apie esminį skirtumą tarp LSDP ir LSDDP, G.Paluckas teigė, kad skirtis ryški. „Nepaisant to, kad ta nauja politinė organizacija kalba apie kažkokias nuostatas, vertybes, kairiąją kryptį, bet tai yra žmonės, suėję iš įvairių partijų. Pavyzdžiui, Gediminas (Kirkilas) net keturias partijas yra pakeitęs, pergyvenęs. Nuo Lietuvos komunistų, LDDP iki socialdemokratų ir dabar socdarbiečių. Lygiai taip pat ir kiti. Jų nuostatos yra ištrintos ir neegzistuojančios“, – pažymėjo socialdemokratų lyderis.

„Jų egzistencinis pamatas, tas ryšys, kuris juos laiko kartu, yra valdžios partijos principas. Tuo metu mes esame labai aiški socialdemokratinė partija su programinėmis nuostatomis ir mūsų pokytis yra siekis tų nuostatų laikytis. Mus kaltina neomarksizmu, nors mes išties grįžome prie klasikinių socialdemokratinių idėjų ir norime jų laikytis.

Tuo tarpu pasitraukę mūsų bičiuliai tokią galimybę turėjo 27-erius metus, bet ja nepasinaudojo. Jų veikimo rezultatas buvo tai, kad partija paskutiniu metu buvo pradėta vadinti stambiajam kapitalui atstovaujančia jėga, butaforiškai nešiojančia socialdemokratų vardą ir nieko bendra neturinčia su vertybėmis“, – griežtai konstatavo G.Paluckas.

G.Kirkilas apie LSDP: „Nueiti į dešiniąją opoziciją yra dar keistesnis žingsnis“

LSDDP vadovu tapęs G.Kirkilas tikino, kad kairiuosius ištiko tipinis partijų skilimo momentas, kuris būdingas visiems panašiems procesams. „Pradedama vieni kitus kaltinti, kad netikri liberalai, netikri socialdemokratai. Rimtesnių argumentų nesugalvojama. Ypač jei juntama, kad pralaimi politinėje diskusijoje“, – G.Paluckui netiesiogiai įgėlė buvęs bendrapartietis.

G.Kirkilas priėmė G.Palucko pastabą, kad LSDDP yra valdžios partija. Jo teigimu, tai visiškai normalus siekis „Politinės partijos kitaip ir negali įvykdyti savo programos – tik per valdžią. Toje diskusijoje, kuri buvo prieš mums išeinant, aš daugybę kartų kartojau, kad pasitraukti iš koalicijos reikia turėti argumentų. Man įdomu, kokie buvo argumentai?“, – retoriškai klausė jis, pabrėždamas, kad valdančioji dauguma yra centro kairioji ir gali įgyvendinti kairiųjų politinę programą.

„Nueiti į dešiniąją opoziciją yra dar keistesnis žingsnis. Nekalbant apie tai, kad jis pats su liberalais koalicijoje, jei jau kalbame apie ideologinį grynumą Vilniaus miesto savivaldybėje“, – kritikos strėles G.Paluckui laidė LSDDP pirmininkas.

G.Kirkilo teigimu, socialdemokratų tikrumą apspręs rinkėjai, o ne jie patys. Jis pabrėžė, kad juos labiausiai skiria tai, kad socdarbiečiai yra valdžioje ir nesikrato atsakomybės.

„Mes turime daug daugiau galimybių priimti tuos kairiuosius sprendimus vykdant mokesčių reformą, pensijų reformą. Galima daug ką šnekėt, žadėt, bet tie pažadai dažnai būna neįvykdomi ir visiškai kitos galimybės yra, kai dalyvauji valdančioje koalicijoje, turi galimybes pakreipti sprendimus kita linkme“, – pastebėjo politikos veteranas.

LSDDP pirmininkas pripažino, kad tiek jo partija, tiek G.Palucko socialdemokratai turėtų formuoti socialdemokratinėmis vertybėmis pagrįstas programas.

„Nemanau, kad apskritai Europos socialistų programos skiriasi. Jos turi nacionalinius aspektus, bet esminių vertybių pagrindas yra aiškus. Keli socialdemokratijos modeliai ne vien Lietuvoje egzistuoja. Portugalijoje apskritai yra tik socialdemokratų partijos“, – kalbėdamas apie konkurencijos kairiųjų politikoje pavyzdžius sakė G.Kirkilas.

„Rinkėjai Lietuvoje dažniausiai apsisprendžia pagal partijų lyderius, o ne pagal partijų programas, beje“, – pažymėjo jis.

G.Kirkilo manymu, dėl menko dėmesio partijos programoms kalti politologai, mažai nagrinėjantys ir komentuojantys programas žmonėms suprantama kalba.

„Aišku, partijos irgi kaltos dėl nesugebėjimo paprastai pateikti idėjas rinkimų metu. O šiuo metu, čia mano asmeninė nuomonė, didėjant viešųjų ryšių reikšmei, programų reikšmė dar labiau mažėja“, – darė išvadą politikas.

Kalbėdamas apie LSDDP ateitį G.Kirkilas teigė, kad socdarbiečių planuose tapti stipriausia kairiųjų partija Lietuvoje ir tam jau padėtas tvirtas pagrindas.

„Partijoje turime daugiau nei 35-40 proc. narių, kurie iki šiol nebuvę jokiose partijose. Dauguma jų – jaunimas“, – tikino G.Kirkilas.

Paklaustas, kaip mažiau nei prieš pusmetį kurtis pradėjusi politinė jėga pritraukė skelbiamą kiekį jaunų žmonių, LSDDP lyderis svarstė, kad tai galbūt dėl naujos politinės jėgos šviežumo.

„Aš net pats nustebęs, kad partijos kūrimas vyko taip lengvai. Čia nebuvo taip, kaip aiškina mūsų oponentai, kad kažką kvietėm, agitavom. Paskelbėm, kad tokia partija kuriama, ir pajutom, kad yra poreikis tam. Atėjo nemažai jaunimo. Kartos keičiasi, atsiranda ta karta nuo 30-ies iki 40-ies metų, kuri, matyt, nori save realizuoti politikoje“, – sakė G.Kirkilas, pabrėždamas, kad jau artimiausiuose rinkimuose LSDDP kels kandidatus beveik visuose miestuose arba rems valstiečių žaliųjų atstovus.

Perspausdinta iš 15min.lt