Kęstutis Girnius. Ar migrantai ir nacionalizmas sužlugdys Europos Sąjungą?

Europos sąjungos (ES) šalys desperatiškai mėgina išspręsti migrantų keliamas problemas. Priimti provizoriniai sprendimai, bet vargu ar jie bus veiksmingi.

Vokietija ketina pasienyje įkurti uždarus „tranzito centrus, “kuriuose pareigūnai sparčiau nagrinės prieglobsčio prašytojų pateiktus dokumentus. Asmenys, kurių prašymai atmesti, būs išsiųsti į Europos Sąjungos šalį, iš kurios jie atvyko, jeigu ta valstybė sutiks juos priimti. Kitu atveju jie bus siunčiami atgal į Austriją.

Bėda tai, kad Austrija veikiausiai jų nepriims, arba ji pati įves panašią tvarką. Nuogąstaujama, kad sugražinus pasienio tikrinimus, žlugs Šengeno zona, po to pati ES.

Antiimigracinės nuotaikos plinta ne tik rytų Europoje, Italijoje ir Austrijoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Švedijoje didėja ksenofobiškos Švedijos demokratų partijos populiarumas, neatmetama galimybė, kad ji surinks daugiausiai balsų per rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus. Danija neseniai priėmė įvairius įstatymus, kuriais siekiama laiduoti, kad atvykėliai būtų integruojami į šalies visuomenę ir kultūrų.

Kai kurių neturtingų miestų kvartalų gyventojai privalės savo vienerių metų vaikus siųsti į lopšelius, kur jie 25 valandas per savaitę turės mokytis “Danijos vertybių,” įskaitant Kalėdų ir Velykų tradicijas, ir danų kalbos. Tėvai, atsisakantys tai daryti, gali netekti socialinių išmokų.

Ne vienas apžvalgininkas linkęs atsakomybę už dabarties problemas suversti nacionalizmui. Esą žlugo ES įkūrėjų viltys įveikti nacionalizmo demonus, kurie sukėlė abu dešimtis milijonų gyvybių nusinešusius pasaulinius karus. Jie siekė užtikrinti taiką, suvaldant nacionalizmo aistras, skatinant žmones daugiau dėmesio skirti tam, kas juos jungia, negu tam, kas juos skiria.

Gal kai kurie net svajojo ilgainiui sukurti federacinę Europą JAV pavyzdžiu, skatinti žmones mažiau reikšmės skirti savo tautinėms tapatybėms, daugiau bendram europiniam identitetui. Bet šitokioms idėjoms ar idealams niekada nepritarė eilinių piliečių dauguma, iš dalies ir dėl to, kad šios mintys niekada nebuvo rimtai puoselėjamos, niekada nepateko į kasdienės politikos darbotvarkę.

Net nuosaikūs mėginimai judėti didesnės vienybės linkme nesulaukė pritarimo. 2006 m. Olandijos ir Prancūzijos piliečiai referendume atmetė vadinamąją Europos Sąjungos konstituciją, Olandijoje net 62 proc. balsavo prieš. Europiečiai visada gana skeptiškai vertino Europos vienybės idėją, tad netikslu teigti, kad nacionalizmo veikiami nuo jos dabar nusigręžia.

Priekaištai dabartiniam nacionalizmui perdėti. Nacionalizmas nėra savyje blogas, jei jis suprantamas kaip rūpinimasis savo tautos ir tautiečių gerove, skiriant jiems pirmenybę, bet ir nepažeidžiant dorovės normų. Šiuo atžvilgiu jis mažai kuo skiriasi nuo patriotizmo, kuris paprastai teigiamai vertinimas. Nacionalizmas buvo ir gali būti agresyvus, bet tokiu jis neturi būti. Daugelis nacionalistų ne tiek kėsinasi į kaimyno teritorijas, kiek siekia puoselėti savo tautos tradicijas, papročius, gyvenimo būdą, didžiuotis jos laimėjimais. Dainų ir šokių šventės yra taikaus nacionalizmo apraiškos.

Net tie, kurie laiko nacionalizmą blogybe, turi pripažinti, kad jis smarkiai pakitęs, sušvelnėjęs. Kadaise kurstęs karus, dabartinis Europos nacionalizmas nekelia grėsmių kaimynams, negeidžia jų teritorijos, neturi ekspansionistinių kėslų.

Pirmenybė nėra skiriama ginkluotųjų pajėgų didinimui, ką rodo nustekenti gynybos biudžetai. Europoje nacionalizmas dabar reiškiasi vidaus, o ne užsienio politikoje, jo mastai matuojami atsižvelgiant, kaip elgiamasi su tautinėms ir religinėms mažumoms, su musulmonais, arabais, afrikiečiais. Nacionalistas nebėra žmogus su ginklu, pasiryžęs vaduoti savo engiamus tautiečius kitoje šalyje, bet žmogus, kuris piktinasi gatvėje susitikęs su kitaip atrodančiais praeiviais.

Mažumos nėra teisiškai diskriminuojamos. Nėra įstatymų, panašių į tuos, kurie buvo taikomi juodaodžiams JAV pietinėse valstijoje šeštame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai jiems nebuvo leidžiama valgyti tuose pačiuose restoranuose kaip baltieji, kai jie buvo verčiami sėdėti atskirai autobusų gale.

Nors ES mažumos kartais diskriminuojamos kasdieniniame gyvenime, o kai kurie įstatymai, pvz., draudimai uždengti veidą, nukreipti prieš musulmonus, rimtai stengiamasi sudaryti sąlygas su jais pagarbiai elgtis.

Negalima neigti, kad yra rasistų, kad kai kurie politikai, kaip naujasis Italijos vidaus ministras Matteo Salvini, grasina deportuoti visus nelegalius migrantus. Grasinimai liks grasinimais. Praeityje buvo elgiamasi griežtai.

Per 1968 m. neramumus Prancūzijoje per vieną mėnesį iš šalies buvo išsiųsta 183 imigrantai iš 37 šalių. Dabar per mėnesį nespėtų išsiųsti nė vieno, teismai tiesiog neleistų. 2018 m. balandžio pabaigoje Vokietijoje buvo 232,000 imigrantų, kurie turėjo būti deportuojami, 61,000 be jokio delsimo. Bet per visus metus tik 24,000 buvo sugrąžinti į savo šalis, tad dauguma migrantų, neturintys teisės pasilikti Vokietijoje, nebus išsiųsti.

Teisinės valstybės tradicijos yra giliai įsišaknijusios, vienadienės, vienametės aistros jų neišraus. Europoje vis nepalankiau žiūrima į migrantus ir pabėgėlius. Bet tai nėra vien įgimto, nepakantaus nacionalizmo vaisius. Nemažai atsakomybės tenka ES ir jos institucijoms, negebėjimui veiksmingai reaguoti į krizes ir į piliečių nuotaikas.

Masinis migrantų ir pabėgėlių antplūdis 2015 m. buvo nelauktas. Tada paaiškėjo, kad vis daugiau migrantų sieks atvykti į Europą, ir kad didelė europiečių dalis neigiamai nusiteikę jų atžvilgiu. Bet nieko nebuvo daroma.

Šiuo metu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex“ turi tik 600 darbuotojų, nors ES narės siunčia papildomus policijos pareigūnus į operacijas Italijoje ir Graikijoje. Tik praeitą penktadienį Europos Komisijos pirmininkas J.C. Junckeris pareiškė, kad rugsėjį bus pristatyti nauji pasiūlymai, kaip apsaugoti ES išorines sienas, nuo 2020-ųjų į pasienio postus išsiųsti 10 tūkst. pareigūnų. Nepateisinama trejus metus sėdėti, sudėjus rankas. Nepateisinama ir Briuselio biurokratų arogantiškas įsitikinimas, kad jie žino, kokios turi būti paprastų piliečių vertybės ir elgsena.

Nesuvaldoma migracija, tiksliau tariant, jos regimybė jau savo padarė. Nepalankiai žiūrima į migrantus ir ateivius, ne tik juodaodžius iš Afrikos bet į lenkus ir lietuvius, ypač kai manoma, jog jie užvaldo kaimynystę ir vietiniams primeta savo svetimą gyvenimo būdą.

Manytina, kad ES susitars dėl veiksmingesnės išorės sienų apsaugos. Bet nežinia, ar nutarimai tenkins vietos gyventojus. Jei ne, tai atskirų šalių vyriausybės griebsis priemonių migracijai sutramdyti, nederindamos jų su Briuseliu ir kitomis ES šalimis. ES išliks, net jei žlugs Šengeno zona, bet be zonos ji bus mažiau patraukli ir gyvybinga.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.