Nuo pat pirmutinės minutės NATO aukščiausiojo lygio susitikimas tapo Donaldo „šou“. Susitikimui dar oficialiai neprasidėjus, per pusryčius su NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu prezidentas Trumpas pradėjo kritikuoti kitas NATO šalis, ypač Vokietiją, kad jos nevykdo savo įsipareigojimų NATO, nepakankamai lėšų skiria krašto apsaugai.
Jis pridūrė, kad dėl dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo Rusijos belaisve, yra visiškai Rusijos kontroliuojama. Pasak prezidento, „mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai… Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija.“
Per neplanuotą lyderių posėdį surengtą NATO finansavimo naštai aptarti Trumpas darė užuominą, kad jeigu kiti sąjungininkai nepadidins NATO išlaidų, JAV eis savo keliu. Kai kurie jo žodžius suprato kaip grasinimą, kad JAV paliks aljansą.
Neišsipildė ir nuogąstavimai, kad Trumpas, kaip ir per G-7 susitikimą, nepasirašys baigiamojo pareiškimo. JAV prezidentas ne tik pasirašė dokumentą, bet pradėjo aiškinti, kad NATO dabar yra vieningesnė organizacija negu bet kada jos istorijoje, kad šalių vadovų nuotaika neplanuotame posėdyje buvo nuostabiai puiki. Savaime suprantama, kad visa tai jo nuopelnas.
Neginčytina, kad primygtiniai Trumpo reikalavimai suvaidino nemažą vaidmenį, skatinant NATO narius didinti gynybos išlaidas. Ankstesni JAV prezidentai ir gynybos sekretoriai irgi kritikuodavo neadekvatų Europos šalių gynybos finansavimą, bet tai darė diplomatiškiau ir be didesnio poveikio.
Šiuo atžvilgiu Trumpo chamizmas savo atliko. Trumpo rėmėjai gali nurodyti, kad per jo kadenciją JAV daugiau dėmesio ir lėšų skiria Europos gynybai, pritarė ginklų tiekimui Ukrainai, pagriežtino ūkio sankcijas Rusijai ir ėmėsi kitų Maskvai nepalankių sprendimų, nors ir atsisakė nuolat dislokuoti savo karius Baltijos šalyse ar ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Baigiamasis pareiškimas numato nemenką NATO pajėgų sustiprinimą.
Reikia klausti, ar pastaruoju metu NATO sustiprėjo ar susilpnėjo. Sunku manyti, kad Trumpo barimai, kitų narių, ypač Vokietijos, žeminimas, nelieka be pėdsakų. Verta prisiminti, kad JAV pasitraukus iš susitarimo su Iranu ir pagrasinus bausti su Iranu prekiaujančias ES ir kitų šalių įmones, Prancūzijos Finansų ministras Bruno Le Maire pareiškė, kad Europa negali nusileisti ir leisti JAV tapti pasaulio ekonominiu policininku. „Ar norime būti vasalais, kurie paklūsta Jungtinių Amerikos Valstijų nurodymams, įsikibę į jų kelnių palankas?“
Neabejoju, kad panašiai galvoja ne vienas Europos vadovas. Į Trumpo teiginį, kad NATO šalys neva įsipareigojo smarkiai didinti gynybos išlaidas, gal net iki 4 proc. BVP, netrukus reagavo Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Italijos premjeras G. Conte. Abu pabrėžė, kad tebegalioja ankstesni įsipareigojimai iki 2024 m. skirti 2 proc. BVP, naujų susitarimų nebūta.
Vokietija gal ir tiek neskirs, nes smarkiai auga nepasitenkinimas, net pasipiktinimas Trumpo politika. Užsienio reikalų ministras Heiko Maas pareiškė, kad „nesame belaisviai – nei Rusijos, nei JAV“.
Naujausia Vokietijos gyventojų apklausa rodo, kad 42 proc. pritartų JAV karių išvedimui iš Vokietijos, 37 proc. norėtų, kad jie pasiliktų, 21 proc. neturi aiškios nuomonės. Pagal tos pačios apklausos duomenis, tik 15 procentų apklaustųjų sutinka su kanclerės nuomone, kad iki 2024 m. reikia padidinti karines išlaidas iki 2 procentų BVP, 36 procentai sako, kad šalis jau dabar per daug išleidžia savo karines pajėgas, 21 proc. neturi tvirtos nuomonės. Ir tai buvo dar prieš naujausius Trumpo išpuolius.
Naujasis Ispanijos premjeras P. Sanchezas sulaukė pylos iš savo deputatų, kai sakė, jog jo šalis didins gynybos išlaidas nuo 0,9 proc. iki numatomų 2 proc. Ir kitur vyrauja panašios nuotaikos.
Kokią poziciją užėmė Lietuva šiame precendento neturinčiame NATO viršūnių susitikime?
Prezidentės patarėjai, ją mėgstantys žurnalistai ir socialinių medijų entuziastai aiškina, kad prezidentė suvaidino itin svarų vaidmenį, nuraminant aistras ir siekiant sutaikyti Trumpą ir Merkel. DELFI išspausdintame straipsnyje teigiama, kad jos rolę itin teigiamai vertino ir Trumpas, ir Macronas.
Tikrovė yra sudėtingesnė negu prezidentės gerbėjų įsivaizdavimai.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad susitikimo pradžioje po pirmųjų išpuolių prieš Merkel prezidentė pareiškė, kad ji sutinkanti su Trumpo kritika Vokietijai dėl dujotiekio „Nord Stream“ plėtros ir per mažo gynybos finansavimo. Prezidentė nurodė, kad Lietuvos pozicija šiais klausimais seniai išdėstyta. Tai tiesa, bet ar būtina viešai ją pakartoti ir palaikyti Trumpą, kai jis puola vieną pagrindinių Lietuvos sąjungininkų, kuri dar vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui?
Grybauskaitės pritarimas Trumpo priekaištams man priminė žmogų, kuris spardo pargriuvusį. Šiomis aplinkybėmis ji turėjo sukąsti liežuvį ir tylėti.
Kitą dieną ji teigiamai vertino Trumpo „pozityviąją agresiją“ užsipuolant sąjungininkes dėl gynybos finansavimo, nes ji suveikė. Apie Grybauskaitės tarpininkavimą neužsiminė nepriklausomi šaltiniai ir tarptautinė žiniasklaida, išskyrus Vokietijos žurnalo „Spiegel“ anglišką leidimą, kur rašoma, kad po Trumpo barimų pirmoji pasisakė Grybauskaitė, kuri kaip karatė specialistė užėmė poziciją ginti vokiečius ir pasiūlė susitarti dėl tam tikrų priemonių padidinti išlaidas. Trys trumpi sakiniai, nė žodžio apie jų poveikį.
Prezidentūra savo tinklapyje įdėjo video įrašą, kur Grybauskaitė kalbasi su Trumpu ir Macronu. Macronas jai nuoširdžiai dėkoja už „labai gerą ir teigiamą“ pareiškimą. Įrašas rodo, kaip prezidentė pribėga prie Trumpo, paima jo ranką, pradeda girti, dėkodama už ‘spaudimą’, aiškina, kad Lietuva jau išleidžia 2 proc gynybai. Trumpas klausosi, nusisukęs padaro pastabą žmonių grupei (nesupratau, ką jis sakė), ir nueina. Visas pokalbis tęsiasi 20 sekundžių. Tiesa, Trumpas sakė „puikus darbas“, bet jis tai sako visiems.
Prezidentė akivaizdžiai stengiasi įtikti Trumpui, sakyčiau, kad persistengia. Ji panašiai elgėsi per Baltijos prezidento susitikimą su Trumpu Baltuosiuose rūmuose.
Jai nebus lengva įveikti tą įgimtą palankumą JAV, kuri yra šalis, užtikrinanti mūsų saugumą. Bet ji neturėtų mėginti įsiteikti Trumpui ES šalių, ypač Vokietijos, sąskaita. Nei orumas, nei subtilumas gėdos nedaro.
Perspausdinta iš DELFI.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.