Kęstutis Girnius. Ar pagerės Lietuvos ir JAV santykiai prezidentaujant Bidenui?

Daugelis šalių, kurioms įgriso prezidento D. Trumpo politika ir ypač (ne)bendravimo būdas, viliasi, kad padėtis pagerės Joe Bidenui prezidentaujant. Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog JAV skirs didelį dėmesį Baltijos regiono saugumui ir kad transatlantiniai Europos Sąjungos (ES) ir JAV ryšiai taps nuoširdesni.

Ši kukli viltis veikiausiai bus pateisinta, bet dėl dviejų priežasčių klysta tie, kurie tikisi naujo aukso amžiaus.

Pirma, Trumpo užsienio politika apskritai buvo neprognozuojama, kaprizinga, nenuosekli, bet ji buvo palanki Lietuvai.

Antra, didžiausi iššūkiai JAV yra vidaus, o ne užsienio politikoje, o užsienio politikoje pagrindinis tikslas bus Kinijos pažabojimas, o ne šiaurės rytų Europos užkampis.

Nepaisant kiek Trumpas mėgino įsiteikti Putinui, Vašingtonas laikė Rusiją priešu, jai taikė precedento neturinčias sankcijas. Kai kurios jų, pavyzdžiui, dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projekto dalyviams, buvo ekstrateritorinės ir prieštaravo tarptautinei praktikai. JAV pradėjo teikti ginklus Ukrainoje, siuntė savo karius pratyboms į Lenkiją, Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tiksliai pastebėjo, kad JAV rodė didelį dėmesį Baltijos regiono saugumui, pratyboms atsiųsdavo didelį karių skaičių su tankais ir šarvuočiais neva rotaciniu principu, bet faktiškai nuolatiniu. „Tai tikrai didelis dėmesys ir tą norėtųsi išlaikyti“.

Praeitą savaitę Vašingtone viešėjęs Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė norą, kad Jungtinės Valstijos galvotų apie Lietuvą kaip galimą nuolatinę savo pajėgų dislokavimo vietą.

„Esame pasirengę priimti JAV pajėgas ir sudaryti jiems visas galimybes užtikrinti karinį rengimą bei savo užduočių vykdymą.“ Ši viltis veikiausia nepasiteisins, ir tai mums į naudą.

Geriau, kad svetimų šalių karinės bazės, kaip ir branduoliniai reaktoriai, būtų ne Lietuvos, bet kaimynų teritorijoje. Kilus konfliktui tokia bazė, tad ir Lietuva, įsirikiuotų į pirmųjų taikinių sąrašą. Nesusipratimas raginti JAV steigti tokią bazę, nors kaip sąjungininkai negalėtum jos atsisakyti, jei NATO nutartų, kad ji būtina viso Aljanso saugumui.

Bidenas jau kalbėjo su daugelio draugiškų šalių vadovais, neapeidamas gynybos klausimų, Japonijos premjerui pareiškė savo „didelį įsipareigojimą“ Japonijos saugumui. Bidenas pažadėjo pirmąją savo prezidentavimo dieną sugrįžti į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, taip pat į Pasaulio Prekybos organizaciją.

Jis mėgins atgaivinti Irano branduolinį susitarimą. Bet viską nustelbs vidaus politikos prioritetai – kova su COVID-19, ūkio atgaivinimas, kova su rasizmu ir socialine nelygybe, poreikis mažinti šalies poliarizaciją.

Net geriausiomis sąlygomis tai būtų milžiniški iššūkiai, o sąlygos nėra optimalios. Nors demokratai laimėjo prezidento rinkimus, subliuško jų viltys iškovoti daugumą abejuose Kongreso rūmuose. Senatas išliks respublikonų rankose, jei sausio 5 d. jie laimės vieną iš dviejų pakartotinių rinkimų į Senatą Georgia valstijoje. Tikimybė didelė.

Demokratai išsaugojo savo daugumą Atstovų rūmuose, bet netikėtai neteko nemažo mandatų skaičiaus. Daugelis manė, jog Respublikonų ir demokratų, taigi ir jų rėmėjų, nesutarimai net paaštrės, kai respublikonai, siekdami įrodyti demokratų neveiksmingumą, blokuos Bideno administracijos pastangas priimti naujus įstatymus.

Visai nelauktai užsivirė kovos demokratų partijos gretose, radikalai ir nuosaikieji piktai primetinėja vieni kitiems atsakomybę už nesėkmę Atstovų rūmų rinkimuose.

Užsienio politika taps antraeiliu klausimu, dominuos Obamos pradėtas „posūkis į Aziją“, aljansų kūrimas ir tvirtinimas, siekiant mažinti Kinijos sparčiai augančią įtaką savo regione ir pasaulio ekonomikoje. Jau kurį laiką vyksta prekybos nesutarimai, JAV ragina sąjungininkus nepirkti pažangiausių Kinijos bendrovių, pavyzdžiui, „Huawei“, produktų, vis labiau kritikuoja demokratijos pažeidimus Honkonge bei masinį uigūrų persekiojimą.

Didėja karinės konfrontacijos pavojus, JAV pardavinėjant modernią karinę technologiją Taivanui, jos kariniams laivams vis demonstratyviau plaukiojant Pietų Kinijos jūroje. Nežinia, kaip reaguos Kinijos prezidentas diktatorius Xi Jinpingas, jei jis manys, kad JAV griauna jo autoritetą.

JAV politika Lietuvos atžvilgiu didele dalimi priklauso nuo JAV politikos ES ir NATO atžvilgiu. Lietuva matoma per ES prizmę.

Bidenas gerins santykius su ES, pagarbiai bendraus su jos vadovais, viešai nepuldinės jų vadovų, negrasins iš piršto laužomomis sankcijomis. Tonas tikrai keisis, turinys mažiau. Net švelnesnis tonas mažai ką reikš, jei, kaip pažymi žurnalas „Economist“, Vašingtonas mandagiai kalbėsis ir tarsis su europiečiais mainais už vienašališką JAV pozicijų palaikymą. JAV toliau ragins mažinti prekybos ir kitus ryšius su Kinija, didinti gynybos išlaidas, pirkti JAV suskystintas dujas.

Pastangoms gerinti santykius kenks tai, kad nėra vieningos ES pozicijos įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dujotiekis „Nord Stream“, ir kad nėra žmogaus ar institucijos, kuri gali autoritetingai kalbėti ES vardu. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra lengvasvorė politikė, Vokietijos kanclerė A. Merkel jau kelerius metus labiau stebi, negu veikia politiką. Prancūzijos prezidentas E. Makronas pabrėžia ES suverenumą. Esą ES turi veikti savarankiškiau, net ir gynybos politikoje, o JAV turi susitaikyti su tuo, kad europiečiai dažniau priims savarankiškus ir sau naudingus sprendimus.

Šie užmojai nedžiugina Pentagono, kuris nuogąstauja, kad tai silpnins NATO. Panašiai galvoja ir Lietuva, kuriai karinė ir bet kokia kita ES autonomija priimtina tik tuo atveju, jei joms pritaria JAV. Sutirštinant spalvas, galima teigti, jog gynybos klausimais Lietuva kartais elgiasi taip, lyg ji būtų 51-oji JAV valstija, o ne ES narė.

Sunku suderinti skirtingų šalių interesus. Didelį susirūpinimą sukėlė šiemetinis Trumpo nutarimas išvesti iš Vokietijos apie 12 tūkst. amerikiečių karių, 6 400 iš jų sugrąžinti į JAV, likusius dislokuoti kitose NATO, gal net Rytų Europos valstybėse. Dabar viliamasi, kad nutarimas nebus įgyvendintas. Bet tuo atveju nei būtų kuriama karinė bazė Lietuvoje, nei didinimas numatomas tūkstančio karių skaičius įvairiose Lenkijos vietovėse. JAV turi tik ribotą karių skaičių ir lėšų kiekį.

Gerėjantys transatlantiniai santykiai mažai paveiks Lietuvą. Mes niekada nebuvome Trumpo tviterio išpuolių taikinys. O kilus ar atsinaujinus nesutarimams dėl gynybos, santykių su Kinija ar „Nord Stream 2,“ nesikeistų Lietuvos politika, ji toliau palaikytų JAV.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.