Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas prarado pusiausvyrą ir tris kartus suklupo, lipdamas trapu į prezidentinį lėktuvą. Baltieji rūmai suskubo pranešti, kad itin stiprus vėjas jį parklupdė. Bidenas nėra pirmasis JAV prezidentas, kuris patyrė sunkumų, įlipant ar išlipant iš prezidentinių lėktuvų. Pernai lipdamas trapu suklupo tuometinis viceprezidentas M. Pence. Buvę prezidentai B. Obama ir G. Fordas pargriuvo, nusileisdami trapu. Bet šie incidentai nesukėlė didesnio dėmesio, visi parklupę buvo sveiki. To negalima sakyti apie Bideną.
Jau kurį laiką keliama abejonių dėl Bideno protinių gebėjimų, klausiama, ar jie apsilpę, ar prezidentas pergyvena pažinimo sutrikimus. Per prezidento rinkimo kampaniją jis pasiliko savo namuose Delavero valstijoje, itin retai susitikdavo su rinkėjais, atseit paklusdamas raginimams izoliuotis dėl pandemijos.
Per savo trumpus pasirodymus viešumoje ir kai neskaito iš parengto teksto, Bidenas gana nerišliai kalba, kartais susimaišo, praeitą savaitę viceprezidentę K. Harris pavadino prezidentu. Nereikėtų sureikšminti tokių klaidelių, kurių neišvengia nė vienas vyresnio amžiaus žmogus, o Bidenas jau 78 metų.
Rūpestį kelia tai, kad praėjus dviem mėnesiams po jo inauguracijos, jis dar nėra surengęs nė vienos formalios spaudos konferencijos. Paprastai prezidentai turi spaudos konferenciją per pirmąjį kadencijos mėnesį. Pasak kritikų, Bideno štabas nuogąstauja, jog jis negebėtų deramai atsakyti į sudėtingesnius reporterių klausimus, ypač jei jie užginčytų jo atsakymus. Lyg šiol pagrindinė JAV žiniasklaida jį lepina, daugelis klausimų yra „kas naujo ir gero, premjere“ variantai.
Pastebėta, kad net šiomis aplinkybėmis Bidenas pasikliauja špargalkomis. Baltieji rūmai pažadėjo, kad prezidentas surengs spaudos konferenciją balandį. Jos formatas, galimi mėginimai riboti klausimus, prezidento laikysena bei atsakymai daug ką pasakys apie Bideno sveikatą, parodys, ar nuogąstavimai dėl suvaikėjimo pagrįsti ar oponentų iš piršto laužti, ar galima pasitikėti prezidento kompetencija ir gebėjimu atlikti savo pareigas.
Dėmesio sulaukė jo interviu praeitą savaitę, kurioje paklaustas, ar mano, kad V. Putinas galėtų būti apibūdinamas kaip „žudikas,“ Bidenas atsakė „taip.“ Tokie tiesmuki atsakymai nėra įprasti, paprastai randamas labiau diplomatiškas būdas tą patį pasakyti. Pavyzdžiui, kad esama įtikimų įrodymų, kad atsakingi valdžios pareigūnai dalyvavo apnuodijant Navalną, ir vargu, ar tai būtų įvykę be pritarimo pačiame aukščiausiame lygyje.
Rusija reagavo piktai, atšaukė savo ambasadorių iš Vašingtono konsultacijoms. Pats Putinas buvo gana santūrus. Jis palinkėjo Bidenui sveikatos ir pakvietė jį tęsti „mūsų diskusiją“ per tiesioginę transliaciją internete, žinodamas, kad Bidenas to nedarys. Galingų šalių prezidentai nedalyvauja tokiuose spektakliuose.
Yra pagrindo rūpintis Bideno sveikata. Jis prezidentauja vos du mėnesius, taigi jo kadencijoje liko 46 mėnesiai. Buvo įtarimų, kad prezidentas R. Reiganas pergyveno pažinimo sutrikimus, bet jie iškilo per paskutinius jo prezidentavimo metus. Kyla du rūpesčiai, jei Bideno protiniai gebėjimai silpnėja. Pirma, kas priima sprendimus? Lyg šiol Bideno administracija yra itin veikli. Prezidentas pasirašė daugiau nei tris dešimtis įsakų ir dekretų, skirtų koronaviruso pandemijai, ekonomikai, imigracijai, klimato krizei ir kitoms problemoms spręsti. Kai kurie jų gana radikalūs, nors daugumai jų pritaria.
Jo ministrų taryba įvairiausia JAV istorijoje, daugiausia moterų ir mažumų. Tai irgi sveikintinas žingsnis. Bet kokį vaidmenį visuose šiuose veiksniuose turi pats prezidentas, ar jis imasi iniciatyvos ir vadovauja procesui, ar tik patvirtina, ką patarėjai siūlo? Ar jis tars lemiamą žodį, kai patarėjai neturės vieningos nuomonės, ar atsiras keli galios centrai? Dar reikia klausti, koks bus viceprezidentės K. Harris vaidmuo, ar ji reikalaus, jog būtų rimtai atsižvelgta į jos nuostatas ir nuomones, ar ji rengsis galimam valdžios perėmimui?
Klausimai svarbūs, nes gyvename itin neramiais laikais. JAV yra susiskaldžiusi į dvi karingai ir priešiškai nusiteikusias stovyklas. Daugelis demokratų ir respublikonų laiko vieni kitus ne oponentais, bet priešais, gal net keliančiais pavojų nacionaliniam saugumui. Smarkiai nesutariama dėl juodaodžių būklės, imigracijos, socialinės nelygybės, mokesčių politikos, net dėl studentų skolų.
Nerami ir tarptautinė padėtis.
Kai kurie Trumpo šalininkai mano, kad JAV priešininkai visame pasaulyje – Irane, Rusijoje, Kinijoje – mažiau paisys JAV interesų, įžūliai elgsis, įsitikinę, kad prezidentas negebės priimti greitų, veiksmingų sprendimų, deramai reaguoti į vis dažnėjančius iššūkius.
Praeitą savaitę ne tik Putinas kvietė Bideną su juo viešai diskutuoti, bet JAV ir Kinijos užsienio reikalų ministrų susitikime Kinija išdrožė JAV pamokslą, ragino ją įvertinti savus, o ne svetimų šalių trūkumus. Tokio „atvirumo“ kol kas nebūta. Nežinia, ar jį sukėlė didėjantis Kinijos pasitikėjimas savimi, ar įtarimas, kad yra vakuumas JAV valdžios viršūnėje, arba abu faktoriai kartu.
Verta pažymėti, kad JAV užsienio reikalų ministras A. Blinkenas, ko gero pamokytas ES diplomatijos vadovo J. Borrellio fiasko Maskvoje, energingai atmetė Kinijos priekaištus.
Kontrastas tarp Bideno ir jo pirmtako D. Trumpo yra itin akivaizdus. Trumpas elgėsi kaip vos susitvardantis paauglys, Bidenas kaip pavargęs senelis. Amerikiečiai patys juos išrinko, tad negali perdėm skųstis. Ir JAV, ir pasauliui svarbu, kad kitas JAV prezidentas būtų santūraus būdo vyras ar moteris savo intelektualinių galių viršūnėje.
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.