Kęstutis Girnius. Ar Veryga gyvena daržinėje?

Šis klausimas kilo paskaičius žinią, kad ministrų kabinete kukliausią turtą deklaravo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su sutuoktine – jo šeimos turtas įvertintas 58 tūkst. eurų.

Jį sudaro daugiau kaip 18 tūkst. vertės namas ir transporto priemonės už 32 tūkst. eurų. Šeima taip pat nurodė turinti 41 tūkst. eurų paskolą.

Stebina ministro santykinis neturtas, ypač jo kukli buveinė. Šiais laikais namai gerokai brangesni, ministras turi nemažą šeimą, tad sunku įsivaizduoti, kad ji visi gyvena dviejų kambarių butuke. Pažiūrėjus į busto pardavimo skelbimus, matyti, kad net kukliausi būstai kainuoja du ar tris kartus daugiau Kauno rajone, jau nekalbant apie labiau prestižinius miesto rajonus.

Peršasi išvada, kad ministrui pasisekė nepaprastai apsukriai ir pigiai įsigyti nekilnojamąjį turtą arba kad jis savo šeimą pratina prie spartietiško gyvenimo.

Veryga nėra vienintelis politikas, kukliai įvertinęs savo turtą. Tai ilgalaikė tradicija. Prieš kokį dešimtmetį Seimo narys Saulius Stoma skelbė neturįs jokio turto. Liberalcentristas Gintautas Babravičius ne kartą deklaravo neturintis nei privalomo deklaruoti turto, nei piniginių lėšų. Galvodavau, kad vargšas buvo be pastogės, priverstas gyventi palapinėje prie Neries, ar Sapieginės miškuose. Vėliau buvo pranešta, kad jis savo rinkimų kampanijai paaukojo 5 tūkst. litų, tad gal jis negyveno taip vargingai, kaip jo deklaracija duoda suprasti.

Nežinau, kaip Veryga nustatė savo „gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertę“. Registrų centras pasikliauja masinio vertinimo metodologija, nustatydamas žemės sklypų ir statinių vidutinę rinkos vertę. Masinis vertinimas vykdomas kas penkerius metus. Jis paskutinį kartą buvo atliktas 2016 metų sausio 1 dieną. Šią dieną nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra taikoma penkis mokestinius laikotarpius, taigi, iki 2021 metų.

Lieka mįslė, kodėl Verygos namų vertė tokia maža. Gal tai vasarnamis, kuriame jis negyvena, gal jis gyvena tėvų ar kitų giminių namuose? Gal jis nuomoja savo pagrindinę gyvenimo vietą?

Į šiuos klausimus galima atsakyti, bet turto deklaravimo tikslas yra leisti piliečiams sužinoti, koks ministrų ir kitų valdininkų turtas. Šiuo atveju siekis neįgyvendintas. Sunku tikėti, kad Verygos arba net vidutinio rango valdininko namai būtų verti tik 18 800 eurų, net jei jie gyventų gūdžiame provincijos užkampyje.

Problemų sukelia tai, kad nėra aiškių nurodymų, kaip pildyti šias deklaracijas, individams suteikiama teisė patiems spręsti, kaip jie vertina turtą. Didesnė bėda tai, kad atitinkamos institucijos, kaip VTEK, griežtai nereikalauja, kad jos būtų sąžiningai pildomos arba pataisomos.

Savo pajamų ir interesų deklaracijoje 2007 metų savivaldybių rinkimams Dainius Kreivys nepriekaištingai nurodė, kad jo turtas viršija 5 mln. litų, išvardijo firmas, kurių akcijas jis turėjo, kurių valdybose jis priklausė. Tapęs ministru ir fiktyviai pardavęs savo akcijas motinai už juokingai mažą sumą, 2008–2009 turto deklaracijose nurodė, kad jo turtas vos siekia milijoną. Akcijų pardavimu/perdavimu buvo siekiama sukurti tikrovės neatitinkančio įspūdžio, kad jis nutraukė savo ryšius su įvairiomis bendrovėmis. Deklaracija buvo sąmoningai neskaidri, mėginimas nuslėpti tikrąją padėtį.

Šiuo atveju VTEK ar kita institucija turėjo atkreipti dėmesį į radikalius pokyčius Kreivio finansuose, pasiteirauti, kaip per vienerius metus jis prarado 4 milijonus, o jo turtas sumažėjo 80 proc. Ir gal pareikalauti, kad jis savo deklaraciją papildytų ar pakeistų.

Natūraliai kyla klausimų ir dėl Gabrieliaus Landsbergio deklaracijų, kai per metus jo šeimos turtas padidėjo aštuonis kartus. Yra paaiškinimų, jų visada yra, tam yra advokatai bei buhalteriai.

Jei politikai žinotų, kad atitinkamos institucijos nuosekliai ir nuodugniai peržiūrės ir vertins jų deklaracijas, vargu ar kai kurie jų taip lengvabūdiškai iškreiptų jas ar pagražintų. Tada ir partijos peržiūrėtų savo narių deklaracijas, ir ragintų/verstų juos sąžiningai jas pildyti.

Kaip vertinti dabartinę sistemą, kurį neužtikrina deklaracijų skaidrumo ir tikslumo, nors deklaracijų siekis yra laiduoti, kad jos maksimaliai atspindėtų tikrovę, rinkėjams suteiktų patikimą informaciją?

Pirmoji reakcija tai nutraukti šį farsą – panaikinti reikalavimą pildyti deklaracijas, kurios neturi atitikti tikrovės. Kam leisti sukurti skaidrumo regimybę, kai to skaidrumo nėra, kodėl pakęsti žmonių apgaudinėjimą? Šitoks paviršutiniškai patrauklus maksimalistinis reikalavimas yra perteklinis. Jis būtų pateisinamas, tik jei visi stengtųsi nuslėpti tikrąją padėtį.

Bet viliuosi, kad dauguma sąžiningai užpildo deklaracijas, tad praneša, kiek turto jie turi. Deklaracijų gražintojai save išduoda, tad tuo suteikia mums informacijos, jei ne apie savo turtą, tai apie save. O ši informacija net naudingesnė.

Skaidrumą būtų galima smarkiai padidinti įpareigojus nekilnojamojo turto agentūrai nustatyti individualaus namo vertę, atsižvelgiant į jo dydį, kvadratūrą, kokie jo kaimynystėje buvo sudaryti sandoriai, kiek kainavo panašūs objektai. JAV veikia bendrovė „Zillow“, kuri turi duomenų apie absoliučią JAV namų daugumą, sudaro žemėlapius, nurodančius, kiek verti kurios nors gatvės ar rajono namai, kiek jie žemės turi, už kiek ir kada buvo parduoti, ir t. t.

Galime priekaištauti Mokesčių inspekcijai, VTEK ir kai kurioms kitoms institucijoms, kad jos per dešimtmetį negebėjo ar nenorėjo nustatyti vienareikšmių turto deklaravimo taisyklių, nereikalauja patikslinti abejotinos informacijos. Gal Verygos namai iš tiesų turi kažkokias neįprastas savybes, dėl kurių jie verti tik 18 800 eurų, bet lieku skeptiškai nusiteikęs, ypač jei tai yra jo pagrindinis būstas.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.