Kęstutis Girnius. Gerovės valstybė ir orumo perskirstymas

Jei populiarumas yra sėkmės ženklas, tai Gitanas Nausėda yra nepaprastai sėkmingas politikas. Naujausios apklausos rodo, kad spalio mėnesį jį palankiai vertino 82,5 proc. apklaustųjų. Tokius aukštus reitingus 1998 m. turėjo rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus.

Reitingai neišvengiamai smuks, klausimas tik kiek. Paprastai prezidentai lieka populiarūs, vienintelė išimtis buvo Rolandas Paksas. Tad atsargiai elgdamasis, Nausėda galėtų ilgai išsaugoti savo politinį kapitalą.

Vargu ar jo populiarumas ilgai išliks. Jo pagirtinas pagrindinis siekis – sukurti gerovės valstybę – reikalaus smarkiai didinti mokesčius. Šiuo metu Lietuva per biudžetą perskirsto apie 30,5 proc. BVP. Tik trys kitos ES šalys perskirsto mažiau.

Net Estija, kuri dažnai laikoma pavyzdžiu Lietuvai, surenka proporcingai daugiau pinigų į savo biudžetą. ES vidurkis yra truputi daugiau negu 40 proc.

Kai mokesčiai maži, valstybė skurdi, jos piliečiai apleisti. Nausėda siekia, kad po penkerių metų būtų perskirstoma 35 proc. BVP.

Praeitą savaitę paskelbtais „Eurostato“ duomenimis, beveik trečdalis, arba 28,3 proc., Lietuvos žmonių pernai gyveno ties skurdo riba.

Santykinai daugiau skurstančiųjų yra tik keturiose kitose ES šalyse. ES vidurkis – 21,7 proc. Gėda prisipažinti, bet per dešimtmetį nuo 2008 m. iki 2018 m. skurstančiųjų dalis nepakito, nors ūkis ir daugelio atlyginimai smarkiai augo.

Abejingumas skurdui Lietuvos nepuošia. Šalis turi rūpintis savo vargingaisiais. Negalima aiškinti, kad skursta tik tinginiai ir girtuokliai, nes tai reikštų, kad trečdalis gyventojų patektų į šias kategorijas.

Žinomas Rytų Europos žinovas Timothy Gartonas Ashas neseniai rašė, kad 2015 m. Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, pažadėjusi už kiekvieną antrą ir paskesnį vaiką mokėti 500 zlotų (apie 117 eurų) per mėnesį. Ankstesnė vyriausybė atsisakė tai daryti ideologiniais sumetimais – atseit nereikia tiesiog sklaidyti pinigų tarp žmonių.

Bet kaip Ashui pažymėjo vienas studentas, tie pinigai ne tik materialiai prisideda prie sunkumus patiriančių šeimų, bet ir parodo valstybės rūpestį bei suteikia jiems orumo. „Įstatymo ir teisingumo“ ideologai gali pagrįstai kalbėti apie „orumo perskirstymą“. Gerovės valstybė ne tik perskirsto pinigus, bet ir orumą, o tai net svarbiau, nes leidžia mažiau pasiturintiems, ypač pensininkams, laisviau kvėpuoti, nesijausti elgetomis.

Nėra atsitiktinumas, kad tiek daug lietuvių gyvena ties skurdo riba. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvos finansinis ir politinis elitas abejingai žiūrį į mažiau pasiturinčius ir itin atkakliai priešinasi visoms pastangoms didinti socialinį teisingumą.

Per 16 valdymo metų socdemai neįvedė progresinių mokesčių, nors tokie mokesčiai yra kertinė socialdemokratų ideologijos dalis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) seniai ragina įvesti nekilnojamojo turto (NTM) ir automobilių mokestį, pabrėždamas, kad jų įvedimas teisingiau paskirstytų mokestinę naštą bei užtikrintų įplaukas į biudžetą.

Nors apskritai TVF siūlymai yra priimami lyg jie išminties viršūnė, šio raginimo nuosekliai nepaisoma.

Lietuvos pasiturinčiųjų savanaudiškumas yra tiek išsivystęs, kad jų dauguma priešintųsi planams dar vienu procentu apmokestinti savo turtą, net jei tais pinigais būtų galima dešimčiai šeimų užtikrinti oresnį gyvenimą.

Kova su skurdu yra itin svarbi užduotis. Bet negalima aklai pritarti Nausėdos planams. Nors daug kalbėta apie gerovės valstybę, reikalą didinti pensijas ir kai kuriuos mokesčius, prezidentas dar nėra sukonkretinęs savo vizijos, nurodęs, kokie bus jos elementai. Taip, reikia kelti mokesčius, bet nežinome kurių, kada ir kokiais tempais.

Neaišku, kaip reikės juos tarpusavyje derinti, bei užtikrinti, jog jų įvedimas nepakenktų ūkio, nesukeltų nuosmukio, nenuskriaustų labiausiai pažeidžiamųjų.

Yra ir teisinių klausimų. Manoma, kad „valstiečių“ planas apmokestinti didžiuosius prekybos tinklus gali pažeisti ES teisę. Būtina itin atsargiai suredaguoti atitinkamus teisės aktus, kad bendrovių ir atskirų žmonių advokatai negalėtų jų lengvai apeiti.

Jau galandami kirviai, vėl ištraukiami argumentai, siekiantys įtikinti, kad mokesčių didinimas bus pragaištingas. Pagal vyraujančią demonologiją, padidinus mokesčius, suklestės šešėline ekonomika, labiau uždirbantieji nuslėps pajamas, iškeliaus gyventi į kitas šalis, ten ir perkels savo bendroves.

Bus atbaidomi potencialūs užsienio investuotojai, nors sąlygos verslui Lietuvoje yra palankesnės negu daugelyje ES šalių, o mokesčiai mažesni.

Kadaise buvo priešinamasi NTM, nes esą dideliame Senamiesčio bute gyvenanti profesoriaus našlė negalėtų jų sumokėti, tad būtų priversta išsikraustyti.

Graudus pasakojimas. Bet našlė, ko gero, turi vaikų arba giminaičių, kurie paveldės butą ir galėtų užmokėti mokestį. O jei ji tikrai būtų vienų viena, ji galėtų pasikliauti atbuline hipoteka (reverse mortgage), užstačiusi namą bankui ji gautų pinigų kas mėnesį.

Bauginama, kad ketinimai keisti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą gali priversti vežėjus masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį, nes vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugtų 288,5 euro per mėnesį. Bet tai nėra didelė suma.

Ne tik turtingieji priešinsis mokesčių didinimui. Nuogąstaujama, kad taršos mokestis smarkiau smogs tiems, kurie neturi pakankamai lėšų pirkti naujesnį, mažiau taršų automobilį.

Kai kurie smulkūs ūkininkai turės mokėti didesnius akcizus dyzelinui, akcizai patuštins rūkorių ir degtinės mylėtojų kišenes. Kitus piktins lėtesnis neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimas.

Ir bus neišvengiamų neteisybių. Mirus sutuoktiniui, likusi gyva turės mokėti didesni NTM, nors jos finansinė padėtis pablogės.

Prezidentas pasirinko sunkų kelią. Dažnai pirmiausia jaučiama naujų mokesčių našta, jų privalumai pasireiškia po kelerių metų. Ta puikiai žinojo Dalia Grybauskaitė, tad ji vengdavo aiškiau pasisakyti opiais žmonių finansus veikiančius klausimus, tuo išsaugodama savo populiarumą ir politinį kapitalą. Bet per jos kadenciją ir nepakito skurstančiųjų procentas.

Nausėdos užmojis kurti gerovės valstybės ir mažinti skurdą yra rizikingas, bet sėkmės atveju laimėtų Lietuva ir jos žmonės.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.