Kęstutis Girnius. Konservatorių jaunimui reikia suaugusiųjų priežiūros

Nuo pat pradžių man nebuvo aišku, kodėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos grandai suskubo partijos vadovavimą perduoti feisbuko kartai, juolab iškėlė politikos naujoką Gabrielių Landsbergį į partijos pirmininkus.

Paprastai aukščiausios pareigos neperleidžiamos patirties neturintiems mėgėjams. Įtariau, kad naujajai pamainai, ir ypač naujam pirmininkui reikės suaugusiųjų priežiūros. Bet nebuvo aišku, kiek daug ir kiek ilgai. Esama atvejų, kai naujokas nuo pirmųjų dienų rodo nepaprastus politinius gebėjimus, kitais atvejais politinė nuovoka ir branda, kaip ir horizontas, lieka nepasiekiamos. G. Landsbergis priklauso pastarajai kategorijai. Neseniai vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje buvo svarstoma rezoliucija paskelbti šių metų birželį patvirtintos mokesčių reformos moratoriumą.G. Landsbergis aiškino, kad „mes turime išreikšti suvienytą Lietuvos poziciją. Kai kalbame apie kitų metų biudžetą, nieko panašaus nėra. Tai yra vieno premjero, vienos Vyriausybės sprendimas.“ Anot jo, kaip ir su krašto gynyba, reikia susėsti rimtai diskusijai, siekti visų parlamentinių partijų bendro susitarimo. Man nevisiškai aišku, ką Landsbergis turėjo omenyje. Tikiu, kad jis nenorėjo teigti, kad vien premjerui ar Vyriausybei, tiksliau tariant, valdančiajai daugumai priėmus sprendimą be kitų partijų pritarimo, tas sprendimas kaip nors ydingas, neadekvatus, gal net nedemokratiškas, ir kad tik konsensuso sulaukę nutarimai esą nepriekaištingi.

Konsensusas opiais politiniais klausimais yra itin sunkiai pasiekiamas. Bendras sutarimas dėl gynybos išlaidų yra išimtis, ir, kilus ūkio nuosmukiui, gal nebus vykdomas, kaip nebuvo vykdomas 2004 metais vienuolikos Lietuvos politinių partijų įsipareigojimas 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Nors kartais pasiekiamas susitarimas dėl užsienio ir gynybos politikos, nerealistiška tikėtis, jog bus susitarta dėl biudžeto, kuris nustato kokios programos finansuojamos ir kaip surenkamos reikalingos lėšos, taigi kaip žmonės gyvens.Nuostatos šiais klausimais neišvengiamai skiriasi, joms atstovauja politinės partijos ir jėgos, o rinkimai lemia, kam suteikiamas paskutinis žodisNet jei jis būtų pasiekiamas, konsensusas ūkio klausimais negarantuotų geriausių rezultatų, nes tai veikiausiai būtų vieni kitiems prieštaraujančių kompromisų kratinys, o ne nuoseklaus veikimo planas. Valdančiajai koalicijai tenka imtis atsakomybės už padėtį, ir jai rinktis, kaip reaguoti į opozicijos pasiūlymus. Jei pasiūlymai yra protingi, protinga juos įgyvendinti, bet politikai nepasižymi racionalumu.G. Landsbergis puikiai žino, kad partijos dažnai veikia vienos, nepaisydamos mažumos nuomonės.Puikus pavyzdys – tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas kovo 11 d. Jei Sąjūdis būtų siekęs kompromiso, kuris būtų patenkinęs A. Brazausko vadovaujamą komunistų partiją, tai nepriklausomybės paskelbimas būtų buvęs ilgai atidėtas, gal net palaidotas. Kilę ginčai tarp V. Landsbergio ir K. Prunskienės šalininkų baigėsi ne kompromisu ir konsensusu, bet Prunskienės atstatydinimu. Abiem atvejais buvo priimti teisingi sprendimai.

Kitas, gal mažiau dramatiškas pavyzdys – tai Kubiliaus Vyriausybės priimtos „naktinės reformos“, kuriomis buvo mėginama sustabdyti ūkio žlugimą. Nors jos sulaukė ir dar sulaukia daug kritikos, ir nors jos nebuvo be kai kurių trūkumų, jos buvo būtinos, ir buvo būtina jas greitai priimti, o ne ieškoti visuotinio pritarimo.„Naktiniai“ nutarimai sudarė pagrindą ūkio stabilizavimui, tad reikia sveikinti konservatorių ryžtą. Krizę tirianti Seimo komisija be abejo kritikuos kai kuriuos sprendimus, bet lengva būti gudriam post factum. Būtų geriau, jei komisija tirtų ne praeities, bet dabarties, taigi savųjų, klaidas, kurias dar galima ištaisyti. Rinkimus laimėjusioms partijoms suteikta teisė nustatyti, kiek ir kaip jos bendraus su opozicija. Šįmet rinkimuose į JAV Kentuckio valstijos seimelį vienas kandidatas surinko 6319 balsus, jo oponentas 6318, taigi tik vienu balsu mažiau.Bet niekas nesiūlo, kad jie pasidalytų mandatą, kad vienas būtų seimelio narys 183 dienas, o kitas 182, arba, kad rinkimus laimėjęs kandidatas dažnai balsuotų taip, kaip jo oponentas būtų balsavęs.Ilgainiui TS-LKD taryba priėmė normalų politinį sprendimą. Siūloma įvesti mokesčių reformų moratoriumą, o atsilaisvinusias lėšas skirti struktūrinėms viešojo sektoriaus reformoms, pedagogų, medikų bei kultūros darbuotojų ilgalaikei atlyginimų didinimo programai finansuoti.Jei moratoriumui nepritarta, partijos frakcija Seime įpareigojama nepalaikyti Vyriausybės kitų metų biudžeto projekto.

Tarybos posėdyje buvo ketinama priimti rezoliuciją dėl „TS-LKD tapimo Žmonių partija.“ „Žmonių partijos” mintį kurį laiką puoselėja G. Landsbergis. Rugsėjo pabaigoje jis aiškino, kad „tai yra partija arba bendruomenė, kuri yra žmonių pusėje. Tai partija, kuri atsistoja šalia žmonių ir siekia žmonėms padėti.” Landsbergis pripažino, kad toks pavadinimas sukelia šypseną, kuri palaipsniui dings, pridurdamas, kad „mes turime būti žmonių pusėje.”Matyti, kad sveikas protas laimėjo, tiksliau tariant, grubus populizmas buvo įveiktas, nes rezoliucija nebuvo priimta. Bet polinkis švaistytis populistiniais šūkiais neįveiktas. Partijos strateginis dokumentas 2019 m. savivaldos rinkimams pavadintas „Mes jūsų pusėje.“Dokumente teigiama, kad TS-LKD „niekada nebuvome populistai, kurie neatsakingai beria pažadus, bando suvilioti skambiais, bet realiai neveiksmingais sprendimais”. Sunku suderinti šį sakinį su šūkiu „Mes jūsų pusėje,“ kai nenurodoma, kas yra tie „jūsų“? Neįmanoma būti visų pusėję, nes padedant vieniems, neišvengiamai nuskriaudžiami kiti, arba bent jiems gerokai mažiau padedama.Konservatorių svarstymai ir rezoliucijos rodo, kad per savivaldos rinkimus jie mėgins pritraukti pedagogus, medikus, kultūros bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojus, žadėdami didinti jų atlyginimus.Šių sektorių darbuotojai buvo ignoruojami, valstybė taupė jų atlyginimų sąskaita, tad dera jiems skirti ypatingo dėmesio. Bet jei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai bus gerokai didinami, kaip ir gynybos išlaidos, tai kitur bus taupoma kitų grupių sąskaita. Kuo daugiau skiri vieniems, tuo mažiau lieka kitiems. Tad, konservatoriai nebus visų pusėję, tas „jūsų“ bus selektyvus. Žavėjimasis populistiniais šūkiais gal tik priemonė rinkėjams pritraukti, bet vis dėl to, tai žingsnis demagogijos linkme, ir ko gero rodo, kad konservatoriams trūksta naujų patrauklių idėjų. Bet gal jų nereikia „žmonių“ partijai, kuri pasiskelbė esanti „jūsų pusėje“.

Perspausdinta iš Delfi.lt.

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.