Kęstutis Girnius. Konstitucinis teismas malonina LRT

Lietuvos Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų esą užtikrina, kad nacionalinis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos, išsaugotų savo nepriklausomumą, kuriam galėtų kilti pavojus, jei Vyriausybė ir Seimas kasmet nustatytų LRT biudžetą.

Bet KT pripažino, kad toks autonominis kitų institucijų bei programų finansavimas riboja konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą. Taigi, LRT esanti tokia ypatinga ir ypatingai svarbi institucija, kad jai negalioja kitoms organizacijoms privalomos normos.

KT nutarimas yra ydingas, nėra pagrįstas. Kaip pažymėjo vienas draugas, tučtuojau kyla klausimas, kodėl tokia reikšmė skiriama LRT nepriklausomumui.

Pageidautina, jog nacionalinis transliuotojas būtų nepriklausomas. Bet kitos institucijos – teismai, prokuratūra, STT, Valstybės kontrolė – atlieka ne mažiau svarbias užduotis negu LRT, ne mažiau svarbus jų savarankiškumas. Jų biudžetą kasmet nustato Seimas ir Vyriausybė, bet nenuogąstaujama, jog valdžia jiems primetinės savo politinę valią.

Jei apsaugos priemonės išskirtinai taikomos LRT, ar tai reiškia, kad valstybei svarbiau apsaugoti LRT nei teismus ar Valstybės kontrolę? Sakyčiau, kad ne, tad jei Vyriausybė ir Seimas nustato teismų finansavimą, kodėl ne nacionalinio transliuotojo?

Gal LRT reikia kokių nors saugiklių nuo spaudimo, bet negalima pateisinti jai teikiamų išskirtinių privilegijų. Nesuvokiama, kodėl KT nesvarstė šio klausimo, paskelbė savo nutartį be jokių argumentų lyg delfų orakulas.

Savo nutartimi KT tęsia tradiciją besąlygiškai proteguoti LRT, nors tas perdėtas palankumas veikiausia pakerta tikimybę, kad bus įgyvendinamas svarbiausias KT nutarties tikslas, būtent užtikrinti, kad Lietuvos žmonės gautų kuo daugiau objektyvios informacijos apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

LRT biudžetas nėra mažmožis – kitąmet jis turėtų siekti 53,794 mln. eurų, tai beveik 7,5 mln. daugiau nei šiais metais. Ką už tą įspūdingą sumą gauna Lietuvos mokesčių mokėtojai? Tiksliau klausiant, kiek ir kokių žinių bei politinių laidų gauname?

Visi žinome, kad žinios ir Lietuvos padėties analizė sudaro gana mažą LRT programų procentą. Gerokai daugiau laiko ir lėšų skiriama kitoms programoms, pavyzdžiui, „Klauskite daktaro“, TV žaidimui „Kas ir kodėl?“‚ „Auksinis protas“, „Šok su žvaigžde“, „Beatos virtuvė“. Visas šias laidas lengvai galėtų rengti komerciniai kanalai.

„Beatos virtuvė“ anksčiau buvo rodoma per LNK, TV1 ir TV3 televizijas. Darau prielaidą, kad Beata nutarė perkelti savo laidą į LRT ne todėl, kad tuometinis LRT vadovas maloniau šypsojosi, bet dėl to, kad pasiūlė geresnį kontraktą ir daugiau pinigų. Kai sėdi ant 53,794 mln. eurų (tada suma buvo mažesnė), turi monopolisto galią, o monopolijos iškreipia rinką ir kenkia vartotojams.

LRT gali iškreipti ne tik kulinarinių laida rinką, bet ir žiniasklaidą, pinigais ir palankiomis darbo sąlygomis prisiviliodama gabiausius žurnalistus iš privačių kanalų ir interneto portalų.

Pagerėja LRT žinių ir politinių laidų kokybė, bet kitų kanalų sąskaita, summa summarum nukenčia žinių kokybė apskritai, Lietuvos žmonės sulaukia mažiau patikimos informacijos. O KT siekis – lyg šitokios informacijos didinimas. Reikia pripažinti, jog LRT transliuoja ne tik žinias ar kulinarines laidas bei žaidimus, bet ir vertingas kultūrines programas, kurias turėtų finansuoti valstybė.

Yra svarbu nustatyti LRT žinių laidų objektyvumą, kiek tiksliai ir visapusiškai jos atspindi politinę tikrovę. Ar visų politinių partijų atstovai kviečiami į svarbiausias laidas, ar vieni griežtai egzaminuojami, o kitiems tenkinamasi užduodant klausimus, primenančius ankstesnį „Kas geresnio, premjere“?

Kokių pažiūrų politologai ar apžvalgininkai dalyvauja laidose: ar vieni beveik kasdieniai svečiai, o kiti, patekę į neoficialų juodąjį sąrašą, visiškai nematomi. Ar yra tabu temų? Viskas nėra balta ir juoda. Valdžios atstovai neišvengiamai dažniau kviečiami, nes jie priima sprendimus. Kai kurie politologai kviečiami, nes turi daugiau žinių, įdomesnių įžvalgų, rišliau kalba, bet kiti nuolat šmėkščioja ekrane, nors kartoja nuvalkiotas banalybes.

Laisvės ir Laisvosios Europos radijas turėjo atskirą Broadcast analysis padalinį, kuris peržiūrėjo ir vertino laidų objektyvumą ir kokybę, siekdamas užkirsti kelią klaidoms ir propagandai. Panašų padalinį reikėtų įsteigti LRT, dosniai jį finansuoti, užtikrinti, kad jis būtų nepriklausomumas nuo LRT vadovybės, galėtų pasamdyti ekspertų komisijas. Šio padalinio darbą turėtų tiesiogiai prižiūrėti LRT taryba, tuo išvengiant didesnio politikų kišimosi.

LRT taip pat galėtų labiau rūpintis, kokią įtaką jos reputacijai daro kai kurių žurnalistų akivaizdus politinis šališkumas ir neslepiamos išankstinės nuostatos. BBC neseniai griežtai uždraudė savo žurnalistams politikuoti. LRT žengia priešinga kryptimi.

LRT nėra vienintelis patikimas žinių šaltinis. Žinių tiekimo atžvilgiu BNS nenusileidžia LRT, kasdien parengdamas daug ir objektyvių žinių, kurias vartoja kitos žiniasklaidos organizacijos. Portalas 15min.lt pasižymi savo tiriamąją žurnalistiką, „Info TV“ žinių laidos mažai kuo skiriasi nuo LRT, Delfi.lt užtikrina gerą tiesioginių įvykių transliaciją.

Reikėtų dalį LRT skirtų lėšų nukreipti į kitas žinių organizacijas ir portalus (BNS iš prenumeratos surenka tik apie milijoną eurų, du procentai to, ką valstybė sužeria LRT), atsižvelgiant į jų žiūrovų ir klausytojų kiekį, gal net įvedant kartelį, panašų į tą, kurį politinės partijos turi įveikti Seimo daugiamandatėse rinkimų apylinkėse. Reiktų finansuoti ir specialius projektus.

Yra pavojus, kad šitokių siūlymų įgyvendinimas didintų biurokratizmą bei kurtų nereikalingas, nenašias darbo vietas. Bet 54 milijonai eurų nėra kišenpinigiai, tad nereikia bijoti inovacijų, kaip nereikėtų bijoti jų pašalinti, jei jos neveiksmingos.

Kai kurie LRT sprendimai sunkiai suprantami ir pateisinami. Nėra išvystytas korespondentų tinklas ES šalyse. LRT neturi savo biuro Briuselyje, kur priimami Lietuvai itin svarbūs ES ir NATO sprendimai, bet išleido kokį milijoną, kad galėtų transliuoti Eurolygą. Potencialių Eurolygos transliuotojų daug, sporto mėgėjai prenumeruoja sporto kanalus. Šie pinigai, nevartojami Briuselio biuro steigti, buvo išeikvoti.

Dabartinė LRT finansavimo tvarka skatina išlaidumą. Šįmet biudžetas padidėjo 7,5 milijonais eurų. Kas bus daroma su šiais pinigais? Dėl COVID-19 pandemijos gali būti ypatingų išlaidų, bet kasmet nebus pandemijų, neatsiras naujų ir ypatingų poreikių, kuriuos reikia tenkinti. Normaliomis aplinkybėmis gautume daugiau naudos, jei tie 7,5 milijonai būtų pervesti ligoninėms ir sveikatos apsaugos sistemai.

Gal reikėtų ypatingai didelio finansavimo, jei spaudos laisvės priešai Lietuvoje būtų itin galingi ir klastingi. Bet tokių nėra, o žiniasklaida geba apginti savo teises. 2018 m. pradžioje kilo milžiniškas ažiotažas, kai „valstiečiai“ iniciavo parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, daug kalbėta apie mėginimus politizuoti LRT, riboti spaudos laisvę.

„Valstiečiai“ persistengė, bet jų pagrindinis siekis buvo padidinti valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos veiklos skaidrumą. LRT finansų peržiūra nėra kėsinimasis į spaudos laisvę, lygiai kaip siekimas išaiškinti kunigus pedofilus nėra kėsinimasis į religijos laisvę. Čia du skirtingi dalykai, bet žiniasklaidos gebėjimas juos suplakti į vieną tik patvirtina jos galią.

Ateitis neprognozuojama, gal kada nors ateityje į valdžią ateis politinė partija, priešiškai nusiteikusi spaudos laisvės atžvilgiu. Jei tokia partija atsirastų, jos kelias į valdžią būtų ilgas, ir per tą laikotarpį būtų galima įtvirtinti kokius nors pridėtinius saugiklius.

Galime būti tikri, kad nei Nausėda, nei Šimonytė nemėgins pažeisti LRT nepriklausomumo. Deja, toliau didės įplaukos į LRT biudžetą, tuo ir kuriant valdžios lėšas praryjantį biblinį begemotą. Tai dar kitas KT meškos patarnavimas.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.