Situacija yra valdoma – šitaip padėtį vertina prezidentas Nausėda. Kad tik taip būtų! Savo nuomonę jis išsakė penktadienį, dar nemirus pirmajai koronaviruso aukai. Tai, kad prezidento ir premjero užuojautos laiškai buvo paskelbti vidurį nakties, rodo, kad jie buvo iš anksto paruošti, žinant, kad aukos neišvengiamos.
Nors pirmu žvilgsniu mūsų padėtis lyg geresnė negu estų ir latvių, ko gero, vaikščiojame optimizmo migloje, kurią gali greitai išsisklaidyti sparčiau augantys naujų užsikrėtimu tempai.
Penktadienį padėtis Lietuvoje lyg ir buvo patenkinama. Palyginus su mūsų kaimynais ir su visomis ES šalimis, Lietuva turėjo mažiau koronaviruso užsikrėtimų, mažesnis ir jų procentas.
Penktadienį vidurdienį Lietuvoje buvo patvirtinti 48 atvejai ištirti 1154 žmonės; Latvijoje patvirtinta 111 atvejų, ištirti 3205 žmonės; Estijoje 283 atvejai, ir 2504 žmonės. Lietuvoje dėl reagentų stokos buvo įvykdoma gerokai mažiau testų negu kitose Baltijos šalyse. Kol Lietuvoje buvo atliekama apie 125 testų per dieną, Latvijoje jų buvo 500.
A. Veryga siūlė nesureikšminti testų skaičių. Iš 100 atliekamų testų Lietuvoje 3,3 asmenims nustatomas užkratas, Estijoje – 12. Ten išplitimas didesnis, tad esą natūralu, jog tyrimų reikia daugiau. Verygos aiškinimas buvo perdėm optimistinis, šiek tiek apgaulingas. Tada jau buvo aišku, kad tikroji padėtis buvo gerokai niūresnė.
Estai bei latviai dėl didesnių testų skaičiaus jau buvo radę ir nustatę didesnius užsikrėtimo židinius, turėjo tikslesnių žinių, tad galėjo imtis kontrpriemonių bei izoliuoti ir gydyti sergančiuosius. Lietuvoje užkratų židiniai irgi egzistavo, bet buvo neatrasti, galėjo plėstis ir daugintis, mums beveik nieko nežinant ir nieko nedarant.
Kai jau pradėta rimčiau testuoti, Lietuva greit pasivijo savo kaimus. Vakar Lietuvoje 143 buvo užkrėsti, Latvijoje – 139, Estijoje proporcingai daugiau – 326.
Valdžia deramai nepasiruošė epidemijai, nepakankamai greitai pirko reagentus, respiratorius, kaukes ir kitas reikalingas apsaugos priemones.
Panašius priekaištus galima taikyti beveik visoms valstybėms. JAV didelės naujausią techniką turinčios ligoninės neturi būtiniausių reikmenų kovai su koronavirusu.
Daugelis šalių naiviai tikėjosi, kad kokiu nors stebuklingu būdu virusas apeis jų šalį. Bet Lietuva atsiliko nuo Estijos ir Latvijos įsigyjant reikalingas medžiagas, nors visų trijų valstybių geografinė, geopolitinė ir finansinė padėtis panaši, tad nupirkti ir pristatyti reagentus į Lietuvą neturėtų būti nei sunkiau, nei lengviau.
Lietuvos valdžia, ypač Veryga, stengėsi jei nenutylėti padėties, tai bent ją nuspalvinti rožinėmis spalvomis.
Kaip minėta, jis stengėsi sumenkinti testų skaičiaus reikšmę, lyg tai būtų koks mažmožis, nors be testų neįmanoma nustatyti ar karščiuojantis tik persišaldęs, serga paprastu gripu, ar COVID-19. O nežinant negalima deramai gydyti.
Antra vertus, buvo užuominų, kad sukauptas didelis priemonių rezervas. Tikrovėje dėl reagentų stokos reikėjo riboti kai kurių patikros punktų darbą.
Dažnai buvome guodžiami, kad jau greit, labai greitai, už kelių dienų, tikrai jau kitą savaitę, padėtis pasikeis, nes Lietuvą pasieks reikalingas reagentų ir apsaugos priemonių kiekis.
Veryga burbtelėjo, jog gavus reagentų, tyrimai dėl koronaviruso bus plečiami iki 10 tūkst. per dieną. Vėl hiperbolė. Iš kur atsiras tie 10 000 per dieną, kurie turi ligos simptomų, o ne tik kontaktą su užsikrėtusiais ar iš užsienio grįžusiais?
Be to, tokiais tempais tikrinant, visi reagentai (kurie dar nėra pasiekę Lietuvos) būtų sunaudoti, iš dalies išeikvoti?
Sąžiningiau kalbėjo Valstybės ekstremalių situacijų centro atstovas G. Surplys, pripažinęs, kad „pražioplinom“, ir išreiškęs viltį, kad vis dėl to reikalinga įranga pasieks Lietuvą.
Ne tik Sveikatos apsaugos ministerija iš pradžių pasyviai reagavo. Savotiška neatsakingumo ir saviapgaulės viršūnė buvo pasiekta, kai buvo nutarta neatidėti „Žalgirio“ rungtynių, į kurias demonstratyviai atėjo ir atsakingi valstybės pareigūnai.
Bet valdžia operatyviai susigaudė ir greičiau negu daugelis šalių įvedė griežtas taisykles, uždarė mokyklas, parduotuves, pradėjo reguliuoti viešąjį transportą, riboti laisvą žmonių judėjimą, ėmėsi ir kitų priemonių.
Šitie nutarimai ir veiksmai neliks be poveikio, juolab kad dauguma Lietuvos gyventojų elgiasi drausmingai, vieni iš baimės, daugiau iš solidarumo bei atsakomybės jausmo.
Sveikintiną drausmingą ir pilietinį susipratimą rodo tai, kad beveik 75 tūkst. žmonių pateikė duomenis Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui duomenis apie grįžimą iš užsienio arba kontaktus su sergančiais koronavirusu asmenimis.
Valdžia pakartotinai primena apribojimus, kurie esą kartais nepaisomi, ir žada bausti tuos, kurie pažeidžia karantino taisykles.
Valdžia teisingai elgiasi, nors televizijose reportažuose apie galimus pažeidimus beveik nematyti tų pažeidėjų, išskyrus paauglius.
Akivaizdus kontrastas tarp Lietuvos ir Ispanijos reakcijų. Kovo 8 d. 120 000 žmonių žygiavo per Madrido centrą švęsti Tarptautinės moters dieną, po kelių savaičių COVID-19 patvirtinta daugiau negu aštuoniems tūkstančių žmonių, mirė per 700.
Šią savaitę turėsime pilnesnį vaizdą. Jau turime pirmuosius neįvežtinius, klasterinius užsikrėtimo atvejus. Jei jie ledkalnio viršūnė, tai greitai gali atsiskleisti pats ledkalnis, juolab kad yra kitas pavojingas faktorius.
Pastarąją savaitę iš užsienio šalių grįžo 2,3 tūkst. žmonių. Iš pradžių jie buvo paviršutiniškai peržiūrimi, tarp kita ko, nes trūko reagentų. Iš esmės buvo tenkintasi patikrinti jų temperatūrą, ir leista jiems keliauti namo, net viešuoju transportu.
Numatoma, kad dar kokie keturi tūkstančiai grįš. Tolesnė epidemijos plėtra didele dalimi priklauso nuo to, kiek jų jau yra užsikrėtę, ir kiek jie užkrės kitus.
Nutarimas juos izoliuoti savivaldybių paskirtose patalpose yra griežtas, gal šiek tiek pažeidžia jų teises, bet reikalingas ir pateisinamas.
Baigdamas noriu atkreipti dėmesį į vieną grupę mažai pastebimų kovotojų su koronaviruso pasekmėmis, būtent į maisto parduotuvių darbuotojus, ypač kasininkus.
Mums patariama likti namuose, neišeiti laukan, nesibūriuoti. Kasininkai valandų valandas apsupti žmonių, nors jų pareigų apibūdinime, skirtingai nuo medikų, kareivių ar ugniagesių, nenurodoma, kad jie turi dirbti rizikingomis sąlygomis.
Jei jų viršininkai, kurie dirba nuotoliniu būdu, nesusipras ir neskirs jiems priedo, tai turėtų daryti valdžia, atitinkamai mažindama parduotuvių tinklams numatomą paramą.
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.