Kęstutis Girnius. Nepateisinamas prezidento veto

Prezidento G. Nausėdos nutarimas vetuoti pataisas dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams yra nesuprantamas ir nepateisinamas. Lietuvai akivaizdžiai nesiseka suvaldyti COVID-19 pandemijos iš dalies dėl vangios ir neryžtingos Vyriausybės politikos. Praeitą mėnesį prezidentas priekaištavo valdžiai, kad ji dirbtinai lėtino skiepijimo tempus, „galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio.“ Kai Vyriausybė pagaliau priėmė įstatymo pataisas, kurios būtų sukūrusios realias paskatas skiepytis ir kurios, palyginti su daugelio kitų valstybių priemonėmis, yra gana švelnios, prezidentas jas vetavo.

Prezidento ir jo komandos aiškinimai neįtikina. Esą Konstituciją nurodo, kad Lietuvos valstybė privalo rūpintis žmonių sveikatos apsauga, bet mokami testai taptų nepakeliama našta daliai nepasiskiepijusių darbuotojų, tad mažiau jų paimtų testus.

Kova su pandemija esą turi tris sudėtines dalis: vakcinavimą, testavimą, gydymą; testavimui žlugus ar sumenkėjus, kova bus mažiau veiksminga.

Prezidentas ir jo komanda klysta. Niekas neginčija, kad, nors skiepai šimtu procentu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jie yra veiksmingiausia priemonė pandemijai pažaboti. Kuo daugiau pasiskiepusiųjų, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors bus užkrėstas ir, savo ruožtu, užkrės kitus. Tad reikia visomis išgalėmis skatinti žmones skiepytis.

Konstitucijos 48 straipsnis pažymi, kad žmogus turi teisę į „sveikas ir saugias darbo sąlygas,“ o dabartinėmis aplinkybėmis tai reiškia, kad žmonės turi būti apsaugoti nuo COVID-19. Valdžia turi pareigą maksimaliai mažinti užsikrėtimo pavojų, o veiksmingiausias būdas tai daryti yra reikalauti, kad visi pasiskiepytų, ir įvairiomis priemonėmis siekti įtikinti antivakserius ir kitus skeptikus vakcinuotis. Jie neturės didesnės paskatos skiepytis, kol valdžia ar darbdavys mokės už testus. Neabejoju, kad ryžtas nesiskiepyti greitai sumažėtų, jei kas mėnesį reikėtų pakloti šimtą ar daugiau eurų.

Susidaro įspūdis, jog prezidentūra laiko vakcinavimą ir testavimą lygiavertėmis procedūromis. Bet tokios jos nėra. Su kai kuriomis išlygomis, skiepai apsaugo žmogų nuo užsikrėtimo, tad ir kitų užkrėtimo, testas tik nustato, ar testavimo metu sergi.

Testas gali parodyti, kad dabar, tarkime, pirmadienį, nesergi COVID, bet gali užsikrėsti antradienį, ir užkrėsti kitus, iki kol gauni naują testą.

Atrodo, kad prezidentas lygiai vertina paskiepytus ir neskiepytus. Abu pasinaudojo teise rinktis, bet renkasi kitaip, o visi kiti turi gerbti jų pasirinkimą. Tačiau skirtingi pasirinkimai nenusipelno vienodos pagarbos.

Asmuo, kuris atsisako skiepytis, žino arba turėtų žinoti, kad jo pasirinkimas padidina ar bent jau nesumažina jo keliamo pavojaus kitiems, o tai rodo abejingumą savo bendrapiliečių gerovei. Vieni rūpinasi kitais, kiti – tik savimi.

Prezidentas, kaip ir ne vienas kitas politikas, ragina vengti visuomenės skaldymo, o Seimo pataisos esą supriešina visuomenę. Tai sena dainelė, kurią pirmiausia pradėjo dainuoti tie, kurie priešinosi galimybių paso įvedimui. Bet kodėl nepritarimas jų norams laikytinas visuomenės supriešinimu? Yra atvirkščiai. Nepasiskiepiję skatina „supriešinimą“, rodydami abejingumą savo kaimynų sveikatai, sakydami, kad man nesvarbu, ar tu susirgsi, ar ne, ir sukurdami kaimynams pavojingesnę aplinką.

Prezidento veto palaikantis Seimo narys A. Sysas tvirtina, kad „valstybė privalo rūpintis kiekvienu piliečiu, o ne dalį jų bausti.“ Kokia čia bausmė, jei prašoma, kad pats sužinotum, ar sergi Covidu, taigi, ar keli pavojų savo bendradarbiams, ir atitinkamai reaguotum? Kiekvienu atveju bausmė yra labai švelni. Nepaprastai lengva jos išvengti arba ją nutraukti. Reikia tik pasiskiepyti.

Daugelis šalių griežčiau kovoja su pandemija ir reikalauja, kad darbininkai ir tarnautojai pasiskiepytų. Italijoje nuo spalio vidurio „žaliojo paso“ neturintys darbuotojai turi būti nušalinami nuo darbo nemokant jiems darbo užmokesčio. Prancūzijoje nuo spalio 15 d. valdžia nemokės už testus neskiepytiems žmonėms, paskiepytiems jie liks nemokami. 88 proc. prancūzų jau paskiepyti. Praeitą savaitę Latvijos parlamentas priėmė įstatymo pataisas, suteikiančias darbdaviams teisę po tam tikro laiko atleisti darbuotojus, kurie turi, bet atsisako skiepytis nuo COVID-19.

JAV Darbo ministerija paskelbė įsaką, nurodantį, kad didesnių įmonių darbuotojai turi pasiskiepyti iki sausio 4 dienos. Darbuotojai, kurie iki sausio 4 d. nėra visiškai paskiepyti, kas savaitę turės pateikti savo darbdaviams patvirtintą neigiamą testą. Darbdaviai neturi mokėti už testus, išskyrus, jei tai numatyta sutartyje su profsąjunga. Įsakui priešinasi kai kurių valstijų gubernatoriai, tad įvairių lygių teismai turės tarti savo žodį.

Priverstinis skiepijamasis yra veiksmingas. JAV avialinijai „United Airlines“ rugpjūtį paskelbus, kad visi 66,000 tarnautojų turi skiepytis, rugsėjo pabaigoje tik 600 buvo to nepadarę. Pradėjus atleidinėti, daugiau negu pusė jų persigalvojo ir pasiskiepijo.

Niujorko miesto švietimo ir sveikatos departamento tarnautojams buvo nurodyta pasiskiepyti iki rugsėjo pabaigos. Dabar 96% ir 95% jų jau vakcinuoti. Privalomas skiepijimas dabar galioja visiems darbuotojams, tad superžvaigždė Kyrie Irving negali lošti krepšinio.

Visose šalyse protestuojama prieš skiepus. Italijoje pasipriešinimo centras yra Triesto mieste, kur prieš tris savaites vyko plačios apimties protestai. Dabar Triestas yra Covid-19 protrūkio centras, ligoninės ir reanimacijos skyriai perpildyti, o miesto burmistras sako, kad gana šito idiotizmo. Lietuvoje tas idiotizmas yra prezidento veto, kurį privalu atmesti.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.