Kęstutis Girnius. Nevaldoma supergalybė

JAV tampa vis labiau nevaldoma. Antradienį kraštutinės dešinės respublikonai nušalino Keviną McCarthy‘į nuo JAV Atstovų rūmų pirmininko (angl. speaker) pareigų. Pirmą kartą per 234 metų Atstovų rūmų istoriją. Jo nušalinimas nėra valdymo krizės priežastis, bet jos išraiška. JAV žmonės yra labai susipriešinę. Prieš kurį laiką atlikta apklausa rodė, kad tėvams būtų skaudžiau, jei duktė ištekėtų už kitos politinės partijos nario ar rėmėjo negu už kitos rasės žmogaus. Politinės partijos atspindi ir skatina šią nesantaiką. Jei prieš 40 metų dar abiejose partijose buvo liberalų ir konservatorių, dabar takoskyra tarp politinių pažiūrų tik aštrėja. Demokratai tampa vis liberalesni, respublikonai vis labiau konservatyvėja. Tarp partijų atsiranda ideologinė praraja.

Priešiškumą stiprina ir skatina rinkimų sistema. Kandidatai į visuotinius rinkimus renkami partijų pirminiuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja labiausiai ideologiškai įsipareigoję nariai, sudarant sąlygas radikalų pergalei. Daugelis jų mano, jog kompromisai yra principų išdavystė, savo oponentus laiko priešais, kurių ketinimai kenkia valstybei, o ne varžovais. Respublikonų partija buvo pirmoji, kuri suradikalėjo, 2009 m. susikūrus „arbatėlės“ partijai, ir toji, kuri mažiausiai priešinosi kraštutinumų įsiviešpatavimui. Dėl nesibaigiančių vidaus nesutarimų respublikonams Atstovų rūmų pirmininko postas seniai tapo užnuodyta taure. 2015 m. Johnas Boehneris nusprendė atsistatydinti dėl didėjančios nesantaikos respublikonų frakcijoje ir grėsmės, kad bus stengiamasi jį atleisti, o jo įpėdinis Paulas Ryanas atsisakė kandidatuoti 2018 m. rinkimuose.

Atstovų rūmų veikla sustabdyta iki kitos savaitės, kai respublikonai bandys išrinkti naują speaker‘į. Savo kandidatūrą iškėlė keli įtakingi respublikonai, tarp favoritų yra Jimas Jordanas, ne kartą sakęs, kad nepritars paramai Ukrainai. Laikas tiksi, ir kol nėra naujo Atstovų rūmų pirmininko, šie rūmai bus paralyžiuoti. Pasak vieno senatorius, net ką nors išrinkus, „prireiks šiek tiek laiko, kol traukinys vėl galės riedėti“. Spalio 1 d. Kongresas paskutinę minutę išvengė vyriausybės uždarymo, priimdamas įstatymą dėl finansavimo, kuris leido federalinėms agentūroms veikti iki lapkričio 17 d. Kompromisai, kuriems pritarė K. McCarthy‘is, kaip tik paskatino partijos radikalus jį nuversti. Jie reikalaus dar griežtesnio federalinio biudžeto mažinimo, kuriam nepritars demokratai. Politinis patas tęsis.

K. McCarthy‘is buvo neveiksmingas lyderis, kuriam teko beveik neįmanomas uždavinys. Vis dažnėjančiomis nuolaidomis jis stengėsi nuraminti kraštutinius radikalus, kurių buvo apie 30 ir kurie grasino jį nušalinti. Nuolaidžiavimas nesumažino spaudimo, veikiau sužadino jų apetitą ir padarė juos dar reiklesnius. Siekdamas nuraminti maištininkus, jis nesilaikė susitarimo dėl skolos limito, kurį vasarą susitarė su prezidentu Joe Bidenu, ir lengvabūdiškai pradėjo prezidento apkaltos tyrimą, kad įsiteiktų partijos radikalams. Ir jis nuolat pabrėžė, kad remia buvusį prezidentą Donaldą Trumpą. Dėl viso šito jis tapo toksiškas demokratams. Balsavimo dėl atleidimo iš pareigų išvakarėse jie nusprendė vieningai pritarti jo nušalinimui, nors turėjo galimybę jam padėti, jei kai kurie nariai būtų praleidę posėdį arba dalyvavę, bet nebalsavę. Svarstykles nulėmė televizijos interviu, kuriame K. McCarthy‘is melagingai tvirtino, kad būtent demokratai siekia uždaryti vyriausybę. Kaip visada nedėkingas, D. Trumpas viešai nepalaikė K. McCarthy‘io, ragino uždaryti vyriausybę.

Nutardami leisti respublikonams virti savo košėje, demokratai padidino tikimybę, kad vyriausybė bus uždaryta dėl finansavimo stokos. Dalį jau ir taip riboto laiko praris naujo speaker‘io išrinkimas ir Atstovų rūmų grąžinimas į normalias vežes. Pergalę pasiekę radikalai didins savo reikalavimus, kurių kiekvienu atveju nepriimtų Senatas, o prezidentas vetuotų.

Ne tik respublikonai atsakingi už dabartinį chaosą ir netvarką, prisideda ir demokratai, nors gerokai mažiau. Siekdami būti perrinkti ir didinti savo elektoratą, demokratai ir J. Bidenas pradėjo neatsakingai švaistytis valdžios pinigais. Šiuo metu JAV įsiskolinimai viršija 33 milijardus (abi partijos atsakingos už skolos dydį). Kai palūkanų norma buvo apie 1–1,5 proc., gal net mažesnė už infliaciją, skola buvo suvaldoma. Palūkanoms pakilus iki maždaug 4,5 proc., metinis jų finansavimas taps vos pakeliamas ir gali net prilygti milžiniškam Pentagono biudžetui. Skolos tik augs. Be to, šįmet valstybės biudžeto deficitas sieks 5,9–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

J. Bidenas smarkiai pakairėjęs. Jis labai dosniai finansavo žmones per „Covid-19“, smarkiai skatindamas infliaciją, mėgino panaikinti studentų paskolas, kas būtų kainavę 400 milijardų JAV dolerių. Aukščiausiasis teismas anuliavo J. Bideno planą, nurodydamas, kad vyriausybei reikia tiesioginio Kongreso leidimo. J. Bidenas nenuleido rankų, įvairiais būdais anuliuoja kai kurių skolininkų skolas, praeitą savaitę atleido devynis milijonus skolų. Kongresas priėmė įstatymus, kurie užtikrina milžiniškas investicijas į infrastruktūrą, kovą su klimato šilimu, lustų gamybą. Tai reikalingos programos, bet jos kainuoja trilijonus. Kadangi mokesčiai nedidinami, šios išlaidos bus padengiamos naujais, itin brangiais pasiskolinimais. Fiskaliniai konservatyvūs respublikonai turi pagrindo reikalauti, kad išlaidos būtų smarkiai karpomos, tad šiuo klausimu palaiko partijos radikalus.

Grumiamasi ir su masine migracija, paspartėjusia per pastaruosius metus. Didmiesčiai kaip Niujorkas, Čikaga, Los Andželas, į kuriuos plūsta dešimtys tūkstančių migrantų, negeba jų tinkamai apgyvendinti ir maitinti. Čikagoje tūkstančiai pernakvoja O‘Hare oro uoste ar policijos nuovadose. Ilinojaus valstijos gubernatorius, demokratas J. B. Pritzkeris, Joe Bidenui rašė, kad federaliniu lygmeniu galima ir reikia padaryti daug daugiau, kad būtų išspręsta nacionalinė humanitarinė krizė, kurią šiuo metu be rimtos paramos siekia spręsti valstijų ir savivaldybių valdžios institucijos.

Respublikonų radikalai ir ne tik jie aiškina, kad Vašingtonas turi skirti pirmenybę JAV ir jos gyventojų problemoms, pažaboti nesuvaldomą valstybės skolos ir vyriausybės biudžeto deficito augimą, sutramdyti masinę migraciją, suteikiant savivaldybėms deramas priemones problemoms spręsti, ir tik tada galima skirti dėmesio Ukrainai ir kitoms užsienio šalims. J. Bidenas ir kongresmenų dauguma nepaprastai daug reikšmės skiria Ukrainos palaikymui, tolesnę paramą laiko viena pagrindinių valstybės užduočių, ne kartą jie kreipėsi į tautą, siekdami sulaukti pritarimo ir palaikymo, aiškindami, kad Ukraina smarkiai pakerta Rusijos karinę galią, taigi stiprina JAV. Jei elito dauguma tebėra ukrainofilai, tai eiliniai piliečiai skeptiškiau vertina padėtį.

Šią savaitę įvykdyta nauja Reuters / Ipsos apklausa rodo, jog mažėja abiejų pagrindinių politinių partijų amerikiečių palaikymas ginklų tiekimui Ukrainai. Tik 41 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Vašingtonas „turėtų aprūpinti Ukrainą ginklais“, 35 proc. nesutiko, o likusieji nebuvo tikri. Parama JAV ginklų siuntimui sumažėjo nuo gegužės, kai 46 proc. amerikiečių palaikė ginklų siuntimą, 29 proc. nepritarė, o likusieji nebuvo tikri.

Parama Ukrainai greičiausiai bus įtraukta į kitą biudžetą, bet mažesnė, nei J. Bidenas norėtų, ir bus ribojama įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kad viešieji pirkimai būtų itin skaidrūs. Kongresas turės pritarti griežtesnei imigracijos kontrolei, galbūt net nedidelės sienelės pastatymui. Europa turės padidinti savo jau dabar nemažus pagalbos paketus Ukrainai. Iššūkių bus daug.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.