Kęstutis Girnius. Nusikaltimai

Per palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolius Izraelyje žuvo daugiau kaip tūkstantis asmenų, sužeista daugiau kaip 2,8 tūkst. Gal pusantro šimto žmonių paimti įkaitais. Absoliuti aukų dauguma buvo civiliai, žiauriai nužudyti be jokios priežasties ir be jokios naudos „Hamas“.

Įkaitus gali mėginti iškeisti į savuosius arba siekdamas švelninti Izraelio puolimą. Beprasmis ir visiškai nepateisinamas civilių žudymas nukreipė dėmesį nuo puikiai surengto ir visiškai netikėto „Hamas“ puolimo.

Žudynės absoliučiai smerktinos, bet kaip reikia vertinti Izrealio atsaką? Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas pasakė, kad kovojame su sužvėrėjusiais žmonėmis ir atitinkamai elgsimės. Gazos Ruožas yra visiškai apsuptas, nutrauktas elektros, maisto, dujų, vandens teikimas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė besąlygišką Izraelio palaikymą ir kad JAV teiks reikalingą ginkluotę. Europos Sąjunga (ES) reagavo subtiliau. Plėtros eurokomisarui Oliveriui Varhelyi‘ui skubiai pareiškus, kad visi mokėjimai iš palestiniečių vystymosi programos bus nedelsiant sustabdyti, Ispanija ir kai kurios kitos ES narės pasipriešino. Nutarta peržiūrėti tik vystymuisi skirtą finansavimą, o ne atskirą ES humanitarinės pagalbos palestiniečiams biudžetą.

ES paragino Izraelį nenutraukti vandens, maisto ir elektros energijos tiekimo į Gazos Ruožą ir įrengti humanitarinius koridorius tiems, kurie bando bėgti iš teritorijos.

Jei ES būtų aklai sekusi JAV, Vakarai ir jų šlovinama taisyklėmis pagrįsta pasaulio tvarka būtų dar kartą diskredituota tarp Globalių Pietų šalių, nes vienašališkas kaltės primetimas būtų apėjęs gilesnes Izraelio ir Palestinos konflikto politines realijas, kurios suteikia kontekstą „Hamas“ antpuoliui, nors savaime aišku, ne žudynėms.

Izraelis neteisėtai okupuoja palestiniečių žemes nuo 1967 m. karo. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, tarp jų 298 ir ypač 446, pasmerkė gyvenviečių statybą, taigi ir neteisėtą Palestinos kolonizavimą. Iki 1980-ųjų net Vašingtonas laikė statybas neteisėtomis. Šios rezoliucijos tebegalioja, nors beveik niekas jų nepaiso. Izraelis yra pavertęs Gazos Ruožą didžiausiu pasaulyje kalėjimu po atviro dangumi, kuriame kalinami daugiau negu du milijonai žmonių (noriu tai pabrėžti), daugelis, gal net dauguma jų – niekuo nekalti vaikai.

Dabartinė Izraelio vyriausybė neketina paisyti palestiniečių teisių. Kairiųjų pažiūrų Izraelio dienraštis „Haaretz“ rašė, kad sukurta „aneksijos ir nusavinimo (palestiniečių žemių – aut.)“ vyriausybė, į pagrindinius postus paskirti kraštutiniai nacionalistai.

Buvęs Izraelio užsienio reikalų ministras Shlomo Ben-Amis teigė, kad fanatiška Benjamino Netanyahu vyriausybė padarė kraujo praliejimą neišvengiamą, atmesdama bet kokį politinį procesą Palestinoje, savo vyriausybės privalomose gairėse drąsiai tvirtindama, kad „žydų tauta turi išskirtinę ir neatimamą teisę į visas Izraelio žemės dalis.“ Lyg palestiniečių nebūtų. B. Netanyahu leido savo koalicijos partneriams užgrobti dar daugiau palestiniečių žemių, plėsti neteisėtas gyvenvietes, niekinti musulmonų jautrumą dėl šventųjų mečečių ant Šventyklos kalno.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Gutteresas pažymėjo, kad smurtas kilo ne vakuume, bet iš ilgalaikio konflikto, kuris tęsiasi jau 56 metus ir kurio pabaigos nematyti. Jis pripažino teisėtus Izraelio nuogąstavimus dėl saugumo, bet ir pabrėžė, kad karinės operacijos turi būti vykdomos griežtai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės. JT toliau stengsis teikti pagalbą, siekdamos patenkinti Gazos Ruožo gyventojų poreikius.

Manytina, kad Izraelio aukų skaičius radikaliai nepadidės, net jei stambūs kariniai daliniai įsiverš į Gazos Ruožo gilumą. Palestiniečių – tik augs. Nepaisant Izraelio tikinimo, kad jis siekia išvengti civilių aukų, praktika rodo ką kitą. Pagal Jungtinių Tautų Žmogaus reikalų koordinavimo biuro duomenų bazę, 2023 m. kovo 20 d. duomenimis, nuo 2008 m. sausio 1 d. žuvo 6269 palestiniečiai ir 293 izraeliečiai.

Per 2021 m. susirėmimus Izraelio saugumo pajėgos nužudė 313 palestiniečių, iš jų 71 nepilnametį: 236 Gazos Ruože ir 77 – Vakarų Krante. Palestiniečiai nužudė devynis Izraelio civilius ir tris užsienio piliečius.

Apskritai daugiau kaip dešimt kartų daugiau palestiniečių žūsta negu izraeliečių, ir čia per karines operacijas, kai esą buvo kovojama atsargiai. Kas bus dabar, kai kovojama su „sužvėrėjusiais žmonėmis“?

Itin smarkiai nukenčia vaikai. Ketvirtadienio vakaro Gazos Sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo 1537 palestiniečiai, tarp jų 500 vaikų, dar 1644 vaikai sužeisti. Rugpjūčio viduryje Ukrainoje apie 500 vaikų buvo žuvę ir daugiau nei 1000 buvo sužeista nuo Rusijos invazijos. Verta susimąstyti, kad Gazoje per trumpiau nei savaitę žuvo tiek vaikų, kiek per pusantrų metų Ukrainoje.

Materialinė žala irgi milžiniška. Dalys Gazos jau dabar atrodo kaip subombarduoti Vokietijos miestai po Antrojo pasaulinio karo. Jų naikinimas truko ketverius metus, Gazos – vos savaitę. Likę gyvi palestiniečiai bus priversti gyventi po pusiau atviru dangumi. Veikiausiai šimtai, jei ne tūkstančiai mirs nuo neišvengiamų ligų bei užsikrėtimų ir medicininės priežiūros stokos. Bet jie nebus įtraukti į aukų sąrašą, nors tokios bus.

Izraelis tikina, kad jis tiesiog nepuola civilių. Pirmomis karo dienomis itin galinga bomba, veikiausiai vadinamąja „bunker buster“, Izraelis per kelias sekundes su žeme sulygino keturiolikos aukštų pastatą. Nė vienas buvęs pastate žmogus negalėjo likti gyvas. Izraelis turėjo tai žinoti, todėl pasirinkdamas sugriauti pastatą, jis taip pat nusprendė nužudyti jo gyventojus. Tai nėra jokia „netiesioginė žala“.

Vakarų kolonialistai kaltindavo šiaurės ir pietų Amerikos indėnų gentis, Afrikos ir Australijos čiabuvius barbarizmu, kai kuriuos jų kariavimo būdus laikydavo žvėriškais bei nežmogiškais, nors jie patys naudojo kulkosvaidžius („Maxim gun“), pabūklus ir kitas priemones, kuriomis galėjo be didesnių pastangų nužudyti šimtus savo priešų. Jiems net nekilo mintis, kad tokių masinio žudymo priemonių naudojimas yra barbariškesnis negu, tarkime, nuodais pateptų strėlių ar indėnų paprotys nupjauti priešų skalpus. Nelygi Izraelio ir palestiniečių ginkluotė mažai kuo skiriasi nuo XIX a. disproporcijų.

Jei karių būrys, įžengęs į miestą, mėtytų granatas pro namų langus, nepatikrinęs, ar ten yra gyventojų, būtų galima juos kaltinti galimais karo nusikaltimais. Bet dėl sunkiai suprantamų psichologinių priežasčių bombos iš dangaus, taigi iš toli, turi savotišką imunitetą – keturiolikos aukštų pastatą sunaikinęs ir jos gyventojus nužudęs lakūnas nesulauks kritikos.

Izraelio kariuomenės reikalavimas, kad maždaug milijonas palestiniečių šiaurinėje Gazos dalyje persikeltų į pietus, yra gėdingo cinizmo viršūnė. Kaip šeimoms su mažais vaikais ir silpnais seneliais tai padaryti, ką jie galėtų su savimi pasiimti, artėjant žiemai? Kur jie apsigyventų, lauke be palapinių, tualetų ir vandens? Kaip jie būtų maitinami ir girdomi, kur būtų gydomos jų traumos? Šitokiais reikalavimais B. Netanyahu Vyriausybė atskleidžia savo vertybes.

Jau daugiau negu 50 metų Izraelis mėgina priversti palestiniečius susitaikyti su savo tėvynės netektimi. Jo vadovai neatsisako iliuzijos, kad smurtu bus galima palaužti palestiniečių dvasią, kad, sudavus pakankamai smūgių ir nukovus radikalų organizacijų vadovus, viskas aprims, įsiviešpataus kapų tyla.

Bet kiekvienas vadeiva, kaip ir eilinis palestinietis, turi tėvą ar sūnų, brolius ir pusbrolius, dėdes, kurie jaus pareigą atkeršyti ir tęsti kovą, jau nekalbant apie neapykantą, kurią sukelia visų šeimos narių „netyčinis“ nužudymas. Nužudydamas vieną „teroristą“, pagimdai kelis. Potencialių karių gretos neišsemiamos.

Gal kelerius metus bus ramu. Bet jei Gazos Ruožas liks kalėjimu, gyvenvietės – griuvėsiais, jei teisėti palestiniečių reikalavimai dėl suverenumo nebus patenkinti ir toliau bus plečiamos naujakurių gyvenvietės, ginkluotas pasipriešinimas vėl įsiliepsnos. Gal palestiniečiai bus įsisąmoninę, kad masinis žydų civilių žudymas yra absoliučiai smerktinas ir absoliučiai kenkia jų siekiams, nes leidžia Izraeliui juos vaizduoti laukiniais – kas žudo nekaltus, tokie ir yra.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.