Kęstutis Girnius. Prezidento (ne)galios

Pastaruoju metu prezidentas G. Nausėda gauna daug pylos, iš dalies pelnytos, bet dažniau perdėtos ir nepagrįstos. Itin dažnai teigiama, kad jis nerodo lyderystės, kurį laiką buvo nematomas ir negirdimas, tenkinosi gražbylyste, skelbė gražiai skambančius, bet nieko nesakančius pareiškimus, rūpinosi antraeiliais klausimais, kaip naujojo VSD vadovo paskyrimu.

Prezidentas esą perdėm pasitikėjo Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos tikinimais, kad padėtis valdoma, kad tuojau, ko gero, rytoj turėsime reikalingą kiekį reagentų, respiratorių ir kitų apsaugos priemonių.

Jis sulaukė priekaištų dėl to, kad griežtai kritikavo Seimo negebėjimą priimti sprendimą dėl atlyginimų didinimo medikams, nors pats nepasakė, koks sprendimas, jo nuomone, būtų tinkamiausias. Nausėda esą nesakė tiesos, kai tvirtino, jog jo iniciatyva įkurtas 24/7 veikiantis kovos su COVID-19 operacijų valdymo štabas, į kurį buvo įtraukti ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Prezidentas nepelno 10 balų už savo darbą, bet didelė kritikos dalis nepagrįsta, nes laukiama, kad jis atliktų užduotis, kurios priklauso Vyriausybės ir atskirų ministerijų kompetencijai ir kurių jo komanda negebėtų geriau įvykdyti.

Reagentai ir kiti reikmenys nebuvo pakankamai greitai užsakomi (tokių priekaištų sulaukia beveik kiekvienos šalies vyriausybė), bet ką galėjo daryti Nausėda?

Nusiųsti savo komandą tiesiogiai perimti Sveikatos ministerijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro valdymą? Toks tiesioginis kišimasis į Vyriausybės darbą, mėginimas uzurpuoti jos teises pažeistų Konstituciją ir sukeltų bergždžių ginčų ir nereikalingų aistrų.

Be abejo, prezidentas nesvarstė tokio radikalaus žingsnio, bet nieko nebūtų laimėjęs, jei jis būtų pasiuntęs savo komandos narių stebėti centro darbą ar duoti patarimų.

Nelaukti, nepakviesti svečiai bei jų patarimai nebūtų šiltai priimami. Vėlavo testavimas, bet ar kritinės pastabos, viešai reiškiamas pasipiktinimas būtų juos paspartinęs, ar būtų rodęs prezidento „lyderystę“?

Koronaviruso suvaldymas yra milžiniškas iššūkis Lietuvai, bene didžiausias po nepriklausomybės atgavimo.

Bet tai krizė, kuri nebus įveikiama grandioziškais gestais, kovingomis kalbomis, raginimais mobilizuotis ir duoti atkirtį priešams, o tik juodu, atkakliu darbu, kurį dirba ministerijų tarnautojai, įvairūs specialistai, pasiaukojantys medikai ir kiti, pasiryžę rizikuoti savo sveikata, net gyvybe. Nepaisant kai kurių trūkumų, jie gerai atlieka savo užduotis.

Kol kas viruso plėtra valdoma, gyventojai drausmingai vykdo valdžios nurodymus, pagaliau Lietuvon tinkamais kiekais atkeliauja būtini reikmenys.

Normaliai per krizę prezidentas važinėtų po šalį, lankytų krizės židinius ir ligonines, gal dalyvautų mirusiųjų laidotuvėse, susirinkusiesiems tartų paguodos ar drąsinimo žodžius. Bet dabar jis, kaip beveiki visi kiti, turi tūnoti viduje, duoti pavyzdį neišeidamas laukan ir dėvėdamas kaukę. Heroizmo čia neįžvelgsi, bet jo ir nereikia.

Daug kalbama apie „lyderystės“ stoką, Nausėdai priekaištaujama, kad jis nėra D. Grybauskaitė. Nežinome, ar buvusi prezidentė būtų geriau susitvarkiusi, nes per jos dešimt prezidentavimo metų Lietuva buvo rami, nebūta didesnių iššūkių.

Ji buvo išrinkta pusmetį po to, kai A. Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi ryžtingų žingsnių 2008–2009 m. ūkio krizei suvaldyti ir pasitraukė iš pareigų pusmetį prieš tai, kai prasidėjo dabartinės problemos. Jos įnašas suvaldant 2008–2009 m. krizę buvo kuklus, ji tenkinosi aptakiais pamokymais rūpintis vargingesniais šalies gyventojais bei laikytis finansinės drausmės, bet nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais būtų galima suderinti šiuos sunkiai suderinamus pageidavimus. Šią problemą spręsti paliko Kubiliui.

Kritika paveikė Nausėdą, kuris suskubo parodyti savo aktyvumą, taigi ir lyderystę. Iš BNS žinių balandžio 1 d. sužinojau, kad Nausėda strateginių sektorių vadovams nurodė, jog energetika ir ryšiai turi veikti be trikdžių.

Prezidentas taip pat pasakė, kad istoriškai žemiausios elektros ir dujų kainos turi atsispindėti ir galutinių vartotojų sąskaitose. Jis žurnalistams teigė, kad, nepaisant koronaviruso krizės, viešieji pirkimai turi būti įgyvendinami skaidriai. Nausėda pažymėjo, kad greitai priimami sprendimai dėl koronaviruso krizės turi nekelti grėsmės Konstitucijai, visi priimami įstatymai „turės praeiti Prezidentūros filtrą tiek žmogaus teisių aspektu, tiek ir atitikimo Konstitucijai aspektu“.

Negalima nepritarti jo teiginiams, bet ir be jų niekas nenorėjo, kad energetika ir ryšiai sužlugtų, kad viešieji pirkimai būtų neskaidrūs, kad Konstitucija būtų pažeidžiama.

Šeštadienį prezidentas aplankė Kauno greitosios medicinos pagalbos stotį, kuri administruoja karštąją koronaviruso liniją 1808. Vizito metu jis atsiliepė į vieną skambutį ir konsultavo šiaulietę, paskambinusią dėl nesulaukiamo tyrimo atsakymo.

Atseit prisideda prie svarbaus darbo. Jis dar pabarė sparčiai populiarėjantį Verygą dėl naktį paskelbto sprendimo laikinai apriboti mobiliųjų patikros punktų darbo laiką. Sprendimo paskelbimas tokiu metu „kelia įtampą visiškai lygioje vietoje“.

Tokie susitikimai ir pasisakymai mažai ką reiškia. Viena vertus apmaudu, kad Nausėda pasidavė spaudimui ir įsitraukė į kritikų pageidaujamą lyderystės „šou“, antra vertus suprantu, kad tokie veiksmai ramina kai kuriuos žmones, rodo, jog prezidentas dirba ir jais rūpinasi, tad yra pageidaujami.

Dabartinė situacija akivaizdžiai primena, kokios ribotos prezidento galios yra vidaus politikoje. Kai ministerijos normaliai funkcionuoja, jis nereikalingas. Be jo galima apsieiti, ypač jei Vyriausybė priešiškai nusiteikusi. Padėtis kita, kai Seimas priiminėja naujus įstatymus, kuriuos prezidentas gali vetuoti arba grasinimu vetuoti keisti jų turinį.

Nausėda davė suprasti, kad jis vetuos įstatymą, kuris leis gydytojui be teismo iki mėnesio privalomai hospitalizuoti užsikrėtusį pacientą. Tokios galios yra perteklinės, gydytojai nėra teisėjai. Nausėda taip pat turėtų atmesti bet kokį įstatymą, kuris įpareigotų mobiliojo ryšio operatorius per karantiną valdžios institucijoms teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą.

Valdžios polinkis stebėti ir sekti žmones jau dabar vos suvaldomos, nauji įgaliojimai reikštų dar daugiau žmogaus teisių pažeidimų, juolab kad jau turime būdų tikrinti, ar žmogus laikosi karantino.

Lietuvos valdžia turės nustatyti, kam skirti lėšas, siekiant atgaivinti ūkį ir padėtį nukentėjusiems. Lobistai jau dabar galanda peilius, rudenį vyks Seimo rinkimai, partijoms reikės pinigų, tad bus didelis spaudimas pamaloninti vienus kitų sąskaita. Bus sunku nustatyti, kiek skirti verslui ir kiek lobistų nepalaikomų eilinių žmonių poreikiams.

Prezidentas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, užtikrindamas kuo teisingesnį lėšų skirstymą. Čia reikia lyderystės, tam jau dabar reikia ruoštis. Tegul Veryga karaliauja televizijos laidose.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.