Kęstutis Girnius. Putinas nusišnekėjo

JAV prezidentas D. Trumpas nėra vienintelis galingos šalies valdovas, kuris nusišneka.

Trumpas tai daro po kelis kartus beveik kasdien. Prieš kelias dienas dienraštis „Washington Post“ teigė, kad Trumpas jau 2,436 kartus padarė melagingus ir klaidinančius teiginius. Be abejo, šitokių teiginių skaičius jau padidėjo.

Rusijos prezidento V. Putino irgi neįrikiuosi į tiesos mylėtojų gretas. Jis nuosekliai nesako tiesos apie kai kuriuos įvykius, pvz., Rusijos vaidmenį rytų Ukrainoje, bet apskritai jis permąsto, ką jis sakys, skirtingai nuo Trumpo, kuris per trumpą pokalbį kelis kartus sau paprieštaraus, o kitą rytą elgsis lyg jis nieko bendra neturi su savo vakar dienos teiginiais.

Komentatoriai dar stengiasi suprasti, ko Rusijos prezidentas siekė praeitą ketvirtadienį, kai didžiavosi naujais Rusijos ginklais, tarp jų branduolinėmis sparnuotosiomis raketomis, branduolinėmis povandeninėmis bepilotėmis skraidyklėmis ir naujais hipergarsiniais aviacijos raketų kompleksais, kurie esą bergždžiomis pavers JAV pastangas jas neutralizuoti.

Putinas leido suprasti, kad Rusija yra nenugalima, arba bent pajėgi sunaikinti savo pagrindinius priešus, todėl jie net neturėtų svajoti apie pergalę ar Rusijos sužlugdymą.

Kam buvo skirtas šis itin kovingas metinis pranešimas, kuris vyko ne Kremliuje, kaip paprastai, bet didesnėje salėje, kurioje kompiuterinės grafikos vaizdo įrašai rodė virš JAV teritorijos skriejančias raketas?

Kai kurie stebėtojai kalbą siejo su kovo 18-ąją vyksiančiais prezidento rinkimais. Tegul eiliniai rusai įsisąmonina, kad jų prezidentas atkūrė Rusijos galią, pavertė ją viena įtakingiausių planetos šalių, sugrąžino jos karinę šlovę.

Kiti žinovai tuo abejoja, nurodydami, jog Putinas lengvai laimės rinkimus ir be šitos savotiškos savireklamos, kad jam visada labiau rūpėjo užsienio, ne vidaus politika. Jų nuomone, kalba skirta JAV generolams, kurie siekia vadinamojo „escalation dominance“, tai yra pranašumo visose galimų konfliktų srityse ir lygmenyse.

Pentagonui Putino kalba neturėjo didesnių staigmenų.

Galima slapta kur nors po kalnu konstruoti ir gaminti naujus ginklus. Bet galima juos išbandyti tik po atviru dangumi, taigi žvalgybinių palydovų karalystėje, kur ginklas, kaip ir imperatorius, nuogas. Neabejoju, kad Pentagonas neblogai susipažinęs su Putino stebuklingais ginklais ir žino, kurie sėkmingai išbandyti ir kurie ne.

Nežinau, kaip stebimi povandeninių ginklų bandymai, tikiu, jog tai sudėtingiau, bet priemonių, be abejo, yra. JAV gana ramiai reagavo į Putino kalbą. Šiek tiek moralizavo – animaciniame vaizdo įraše nereikėtų vaizduoti branduolinės atakos prieš Jungtines Valstijas.

Bet ir lengva ranka numojo į Putino spektaklį, esą JAV kariuomenė išlieka „visiškai pasirengusi“ reaguoti į „viską, kas pasitaikys mūsų kelyje“.

Putinas leido suprasti, kad Kremlius nenuogąstauja dėl ginkluotės varžybų su JAV, tikisi, kad galėtų jas laimėti. Jis klysta.

Ginkluotės varžybos jau prasidėjo, dabar jos įgyja pagreitį. Praeitą mėnesį JAV paskelbė planus iš naujo apsvarstyti savo branduolinį arsenalą ir sukurti naujų mažesnio galingumo branduolinių ginklų.

Tariamai mažesnio galingumo branduolinio ginklo privalumas yra tai, kad, teoriškai, galima juo pasinaudoti, nesukėlus priešo masinio strateginio atsako. Tad jis esą suteikia daugiau lankstumo reaguojant į priešo veiksmus. Ši kovingųjų strategų puoselėjama teorija niekada neišbandyta, bet nesėkmės kaina gali būti pusės pasaulio sunaikinimas.

Tie, kurie pasiryžę rizikuoti branduoliniu karu lankstumo vardan, primena tuos praeito amžiaus strategus, kurie aiškino, kad JAV pasiektų pergalę, jei žūtų tik 100 milijonų jos piliečių, o 150 milijonų sovietų.

Dar 2010 m. prezidentas Obama, kuris buvo nuolat kritikuojamas už kietosios galios nuvertinimą, paskelbė, jog JAV per dešimtmetį išleis 80 milijardų dolerių branduolinei ginkluotei moderninti. Jei 2016 m. Vašingtonas krašto apsaugai skyrė apie 770 milijardų dolerių, tai šįmet numatoma išleisti dar 100 milijardų dolerių daugiau. Apie tokias sumas Kremlius net negali svajoti.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo instituto duomenimis, 2016 m. JAV ir jos NATO sąjungininkai gynybai išleido 881 milijardą dolerių, palyginus su Rusijos 69 milijardais, taigi dvylika kartų daugiau.

Tiesa, Rusija nėra vienintelis potencialus JAV priešas. Kinija, veikiausiai ir Šiaurės Korėja, kelia didesnį susirūpinimą.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad eilinio JAV kario atlyginimas, ko gero, yra tris–penkis kartus didesnis negu Rusijos kareivio. Bet milžiniška disproporcija lieka ir Kremlius niekada neįveiks jos. Šiuo atžvilgiu Putino elgesys nesuprantamas. Jis apgailestauja dėl SSSR žlugimo, bet žino, jog viena pagrindinių imperijos iširimo priežasčių – nevykusios ir pralaimėtos ginkluotės varžybos devintame praeito amžiaus dešimtmetyje. Jei SSSR pralaimėjo, ko gali tikėtis perpus mažesnė Rusijos federacija?

Putino kalba bus nuolat cituojama. Ją itin dažnai JAV Kongreso komitetų posėdžiuose minės JAV generolai, pabrėždami Rusijos keliamas grėsmes, kurias galima neutralizuoti tik skiriant dar daugiau lėšų gynybai. ‘

Pentagonas turėtų išrinkti Putiną metų žmogumi už ypatingus jo nuopelnus, sudarant sąlygas didinti JAV karines išlaidas.

Jau daugiau negu metus kai kuriuose JAV sluoksniuose vyrauja labai stiprios, beveik neracionalios, anti-rusiškos nuostatos, iš dalies susietos su pasipiktinimu prezidento Trumpo veiksmais, iš dalies dėl Rusijos kišimosi į JAV vidaus politiką. Neapsieinama be apokaliptinių tonų.

Įtakingas apžvalgininkas Thomas Friedmanas Rusijos kišimąsi savo poveikiu lygino su džihadistų išpuoliu rugsėjo 11 d. ir Japonijos ataka prieš Perl Harborą 1941 m. Kitas komentatorius rašė, jog Trumpas tapo prezidentu Rusijos organizuoto perversmo dėka.

Ne visi pasiduoda šitokiam spalvų tirštinimui. Kanados profesorius Paulas Robinsonas teigia, kad nereikia pasiduoti isterijai. Per Šaltąjį karą buvo rūpinamasi dėl masinės sovietų armijos invazijos, dabar dėl Rusijos trolių feisbuke.

Tie troliai neva paveikė rezultatus, nors Rusija išleido mažiau negu 10 milijonų dolerių per rinkimų kampaniją, daugiausiai atlyginimams. Apskaičiuojama, kad per visą rinkimų kampaniją politinei reklamai buvo išleista 9,8 milijardai dolerių.

Niekas negeba paaiškinti, kaip Rusijos centukai buvo tokie veiksmingi. Pasipiktinama Rusija kišimusi į JAV, taigi kitos šalies, vidaus reikalus, bet apžvalgininkė Katrina vanden Heuvel primena, kad po Antrojo pasaulio karo pabaigos JAV kišosi į 81 rinkimus 45 šalyse.

JAV gynėjai aiškina, kad negalima sutapatini Vašingtono ir Maskvos kišimosi, JAV siekiai esą kilnesni. Kaip bebūtų, esu tikras, kad po Putino grasinimų dar mažiau bus kreipiama dėmesio į tuos, kurie ragins ramiau vertinti Rusijos keliamas grėsmes ir galimybes bei nešvaistyti lėšų ginkluotės varžyboms.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.