Kęstutis Girnius. Sankcijos – lazda turi du galus

Lietuva yra didelė sankcijų entuziastė. Kai jos taikomos Rusijai ir Baltarusijai, kuo daugiau ir kuo griežčiau, tuo geriau. Ir kuo plačiau. Net žinant, kad sankcijos nėra itin veiksmingos ir nepriverčia sankcionuotos šalies keisti savo politiką.

Be to, labiausiai nukenčia paprasti tos šalies gyventojai, nors jie nėra nei taikiniai, nei atsakingi už savo šalies politiką. Sociologas E. Gellneris pastebėjo, kad agrarinėse visuomenėse žmonės badauja pagal rangą – mužikai, ne bajorai. Panašiai vyksta dabartinėse diktatūrose. Nuo sankcijų mažiausiai nukentės Putinas, Lukašenka, Irano lyderis Ali Chamenėjus, jų bendrininkai ir jėgos struktūros nariai visada bus kviečiami atsisėsti prie maistu ir kitomis gerybėmis perkrautų stalų.

Sankcijų lazda turi du galus, ką netrukus pajus Lietuvos gyventojai. Ne tik dėl to, kad Kinija ir Baltarusija pradėjo taikyti oficialias ir neoficialias sankcijas, bet ir dėl to, kad JAV sankcijos pagaliau atsigręžia į Lietuvą. Jų laikydamasi vasario 1 d. Lietuva nutraukė kalio trąšų tranzitą iš Baltarusijos. Tranzito nutraukimas Lietuvos ekonomikai gali kainuoti apie 300 milijonų eurų per metus.

Nuostoliai ženkliai padidėtų, jei tarptautiniame arbitraže „Belaruskalij“ pasisektų išsireikalauti, kad Lietuvos geležinkeliai atlygintų visus įmanomus nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo. Kaip minėta, šiuos nuostolius sukelia JAV sankcijos Baltarusijai, žala Lietuvai yra netiesioginė ir nesiektina. Nukentės ir Baltarusija, kuriai bus sunku eksportuoti įprastus kalio kiekius.

Šiandien įsigaliojo Baltarusijos nutarimas neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių naftos produktus ir trąšas. Šios Baltarusijos sankcijos neturėtų būti itin skaudžios, jos labiausiai paveiks logistikos ir transporto šakas.

Kai kurie Lietuvos gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, kiti vežėjai svarsto galimybę gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją. Padėtis pablogėtų, jei Baltarusija nutartų uždaryti savo sieną su Lietuva ir iš vis neįsileisti vilkikų ar traukinių iš Lietuvos, tad nukirstų Lietuvos bendroves nuo savo rinkų Kazachstane ir Rusijoje. Nežinia, ar Lukašenka griebsis šių radikalesnių sankcijų.

Kinijos sankcijų pasekmės bus rimtesnės. Dėl jų užsienio šalys veikiausiai ribos ar nutrauks investicijas į Lietuvą, mažins prekybos apimtis. Gruodžio mėnesį Kinijos spaudoje buvo rašoma apie „JAV stiliaus sankcijų“ įvedimą, draudžiant bet kuriai įmonei parduoti Lietuvai gaminius, kuriuose naudojami kiniški komponentai ar technologijos, ir neleidžiant importuoti gaminių, kurie turi žaliavų ir komponentų iš Lietuvos.

Taip pat gruodį Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo Lietuvos Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.

Prieš kelias savaites Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu. Tą pačią diena Kinija pareiškė, kad ES kaltinimai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs“, o kad ginčas tarp Kinijos ir Lietuvos „yra politinis, o ne ekonominis.“

PPO greit nepriims sprendimo, ir yra didelė tikimybė, kad ji nepalaikys Lietuvos ir ES. Lietuvos Vyriausybė ragina nesureikšminti sankcijų. Jas esą iš dalies atsvers investicijos iš Taivano, kai kurios Kinijos įmonės slapta toliau prekiaus su Lietuva, išradingi verslininkai ras naujas rinkas. Nereikia nei kristi į neviltį, nei savęs apgaudinėti. Sankcijos sukels skausmo ir žalos, ko gero daug, o jei būtų taip lengva rasti naujų rinkų, verslininkai seniai būtų jas atradę.

Susidaro įspūdis, kad Kinija ir Rusija aktyviau reaguos į Vakarų taikomas sankcijas, dažniau imsis kontrpriemonių prieš Vakarus, ypač pastebėjusios kaip jautriai į jas reaguoja ES ir jos nariai, elgiasi lig visos jiems taikomos sankcijos bei nedraugiški veiksmai yra neteisėti ir neleistini.

Pernai pavasarį ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada į sankcijų sąrašus įtraukė keturis Kinijos Sindziango regiono pareigūnus dėl uigūrų persekiojimo. Kinijai paskelbus sankcijas dešimčiai europiečių, ES šalys pasmerkė šias atsakomąsias priemones. ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis pareiškė, kad jos yra „apgailėtinos ir nepriimtinos.“ ES šalių reakcija stebina, ar jos tikrai tikėjo, kad Pekinas atsiprašinės, ypač kai įsitvirtina norma į sankcijas atsakyti sankcijomis?

Atsakydama į praeitos savaitės Berlyno sprendimą uždrausti transliuoti rusų valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba, Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nurodė uždaryti Vokietijos nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle (DW)“ biurą Maskvoje ir panaikino visų žurnalistų akreditacijas, nors Vokietija neuždraudė RT darbuotojams toliau dirbti Vokietijoje. Kremliaus reakcija buvo griežta, pasak DW pareigūno, „absoliučiai perdėta reakcija.“ Tai buvo sąmoningas sprendimas, kuriuo siekiama pranešti Vakarams, kad Rusija itin griežtai reaguos į bet kokius nedraugiškus veiksmus. Maskva dar įspėjo, kad ji atitinkamai reaguos, jei Berlynas mėgintų eskaluoti padėtį, bet ir pažymėjo, jog pasiryžusi normalizuoti padėtį, jei tam ryžtųsi Vokietija.

Borrellis neseniai skundėsi, kad Rusija nedidina dujų tiekimo, „kai rinka yra įsitempusi, kai kainos itin aukštos ir kai galima tikėtis, jog pagrindinis tiekėjas bent jau kažkiek atsivers, kad ją nuramintų.“ Kodėl „pagrindinis tiekėjas“ turėtų imtis veiksmų, kurie pakenktų jo interesams ir sumažintų jo pelną, vien kad sumažinti finansinę naštą šalims, kurios jai taiko griežtas sankcijas, juolab prisimenant kaip negailestingai ES valstybės elgėsi su Graikija jos skolų krizės metu, ir kad šiaurinės ES valstybės metų metus atsisakė imtis bet kokių žingsnių, kurie palengvintų jų pietinių narių finansinę naštą.

Premjerės I. Šimonytės galvosena ne daug kuo skiriasi nuo Borrellio. Ji pasakė, kad Baltarusijos grasinimai taikyti sankcijas „atrodo keisti arba nesuprantami,“ ir pabrėžė, kad ginčai turi būti sprendžiami civilizuotu ir teisiniu būdu, panašiai kaip „Belaruskalij“ kreipėsi į teismą dėl Lietuvos sprendimo nutraukti trąšų gabenimą. Matyti, ji užmiršo, kad nei JAV, nei Lietuva nesitarė su Baltarusija dėl jai taikomų sankcijų. Jas paskelbė be konsultacijų, kaip praeitą savaitę darė Baltarusija.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.