Kęstutis Girnius. Teisėjų bendruomenė irgi neša atsakomybę

Aštuonių teisėjų kyšininkavimo byla yra didžiausias smūgis Lietuvos teisėjams ir teismams nuo Nepriklausomybės atgavimo. Teisingai pabrėžta, kad nereikia skubėti su išvadomis, kad lyg šiol tik pareikšti kaltinimai, o įtariamųjų kaltė neįrodyta.

Bet žinant, kad nebūtų imtasi veiksmų prieš teisėjus be itin patikimų įkalčių, ir kad per teisėjų kratas buvo rasta 200 tūkst. eurų grynais, yra pagrindo manyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) „didžiausiosios istorijoje operacijos“ kaltinimai nėra iš piršto laužti.

Akivaizdu ir tai, kad pasitikėjimas teismais smuks, ir kad nebus lengva jį atkurti.

Tai gal priežastis, dėl kurios prezidentė D. Grybauskaitė ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas siekė suteikti teismams ir teisėjams palankiausią įvykių interpretaciją.

Pasak prezidentės, „teisinė sistema parodė, jog sugeba valytis, nes be pačių teisėjų bendruomenės pagalbos šis tyrimas nebūtų įmanomas“.

Nežinau, kiek teisėjų bendruomenė prisidėjo prie tyrimų, bet jei jos įnašas šiuo atveju buvo reikšmingas, ji visą dešimtmetį nereagavo į nerimą keliamus reiškinius.

Gindama teisėjų bendruomenę, prezidentė ir save teisina. Nors ji jau dešimt metų kuruoja teisėsaugą, tik dabar nuosekliau tiriama teisėjų korupcija. Grybauskaitės nepakantumas korupcijai yra pagirtinas, bet gebėjimas su juo kovoti yra vidutiniškas.

Valantinas tvirtina, jog „Lietuvos teismų bendruomenė visada buvo pasiryžusi žengti reikalingus žingsnius, didinančius teismų atvirumą ir eliminuojančius bet kokias korupcijos apraiškas“. Tuo neabejoju.

Jis negalėtų teigti, kad bendruomenė nebuvo pasiryžusi imtis priemonių korupcijai pašalinti, ir buvo abejinga korupcijos apraiškoms. Pasak jo, nepasitenkinimas teismais „kuria nepasitikėjimo ir grėsmės atmosferą visuomenėje ir kelia riziką demokratinės valstybės principams“.

Tai irgi neginčytina, bet reikia klausti, kodėl Teisėjų taryba ir kitos teisėjų bendruomenės institucijos taip ilgai nesiėmė priemonių teisėjų korupcijai pažaboti.

Lengva būti protingu post factum, kalbėti apie teisėjų korupciją po to, kai jiems jau iškeltos bylos. Bet seniai buvo akivaizdu, jog Lietuvos teismai negebėjo deramai spręsti rezonansinių politinių bylų, kurios vilkinamos metų metus, kaltinamieji dažniausiai išteisinami, ar baudžiami tik pinigine bauda.

Bylų vilkinimas dažnai yra atviras, tiesiog įžūlus. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie įtariamieji buvo nekalti, arba nebuvo surinkta pakankamai įkalčių juos nuteisti. Bet teisėjų bendruomenei turėjo kelti įtarimų, kai politinės korupcijos bylose išteisinimas labiau norma negu išimtis.

2016 m. po Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio sulaikymo, DELFI paskelbė straipsnį „Didžiosios politinės korupcijos bylos nepriklausomos Lietuvos istorijoje“. Verta jį paskaityti, nes rodo, kad beveik kas kartą kaltinamieji buvo išteisinami arba baudžiami minimaliai.

Pirmoji minėta byla – tai Audriaus Butkevičiaus, kuris 1997 m. sulaikytas su voku su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus. 2003 m., taigi po beveik šešerių metų, Butkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti pusšeštų metų, skirta piniginė bauda ir konfiskuota pusė jo turto. Tai bene vienintelis politikas, kuriam buvo atimta laisvė.

2003 m. valstybei priklausiusi didžiausia šalyje alkoholio gamybos bendrovė „Alita“ buvo už beveik 17 mln. eurų parduota jos vadovų komandai, nors apie 26 mln. eurų pasiūlymą buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas. 2011 m. Aukščiausiasis teismas (AT) išteisino buvusį Valstybės turto fondo vadovą Povilą Milašauską, kuris buvo kaltintas piktnaudžiavus tarnyba ir padarius valstybei žalos.

2004 m. Vilniaus burmistras Artūras Zuokas esą nurodė verslo „Rubicon group“ vadovui per perduoti miesto savivaldybės nariui Vilmantui Drėmai apie 6 tūkst. eurų vertės kyšį, kad jis balsuotų už Zuoko kandidatūrą vadovauti sostinei. 2009 m. AT pripažino du „Rubicon group“ verslininkus kaltais, bet nevertino Zuoko veiksmų dėl jo, kaip Seimo nario, teisinės neliečiamybės. Anksčiau jis Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu, jam skirta kukli pinigine bauda.

Bene žinomiausia – tai Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. 2006 m. pradėtos bylos duomenimis, 2004–2006 m. į Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų. Apeliacinis teismas Uspaskichą, Gapšį ir Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. Jiems skirtos baudos nuo 3,6 iki 6,8 tūkst. eurų. 2016 m. AT nustatė, kad dėl kaltinimų yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir Darbo partija nebegali būti teisiama.

Itin vilkinama byla dėl partijos „Tvarkos ir teisingumo“ prekyba poveikiu. 2014 m. atliktos keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje. Įtariama, kad iš viso partija gavo apie 377 tūkst. eurų. Byla ilgainiui perduota Panevėžio apygardos teismui, kuris ją pradėjo nagrinėti tik šįmet sausį.

„MG Baltic“ byloje Raimondas Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingus sprendimus. Masiulis esą gavo 100 tūkst. eurų kyšį. Buvę Seimo nariai Šarūnas Gustainis, Vytautas Gapšys ir Gintaras Steponavičius irgi įvelti. Kaltinimai oficialiai pateikti ir pačiam „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Nežinia, kada byla baigsis, bet aišku, kad ne greitai.

2016 m. pradėta tirti, ar Gedvydas Vainauskas sutarė su Rolandu Paksu, jog šis už 15 000 eurų kyšį paveiks tarnautojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. 2018 m. spalio mėn. prokuroras keitė kaltinimą, nutaręs, jog atsakomybėn turi būti traukiama ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

Tai komplikuoja reikalus. 2018 m. gruodį Paksas neatvyko į teismo posėdį, nes buvo Rusijoje, o Vainauskas praneša, kad sausio 15 d.– kovo 1 d. jis ketina išvykti į kelionę esą sveikatos sumetimais. Už panašius veiksmus JAV Paksui ir Vainauskui grėstų bausmė už nepagarbą teismui, gal net laisvės atėmimu.

Sunku suprasti, kaip teisėjų bendruomenė toleravo tokią padėtį. Teismų impotencija pakerta piliečių pasitikėjimą, kad teisingumas bus vykdomas. Teismai turėtų atgrasyti potencialius nusikaltėlius, parodyti, ko jie sulauks, jei jie pažeidinės įstatymus. Bet koks politikas bus atgrasytas, jei jo kolegos beveik kas kartą išteisinti arba turi mokėti kuklią baudą?

Gapšys ir „Tvarka ir teisingumas“ jau įsivėlę į kelias bylas. Sakoma, kad atidėtas teisingumas – neįvykdytas teisingumas. Daugelyje minėtų bylų kaltinamieji vilkino procesą. Bet Liberalų sąjūdis gali skųstis, kad partija tapo teismų įkaitu.

Kol nebus baigta „MG Baltic“ byla, partiją gaubs korupcijos šleifas, ir ji liks nei pakarta, nei paleista.

Ne viskas priklauso nuo teismų. Jei prokuratūra ir specialios tarnybos tinkamai neatlieka savo užduočių, teismai negali pašalinti trūkumų.

Bet įmanoma įvesti tvarką, kuri nustatytų kiek ilgai turi tęstis teismas, patvirtinti procedūras, kurios užkirstų kelią dirbtiniam bylų vilkinimui, stebėti kurie teisėjai negeba susitvarkyti ir t. t. Laikas teisinei bendruomenei parodyti, o ne tik skelbti ryžtą imtis reikalingų žingsnių.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.