Kęstutis Girnius. Už kurią partiją niekada nebalsuotumėt?

Kol kas nėra aiškaus favorito laimėti Seimo rinkimus, nors kairiųjų partijų koalicija kaip visada turi geriausius šansus. Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys liepos antroje pusėje rodo, kad konservatoriai ir valstiečiai turi beveik tokį pat palaikymą. 16,1 proc. apklaustųjų balsuotų už TS-LKD, 15,6 proc. už LVŽS.

Konservatoriai gali džiaugtis, kad jų rinkėjai yra uolūs ir ištikimi, tad balsuos nepaisant kokie būtų orai ar kokios ilgos eilės prie balsadėžių. Jų silpnoji vieta irgi puikiai žinoma, būtent, vadinamosios lubos – tai, kad didelis rinkėjų procentas nepasiryžęs už partiją balsuoti, nepaisant kokie bebūtų kandidatai, kokios bebūtų aplinkybės.

Lubų tvirtumą patvirtino pernykščiai prezidento rinkimai. Pirmame ture I. Šimonytė kartu su G. Nausėda surinko po maždaug 31 proc. balsų, antrame ture ji pagerino savo rezultatą vos keliais procentais – iki 33, o Nausėda padvigubino savo rinkėjų procentą, surinkdamas per 65 proc. balsų.

Konservatorių padėtis yra paradoksali. TS-LDK yra ir populiariausia ir nepopuliariausia partija, turi ir prisiekusiųjų rėmėjų ir užkietėjusių oponentų, pastarųjų, ko gero, daugiau. Jau kelerius metus konservatoriai yra reitingų lyderiai.

Bet nepaisant kiek kairiųjų valdančiosios partijos sukluptų ar įsiveltų į korupcijos skandalus, konservatoriams nepasiseka pritraukti didesnį naujų rėmėjų skaičių. Dvidešimties procentų palaikymo barjeras retai įveikiamas.

„Spinter tyrimai“ apklausoje populiariausias atsakymas į klausimą „Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte“ buvo „Nežino / neatsakė“. Taigi, labiausiai palaikoma „partija“ yra neapsisprendusiųjų. Per rinkimus šie svyruojantys tars lemiamą žodį, net jei daugelis jų išvis nebalsuotų.

Aiškesnis šių rinkėjų profilis leistų tiksliau prognozuoti rinkimų rezultatus, ypač jei nemažam piliečių procentui kai kurios partijos yra tiek nepriimtinos, kad už jas niekada neatiduotų savo balso.

Kuo daugiau kategoriškai nusiteikusių oponentų, tuo mažesnis potencialių rėmėjų skaičius. Jei ketvirtadalis rinkėjų aršiai priešinasi vienai partijai, o tik dešimtadalis antrai partijai, tai potencialus pastarosios rinkėjų skaičius yra šeštadaliu didesnis, o tai nėra nereikšmingas procentas, kai vyraujančių partijų populiarumas mažai kuo skiriasi.

Šiuo metu tokios informacijos neturime, nes apklausos organizacijos neklausia, už kurią partiją niekada nebalsuotumėt. Bet liepos mėnesį „Vilmorus“ klausė rinkėjus, už kurią partiją jie balsuotų, jei jų mėgstamiausia partija nedalyvautų rinkimuose.

Atsakymai į šį klausimą leidžia daryti kai kurias provizorines išvadas apie rinkėjų antipatijas, nes kuo mažiau jie palaiko kurią nors kitą partiją, tuo labiau jie jos nemėgsta.

21 proc. TS-LDK elektorato rinktųsi Liberalų sąjūdį, 12,5 proc. rinktųsi LVŽS, tik 4 procentai – socialdemokratų partiją bei Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Atrodo, kad konservatorių rinkėjai jaučia didesnį priešiškumą tradiciniams oponentams socdemams, o ne valstiečiams, kurie šiuo metu yra jų pagrindinis varžovas.

Socialdemokratų rinkėjų atsakymai irgi įdomūs. 17,1 proc. rinktųsi LVŽS, 15,7 proc. – Liberalų sąjūdį, 11,4 proc. – TS–LKD. Taigi, palyginti didelis procentas socdemų būtų pasiryžęs balsuoti už dvi dešiniąsias partijas, tad veikiausiai nesipriešintų bendrai koalicijai su ideologinius priešais.

Verta įsidėmėti, kad 43,2 proc. konservatorių, 34,5 proc. valstiečių, ir 28,7 proc socdemų rinkėjų nurodė, kad jie nebalsuotų, arba nežino/neatsakė į klausimą.

Galima bent dvejopai interpretuoti šiuos duomenis. Pirma, kad šitaip į klausimą atsakantys neturi tvirtų nuostatų dėl kitų partijų, laiko jas panašiomis, gal net priimtinomis.

Antra, jie išvis neketina balsuotų, nes laiko kitas partijas priešais, ne tik oponentais, o už priešus nebalsuojama.

Žinodami atsakymą į klausimą, už kurią partiją niekada nebalsuotume, ne tik galėtume šiek tiek aiškiau prognozuoti rinkimų rezultatus, bet ir geriau suprastume politinės poliarizacijos lygį šalyje.

JAV ir kai kuriose ES šalyse auga vadinamasis neigiamas šališkumas. Vis didėjančio rinkėjų procento balsus lemia ne tiek pritariamas kuriai nors partijai ar jos programai, bet antipatija ar priešiškumas jos oponentams.

Rinkėjams labiau rūpi nubausti savo priešus, negu paremti savo draugus. Ne balsuojama už ką nors, kiek balsuojama prieš ką nors. Ir tai daroma nuosekliai.

Kai kurios 2016 m. JAV rinkimų apklausos rodė, kad daugumai Trumpo rėmėjų pagrindinė paskata už jį balsuoti buvo baimė, kad Clinton, kurią jie laikė blogių įkūnijimu, bus išrinkta, o ne pritarimas jam ir jo programai. Kiti balsavo už Clinton, nes laikė potencialų Trumpo išrinkimą nacionaline tragedija

Trumpui prezidentaujant, politinė JAV poliarizacija tik padidėjo. Ji pasiekusi tokį lygį, kad daugelis baltaodžių labiau piktintųsi, jei duktė ištekėtų už demokratų partijos narį negu už juodaodžio.

Aršių Trumpo rėmėjų polinkis jį palaikyti, net kai jo sprendimai kenkia jų finansinei būklei ar nedera su jų vertybėmis, tampa suprantamesnis, prisiminus, kad jo nesėkmė reikštų manomų „blogiečių“ pergalę. Manytina, kad J. Bidenas veikiausiai laimės šių metų rinkimus ne dėl to, kad amerikiečiai susižavėję Bideno asmenybe ir planais, bet dėl to, kad jis nėra Trumpas.

Respublikonų ir demokratų partijos yra ideologiškai išgrynintos.

Beveik nėra nei liberalių respublikonų, nei konservatyvių demokratų. Tai tik didina poliarizaciją ir neigiamą šališkumą, suskaldydama šalį į dvi priešingai nusiteikusias stovyklas. Šia prasme reikia džiaugtis, kad Lietuvos politinės partijos nėra ideologiškai vieningos, kad joms priklauso įvairių nuostatų žmonės.

Ginčai partijos gretose yra mandagesni, negali prakeikti kolegą ir trenkti duris, kas labiau leistina jei nesutari su priešingos partijos atstovu.

Kartais skundžiamasi, kad partijos neturi aiškių programų ir vertybinių nuostatų, kad joms priklauso įvairiausių įsitikinimų politikų, nevykdoma nuosekli idėjinė politika.

Perbėgėlių skaičius visada gana didelis. Šįmet net 33 dabartiniai parlamentarai dalyvaus su kita partija nei prieš ketverius metus. Palyginus su ideologiškai išgrynintomis partijoms, šitoks beidėjiškumas turi ir teigiamų aspektų.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako